Dabartinės, prieš keletą metų debiutavusios, Renault Trafic kartos, kol kas neplanuojama keisti, tačiau tam tikrų naujovių modelis visgi sulaukė. Bet apie viską iš eilės.
Automobilis priskiriamas vidutiniams furgonams, tačiau, kiek teko pastebėti, šis žodis daugeliui asocijuojasi su išimtinai komerciniu, krovinių pervežimui skirtu, transportu. Renault Trafic atveju tai nėra visai teisinga, nes šis modelis, ką įrodė prieš keletą metų mums eksperimentuose talkinusi Pocių šeima, labai sėkmingai gali būti ir dideliu šeimos automobiliu. Automobilio universalumą patvirtina ir jo istorija.
Priminsiu, kad Renault Trafic istorija prasidėjo dar tolimaisiais 1980-aisiais metais, kai pasirodė pirmasis toks modelis, rinkoje išbuvęs net 20 metų. Antroji Trafic karta debiutavo 2001-aisiais, dabartinė karta keliais rieda nuo 2014-ųjų. Vizualiai antros ir kartos modeliai yra panašūs, tačiau įsižiūrėjus įdėmiau galima pastebėti, kad pasikeitė automobilio priekinė dalis, buvo perdarytas salonas, o modelis, prie kurio vairo praleidau savaitgalį, jau turėjo ir AdBlue sistemą (apie ją plačiau papasakosime artimiausiu metu).
Tie, kas įpratę prie prancūziškos elegancijos, Trafic modelyje jos gali pasigesti. Dėmesį gali patraukti nebent kiek įdomesnis priekis ir šoninė kėbulo linija. Kita vertus, kampuotumas turi savo priežastį – Renautl Trafic siūlo vieną erdviausių kėbulų savo segmente, kas „darbiniam arkliukui“ yra svarbiau už nepraktišką grožį.
Bandyta prailginta keleivinė versija turėjo 1,6 l 124 AG dyzelinį variklį, veikusį poroje su 6 pavarų MPD. Tiems, kas įpratę variklio pajėgumus vertinti vadovaujantis skaičiais, požiūrį reiktų keisti. 1,6 l darbinio tūrio variklio Trafic visiškai užtenka – sulipus į saloną 7 suaugusiems žmonėms automobilis ir smagiai šaudavo iš vietos, ir linksmai nardė tarp eismo juostų, lenkdamas lėčiau judančius eismo dalyvius. Aišku, už smagų ir patogų važiavimą – erdvės salone užteko visai kompanijai – teko „sumokėti“ didesnėmis degalų sąnaudomis, tačiau tokia pat taisyklė galioja visam transportui su vidaus degimo varikliais, tad tragedijos daryti iš to nereikėtų.
Mechaninė pavarų dėžė, kaip įprasta Renault modeliams, dirba tiksliai, pavaros – trumpos ir tvarkingai „seka“ viena po kitos, apie tai, kada jas tikslinga perjungti, paslaugiai primena indikatorius, svirtis sumontuota labai patogiai. Viskas, kaip kažkada buvo pastebėta, „žmogaus sukurta žmogui“. Variklis, ypač optimaliame darbiniame diapazone, ne tik gerai traukia, bet ir veikia tyliai. Tą netruki pastebėti, kai net važiuojant gali susikalbėti su antros ir trečios eilės keleiviais.
Pakaba pasirodė ganėtinai standi, tačiau užtikrinanti patogų važiavimą, o dėl ilgos ratų bazės, galinių ratų šokčiojimas per kelio nelygumus sėdintiems „keleivių zonoje“ buvo faktiškai nejuntamas. Maloniai lengvai sukosi vairas, automobilis tvarkingai klausė visų komandų, tad tiek pilnu, tiek tuščiu manevruoti nebuvo sunku.
Pradžiugino priekinis Trafic panelis su gausybe lentynėlių, kišenėlių ir kitų vietų, skirtų smulkių ar kiek didesnių daiktų laikymui. Atrodytų smulkmena, tačiau ilgame kelyje tai pasijaučia. Kaip ir patogūs priekinių sėdynių ranktūriai. Tiesa, pastaruosius, kaip ir atsidarančius šoninių durelių langelius reiktų užsakinėti papildomai.
O štai vietomis išlendančio metalo nepavyks uždengti net ir už papildomą kainą. Tiksliau, nepavyks gamykliškai, nes tokios opcijos Trafic nenumatytos. Bandytas modelis turėjo ir atskirą vėdinimo bei kondicionavimo sistemą galinei daliai, kas, netikėtai atšalus orams, labai pravertė.
Visgi, lyginant pastarąją Renault Trafic versiją su konkurentais tenka pripažinti, kad nors funkcionalumo automobilis nepraranda, jis pradeda pralošti detalėse. Konkuruojantys prekių ženklai daugiau dėmesio skiria tiek salono apdailai, pagal kurią Renault kiek atsilieka, tiek mygtukams, svertams ir įvairioms, vairuotojo darbą palengvinančioms, rankenėlėms. Tiksliau, patogesniam ir optimalesniam jų išdėstymui. Dar užkliuvo pusiau funkcionali antroji sėdynių eilė. Nors dvi šoninės durelės palengvino patekimą į saloną, į trečią eilę buvo galima prasibrauti tik pro dešinę pusę, kairiosios pusės nugarėlės „stojo mūru“ ir kelią į galinę dalį užtvėrė. Jeigu jau automobilis gauna dvejas dureles, mano nuomone, turėtų būti pasirūpinta ir apie galimybę patekti į galą iš abiejų pusių. Galbūt krovininiam modeliui tai ir nėra aktualu, tačiau į žiūrint į Trafic kaip į šeimos automobilį, viso šito norėtųsi. Jeigu Renault nesusiims, daugiau opcijų siūlantys konkurentai gali pralenkti vieną iš komercinio transporto Lietuvoje lyderių.
Beje, nors Renault Trafic – tipiškas darbinis automobilis su ganėtinai paprasta konstrukcija – laikantis kėbulas, priekiniai varantys ratai, 4 cilindrų variklis ir 6 pavarų MPD, viskas yra kiek sudėtingiau ir įdomiau. Tarkim, nors automobilis siūlomas tik su 1,6 dCi turbininiais dyzeliniais varikliais, pastarieji pasižymi naujausiomis technologijomis, leidžiančiomis sumažinti degalų sąnaudas 1 l/100 km*. Šių variklių yra su kintamų fazių turbokompresoriumi (dCi, 95 AG) ir su dviem turbokompresoriais (Energy, dCi, 125 ir 145 AG). Mažą turbiną nesunkiai įsuka net žemais sūkiais dirbančio variklio išmetamosios dujos, o kai sūkiai didėja, turbina gali dirbti kaip oro srauto reguliatorus- ribotuvas. Tiesa, tokiu atveju pasijungia didžioji turbina. Jai reikia daugiau išmetamųjų dujų, bet kartu ji gali įpūsti daugiau oro ir pasiekti didesnį galios momentą. O kur dar Start/stop sistema, tiesioginis Common Rail degalų įpurškimas ir t.t.
Kaip ir visi modernūs modeliai Renault Trafic gali pasiūlyti dar kelis važiavimo variantus. Vienas jų – Eco režimas, kiek „lėtinantis“ variklio reakciją į akceleratoriaus paspaudimą, kas, bent teoriškai, turi padėti taupyti degalus. Kita vertus, to galima pasiekti ir tiesiog važiuojant ramiau. Kita vertus, džiugina tai, kad įjungus Eco režimą variklis visiškai „neužmiega“ ir jo galių kelionėms užtenka.
Be to, važinėjimui slidžiais keliais ar žvyrkeliais numatytas specialus nuo ratų prasisukimo saugančios sistemos veikimas. Šiuo atveju sistema nesikiša, kol nusivalo ratų protektorius, o jau tada optimizuoja ir paskirsto trauką tarp priekinių darbinių ratų, taip užtikrindama geresnį sukibimą.
Po poros dienų kelionių tiek su keleiviais, tiek ir be, Renault Trafic dar kartą priminė, kodėl jis yra vienas populiariausių modelių Lietuvoje. Jeigu gamintojai dar ras noro ir galimybių kiek modernizuoti keleivinę autobusiuko versiją ir padaryti ją draugišką ne tik aplinkai, bet ir žmonėms, konkurentai praras savo dabar ryškėjančius privalumus ir Trafic dar ilgai džiaugsis lyderio pozicijomis.
- Misevičius