Efektyvus maršruto planavimas – viena svarbiausių kasdienio vežėjų darbo dalių, galinčių nulemti ne tik kaštus, bet ir apskritai veiklos pelningumo rodiklius. Keičiantis technologijoms, preciziškas planavimas transporto valdytojų biuruose taps dar reikšmingesnis.

Iš pažiūros suplanuoti maršrutą atrodo juoko darbas – dauguma vairuotojų yra dėlioję ilgesnės kelionės automobiliu planus. Tačiau vežėjų versle jis iš tiesų yra gerokai kompleksiškesnis ir apima ne vien suplanavimą, kur geriausia piltis degalų, bet ir daug smulkių dedamųjų, kurių kiekviena gali tapti lemtinga galutiniam rezultatui.

Pavyzdžiui, jau dabar Europoje yra šalių, kur nuvažiuoto kilometro kaštams tenkanti kelių mokesčio dalis yra didesnė nei degalų. Todėl būtina atsižvelgti, per kokias šalis keliaujama, kaip dėl to keičiasi sąnaudų balansas ir kur galima sutaupyti.

Iš kur nuostoliai?

Vienos pirmaujančių mobilumo paslaugų teikėjų logistikos ir krovinių gabenimo sektoriuje, bendrovės „DKV Mobility Baltikum“, direktorius Artūras Michejenko prisimena ne vieną atvejį, kai nauju maršrutu pradėję važiuoti vežėjai po kurio laiko suprasdavo, jog kaštus labai išpūtė iš anksto tiksliai neįvertinti kelių mokesčiai. Jo teigimu, kartais susivokti užtrunka – iš pradžių atrodo, kad visi finansiniai parametrai atitinka rinkos normas, frachto kaina – taip pat, tačiau galiausiai patiriama nuostolių.

„Kyla klausimas – kaip jie atsirado? Tada įsijungiame mes ir imame nagrinėti kiekvieną elementą atskirai. Kai pradedame analizuoti maršrutus pamatome, jog pasirinktas galbūt trumpesnis ar patogesnis kelias, tačiau važiuojama per šalis, kuriose kelių rinkliavos didžiausios. Tad galima rinktis alternatyvų maršrutą arba peržiūrėti paslaugos kainą“, – pasakoja A. Michejenko.

Tad iš ko susideda geras maršruto planas? Anot pašnekovo, jeigu svarstome tradicinę situaciją, kai reikalingas maršrutas nuo pakrovimo iki iškrovimo taškų, derėtų pradėti nuo įvertinimo, kiek šalių teks kirsti, kokie jose kelių mokesčių tarifai, kokios degalų kainos. Pastarąsias reikėtų vertinti per kainos struktūros prizmę.

„Kad ir kokias nuolaidas gausite Vokietijoje – Belgijoje vis tiek bus pigiau. Nors Belgijos kolonėlėse degalų kaina aukštesnė, įvertinus grąžintinus akcizus ir įvairiausias nuolaidas, kurios šioje šalyje didesnės dėl rinkos ypatumų, galiausiai čia pripildyti bakus atsieis daug pigiau“, – patirtimi dalijasi specialistas.

Koreguojant maršrutą įvertinama, ar norimos (pigesnės arba tam tikro prekių ženklo) degalinės bus pakeliui, o jeigu tektų nusukti – ar papildomi kilometrai ir jiems skirtas laikas pasiteisins. Tuomet išsiaiškinama, per kokius tiltus galima važiuoti su turimu svoriu, kokie apribojimai taikomi sunkiasvorio transporto tranzitui. Pagal šiuos ir panašius parametrus nušlifuojamas galutinis maršrutas.

A. Michejenko pažymi, jog vykstant į ilgas keliones žiemą svarbu atsižvelgti ne tik ekonominius veiksnius, bet ir kiekvienos šalies degalų pardavimo reikalavimus bei klimato niuansus.

„Jeigu žiemą vežame apelsinus iš Ispanijos į Švediją, maršrutas greičiausiai drieksis per Prancūziją, Vokietiją ir Daniją. Pagal ekonominę logiką degalų reikėtų įsipilti išvažiuojant iš Ispanijos, tačiau šioje šalyje žiemą šilta ir arktinio kuro nėra. Esame matę, kai, atvykus į Daniją, degalai ima stingti ir staiga vairuotojas turi parafino kamštį vilkiko bake“, – perspėja ekspertas.

Svarbi dedamoji – kelių mokesčiai

Dėliojant maršrutą taip pat pravartu turėti omenyje, kad yra šalių, kuriose kelių mokesčio dalis bendrame išlaidų kontekste smarkiai išauga – pavyzdžiui, Šveicarijoje ar Austrijoje. Dalyje valstybių apmokestinami ne visi keliai, tačiau jų tinklas plečiasi ir šią informaciją reikia nuolatos sekti bei atnaujinti.

Taip pat gali keistis pats apmokestinimo principas, kai pereinama nuo vinječių (laiko apmokestinimo) prie globalinių padėties nustatymo sistemų (nuvažiuoto atstumo apmokestinimo), gali kisti ir tarifai.

„Išlaisvinti nuo šio galvos skausmo gali specialūs planavimo įrankiai. Pavyzdžiui, mes naudojame savo maršruto planavimo įrankį „DKV Mobility“ klientams suteikiamoje platformoje, kur galima pasiskaičiuoti, kiek kainuoja nuvažiuoti tam tikrą atstumą nevertinant degalų kaštų, nes jie labai skirtingi. Galima filtruoti likusius parametrus ir pagal tai orientuotis“, – pataria A. Michejenko.

Pasak specialisto, kelių mokesčių tarifą lemia keli parametrai: vienose šalyse – svoris, kitose – ašių skaičius, trečiose – viskas kartu ir gali būti atsižvelgiama į sunkvežimio variklio „Euro“ klasę. Pateikus šiuos parametrus, naudojami planavimo įrankiai apskaičiuoja, kiek atsieis nukakti konkretų atstumą ir kiek laiko tam prireiks.

„Paprastai rekomenduojamas greičiausias kelias ir pateikiamos kelios, dažniausiai pigesnės alternatyvos, bet kartu tai reiškia ir ilgesnį važiavimo laiką“, – aiškina pašnekovas.

Susimokėti kelių mokesčius yra ne vienas būdas, tačiau patogiausia vežėjams naudotis bendrais EETS (European Electronic Toll Service – angl.) kelių rinkliavų aparatais, viename įrenginyje palaikančiais skirtingų šalių apmokestinimo būdus. Šalyse, kuriose kelių rinkliavai naudojamos globalinio padėties nustatymo ar dedikuotojo trumpojo nuotolio ryšių sistemos, toks vienas universalus vilkike montuojamas aparatas atstoja daugybę skirtingų valstybių įrenginių ir nuskaito visą reikiamą informaciją, o vežėjai gauna tik vieną sąskaitą, kurią turi apmokėti.

Pavyzdžiui, „DKV Box Europe“ aparatas veikia Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Portugalijoje, taip pat apima trijų svarbių vežėjams Warnow, Herren bei Liefkenshoek apmokestintų tunelių apskaitą, o artimiausiais metais toliau plėsis ir į kitas Europos valstybes. Bendrovės darbuotojai užtikrina, kad pasikeitus apskaitos sistemoms numatytose šalyse aparato naudotojai iš karto galėtų naudotis naujomis paslaugomis nuo pat jų aktyvavimo dienos, todėl jiems nereikia niekuo rūpintis papildomai.

Augantis vaidmuo

A. Michejenko teigimu, gero maršrutų planavimo vaidmuo ateityje dar labiau stiprės dėl keleto veiksnių: rinkos ir tobulėjančių technologijų. Auganti konkurencija ir toliau didina spaudimą gerinti veiklos efektyvumo rodiklius, o transporto technologijoms pereinant prie elektrifikuotų sunkvežimių energijos papildymo taškų atranka taps dar reikšmingesnė.

Tai bus ypač svarbu ilgųjų nuotolių vairuotojams, nes jiems teks skrupulingai suderinti darbo, poilsio ir akumuliatorių energijos papildymo laiką. Be to, kaip ir degalų tiekimo tinkle, taip ir elektros energijos perdavimo taškuose operatoriai taikys skirtingą kainodarą.