Kompaktinių automobilių klasė nuolat kelia klausimų šio segmento pirkėjams, nes modeliai vis labiau „auga“, gausėja juose montuojamų papildomų sistemų. Pasirodžius naujajame VW Polo situacija tapo dar sudėtingesnė, nes automobilis ne tik gerokai atsinaujino, bet ir tapo dar talpesniais, puikiai valdomas bei gavo turtinga sąranga.

Gal apie radikalias permainas kalbėti ir neišeina, tačiau naujasis Polo, lyginant su ankstesne karta, yra gerokai spotiškesnis. Tai nulėmė žemesnis stogas, kitokie bamperiai ir automobilio plotį pabrėžiantys žibintai. Kita vertus, nepaisant naujų mados tendencijų, VW Polo, kaip ir kiti vokiečių gamintojo modeliai, išsaugojo nemažai įprasto konservatyvumo, tad jis turėtų patikti tiems, kas nesiekia išsiskirti bendrame sraute automobilio išvaizda.

Modelio kūrimui buvo panaudota MQB platforma, todėl dabartinės kartos automobilis, lyginant su pirmtakais, yra lengvesnis, ilgesnis, žemesnis. Jame padaugėjo vietos ne tik daiktams, bet ir keleiviams – gan aukštas vairuotojas, patogiai įsitaisęs „darbo vietoje“, vėliau, nekeisdamas sėdynės nustatymų, gali įsikurti „už savęs“, antroje eilėje.

71 litru padidėjo ir automobilio bagažinės tūris, kuris dabar siekia 351 l. To visiškai užtenka pirkinių maišams po savaitgalio apsipirkimo, arba dviejų – trijų žmonių, nusprendusių pasigrožėti apylinkėmis, daiktams.

Pertvarkymų sulaukė ir vidinė erdvė – salonas buvo visiškai atnaujintas, kad jame atsirastų vietos tiek gan didokam ekranui, tiek papildomoms apšvietimo juostelėms, tiek ir kitoms, malonioms smulkmenoms.

Polo nepriklauso Premium segmentui, bet viduje jis atrodo gan solidžiai, apdailai, daugumoje, panaudotos minkštos medžiagos, tačiau keli kieti ir bendrą vaizdą  kiek gadinantys plastikiniai paviršiai visgi išliko. Nors ir tai suprantama – vienas pigiausių Volkswagen modelių negali prabanga lenkti savo gausių „giminaičių“.

Bandytame modelyje buvo didelis, aiškus, lietimui jautrus ekranas, perteikęs pagrindinius automobiliu rodiklius, suteikiantis galimybę žiūrėti nuotraukas ir t.t. Už atskirą mokestį pirkėjai gali analoginį prietaisų skydelį pakeisti didelės raiškos ekranu ir turėti gamykline navigaciją. Atrodo visa tai gražiai ir jau matyta prabangesniuose modeliuose, tačiau, deja, bandytas VW Polo šiais privalumais pasigirti negalėjo.

Kita vertus, automobilyje buvo sumontuotas vienas iš galingiausių šiai dienai siūlomų benzininių variklių – 1,0 l 95 AG, veikiantis poroje su 7 pavarų APD. Teko išgirsti įvairių šios DSG tipo pavarų dėžės vertinimu, tačiau visi sutiko, kad savo funkciją, tiek „darbiniu“, tiek ir „sportiniu“ režimu pavarų dėžė atliko tinkamai. Be to, ji neskubėjo „kištis“ į vairuotojo veiksmus veikiant „rankiniam“ režimui ir leido spausti akceleratorių iki pat kritinės ribos.

Beje, gamintojas ties keliais benzininiais varikliais sustoti neplanuoja ir netrukus pirkėjai galės rinktis tiek dar galingesnę benzininę versiją, tiek modelius su turbininiais dyzeliniais varikliais.

Galės rinktis jeigu tikrai norės, nes kaip parodė kelių dienų kelionės, tokiam automobiliui kaip Polo visiškai užtenka ir 1,0 l 95 AG trijų cilindrų varikliuko. Jis gan ekonomiškas – po kelių dienų bandymų bendros degalų sąnaudos siekę 5,8 l/ 100 km. Tikėtina, kad jos galėjo būti dar mažesnės, nes bandymų metu norėjosi pajusti ir „sportinę dvasią“, todėl kai kurios kelio atkarpos buvo įveiktos visai neekonomišku sportiniu režimu. Taip, mažasis automobiliukas turi ir tokį.

Potencialius pirkėjus turėtų sudominti tai, kad minėtas agregatas, lyginant su dyzeliniais, yra gerokai pigesnis, o įvertinus Europoje vis dažniau pasigirstančias kalbas apie dyzelinių variklių draudimą, ir gerokai perspektyvesnis.

Kelyje mažasis automobilis ne tik klusniai klausė vairo komandų, bet ir judėjo gan minkštai net ir nevisai lygiais žvyrkeliais. Magistralėje, kur galėjo pasireikšti ir kiti transporto priemonės privalumai, padidinus greitį kiek erzinti pradėjo pašaliniai, tiek variklio, tiek ir iš lauko atsklindantys garsai. Arba gamintojas šioje vietoje nusprendė pataupyti, arba galvojo, kad dažniausia Polo pirks tie, kurie važinės po miestus, kur greitis ribojamas ir pašalinis triukšmas nebus girdimas. Kita vertus, tai bene vienintelis naujojo Volkswagen „mažylio“ trūkumas, tad jo galima ir nepastebėti.

Lyginant su segmento konkurentais, Polo visada buvo vienas brangiausių modelių ir ši tendencija nesikeičia, tačiau tikėtina, kad tie, kurie vertino kokybę ir klasikinį dizainą, ir toliau liks ištikimi Volkswagen pirkėjai, nes šio gamintojo modeliai, keičiantis kartoms, išsaugo daugumą „senųjų tradicijų“, papildydami jas nebent moderniomis ir šiai dienai būtinomis technologijomis, todėl turėjus vieną Volkswagen automobilį gan greitai galima persėsti prie kito modelio vairo ir nereikia „mokytis iš naujo“. Šiais laikais, kai visi kažkur nuolat skuba, tai – privalumas.

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus