Automobilių rinka sparčiai elektrifikuojasi, tačiau vairuotojams Baltijos šalyse nuolat kyla specifinių, su klimato ypatumais susijusių klausimų. Žvarbios ir ilgos žiemos, dažnas lietus, drėgmė ir ilgalaikis neigiamos temperatūros poveikis atskleidžia tikruosius elektromobilių pajėgumus bei jų inžinerinį išbaigtumą. Tai, kas puikiai veikia švelniame klimate, mūsų regione gali tapti abejonių pagrindu. Tačiau – ne visuomet. Ką verta žinoti prieš renkantis mūsų regionui tinkamą elektromobilį?

Dėmesys baterijų sudėčiai

Renkantis kasdienį elektrinį automobilį, specialistai pataria ne tik skaityti reklaminius bukletus, bet ir pasidomėti giliau. Pavyzdžiui, verta pasiaiškinti, kokios konkrečios technologijos slepiasi po kėbulu.

Geras pavyzdys, atspindintis inžinerinę adaptaciją prie mūsų regiono sąlygų, yra taktika, kurios ėmėsi rimtai į Europos rinką susitelkusi Pietų Korėjos gamintoja „Kia“. Ši bendrovė ne tik perkėlė dalies elektromobilių gamybą į Slovakiją, o tokius modelius kaip EV4 bei EV5 nuo pat pamatų kūrė Europoje ir testavo žemyno keliuose. Korėjiečiai taip pat pritaikė konkrečių modelių versijas atitinkamiems regionams, parinkdami jiems savo chemine sudėtimi tinkamesnius akumuliatorius.

Baterijos cheminė sudėtis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių elektromobilio našumą ir patikimumą esant šaltam ar karštam orui. Pastaraisiais metais rinkoje, ypač tarp naujai įžengusių Kinijos gamintojų, tokių kaip BYD, masiškai išpopuliarėjo ličio geležies fosfato (LFP) baterijos.

Nors šios baterijos vilioja mažesne gamybos kaina ir priimtinu ilgaamžiškumu, pagrindinė jų silpnoji vieta yra itin didelis jautrumas žemai temperatūrai. Termometrui nukritus žemiau nulio, LFP baterijų talpa, energijos atidavimo efektyvumas ir nuvažiuojamas atstumas gerokai sumažėja, o įkrovimo greitis sparčiojo įkrovimo stotelėse pastebimai sulėtėja.

Automobilių apžvalgininkas, laidos „Autopilotas“ žurnalistas Egidijus Babelis pabrėžia, kad Baltijos šalių vairuotojams baterijos tipas turėtų būti vienas iš esminių atrankos kriterijų, neretai nustumiantis į antrą planą net ir automobilio dizainą ar pramogų sistemas.

„Vairuotojai dažnai užkimba už didelių, popieriuje gražiai atrodančių nuvažiuojamo atstumo skaičių, tačiau realiomis Lietuvos ar Latvijos žiemos sąlygomis išryškėja, kad reikėjo atkreipti dėmesį į kitą detalę – baterijos cheminę sudėtį. Pigesniuose automobiliuose masiškai naudojamos LFP baterijos yra neblogos vasarą, bet žiemą, ypač važiuojant magistrale, jų nuvažiuojamas atstumas tirpsta greičiau. Nikelio, mangano ir kobalto (NMC) baterijos yra gerokai atsparesnės šalčio poveikiui ir stabiliau priima įkrovą. Jeigu tokią bateriją turinčiame elektromobilyje yra ir šilumos siurblys, gauname transporto priemonę, kuria drąsiai galima keliauti ištisus metus“, – aiškina žinovas.

LFP baterijos pastaruoju metu išpopuliarėjo tarp daugybės gamintojų, tad jas galima aptikti ir tokiuose modeliuose kaip antai „Tesla Model 3“, kai kuriose „Volvo EX30“ versijose, „Citroën ë-C3“, „Ford Mustang Mach-e“ ir t. t. Tuo tarpu Europos vairuotojams siūlomas „Kia EV5“ krosoveris aprūpintas 81,4 kWh talpos NMC baterija. Ši technologija pasižymi žymiai didesniu energijos tankiu ir kur kas geriau išlaiko savo optimalias savybes spaudžiant šaltukui.

Svarbi detalė – šilumos siurblys

Kokia NMC baterijų nauda, nesunku suprasti ir pamačius, kad jos taip pat montuojamos į „Tesla“ elektromobilių „Long Range“ bei „Performance“ versijas, taip pat į „BMW i4“, „Audi Q4 e-tron“ ar „Mercedes-Benz EQE“ modelius. Tai leidžia gamintojams padidinti šių elektromobilių įveikiamą nuotolį. O žiemą jį išsaugoti itin padeda šilumos siurbliai.

Modernūs šilumos siurbliai elektromobiliuose veikia išmaniai: jie surenka perteklinę šilumą, kurią natūraliai išskiria įvairūs automobilio elektronikos komponentai, ir efektyviai panaudoja ją salonui šildyti. Šis įrenginys šaltuoju metu leidžia maksimaliai sutaupyti baterijos energijos, kuri tenka ne ratams sukti, ir, skirtingų tyrimų duomenimis, išsaugo iki 15 proc. nuvažiuojamo atstumo, kuris kitaip būtų prarastas.

Pavyzdžiui, minėtas „Kia EV5“ modelis su NMC baterija viena įkrova gali įveikti iki 530 kilometrų atstumą pagal WLTP ciklą, o korėjiečiai šilumos siurblius montuoja į visus mūsų regione parduodamus elektromobilius jau kaip standartinę įrangą.

„Dėl spartaus technologijų vystymosi modernūs vidutinio dydžio elektromobiliai dabar jau ir žiemiškomis sąlygomis nuvažiuoja per 300 kilometrų siekiančius atstumus. Tai reiškia, kad kelionės be papildomų sustojimų maršrutais Vilnius–Klaipėda ar Talinas–Ryga tampa visiškai patikima tikrove. O viešojo įkrovimo tinklo tankis mūsų regione jau gali išspręsti visus likusius klausimus, kai reikia važiuoti dar toliau“, – teigia E. Babelis.

Išvykų į gamtą technologija

Vis dėlto šiuolaikinis elektromobilis jau tampa gerokai daugiau nei vien tik transporto priemone, padedančia įveikti atstumą iš taško A į tašką B. Baltijos šalys išsiskiria gausybe atokesnių sodybų, į kurias vairuotojai mėgsta leistis vos tik prasidėjus kalendoriniam pavasariui.

Šiose išvykose elektromobilių vairuotojams itin praverčia V2L (angl. Vehicle-to-Load) technologija. Ji leidžia automobilio baterijoje sukauptą elektros energiją naudoti išoriniams prietaisams maitinti, atiduodant net iki 3,6 kW galią. Tiesa, ši funkcija kol kas aptinkama dar ne visuose elektromobiliuose.

Pavyzdžiui, ji nuo pat gamybos pradžios siūloma „Kia EV5“ visureigyje, kaip ir daugybėje kitų korėjiečių modelių, o nuo 2026-ųjų ją taip pat galės užsisakyti „Škoda Enyaq“, „Renault Megane E-Tech“ ar „BMW iX3“ pirkėjai. Tačiau 2026 metų pradžioje jos vis dar nebuvo „Volkswagen“ ar „Audi“ elektromobiliuose.

„Jūs galite nuvažiuoti į mišką, ežero pakrantę ar sodybą, kurioje dar nėra įvesta elektra, ir be jokių rūpesčių prijungti elektrinį grilį, pakankamai galingą apšvietimą, šildytuvus stovyklavietei ar krauti kelis nešiojamuosius kompiuterius, jei nusprendėte dirbti nuotoliniu būdu iš gamtos. V2L technologija suteikia nepaprastą autonomijos jausmą ir laisvę planuoti savo laiką“, – pastebi E. Babelis.