Filmo režisierius Džordas Mileris iš Kolino Gibsono, filmo dailininko, atsakingo už visus juostoje pasirodančius automobilius, pareikalavo įspūdingų vaizdų. Ir gavo. Gavo netgi daugiau negu prašė – kiekvienas filme panaudotas automobilis buvo funkcionalus, o kompiuterinė grafika – verta aukščiausių pagyrų.
Tiesa, nuo „užsakymo“ iki „galutinio produkto“ buvo nueitas ilgas ir varginantis kelias. Kolinas Gibsonas ir jo komanda sugaišo nemažai laiko, kol Australijos autolaužynuose rado visus reikiamus automobilius, atitinkančius projekto „Pašėlęs Maksas“, reikalavimus. Pasak kūrėjų, jie ieškojo kultinių automobilių. Automobilių, palikusių pėdsaką Australijos istorijoje. Radus norimus modelius juos reikėjo prikelti antram trumpam, bet ryškiam gyvenimui, nes pagrindinė transporto priemonių užduotis filme buvo juos vairuojančių herojų jausmų ir siekių transliavimas beprotiškame, chaotiškame postapokalipsiniame pasaulyje.
Beje, šiuo atveju žodis „beprotikškas“ įgauna savitą, specifinę prasmę. Tikėtina jau matėte filmo treilerį arba ir visą filmą ir nusprendėte, kad „Pašėlęs Maksas“ – eilinis kompiuterinės grafikos ir IT specialistų sukurtas produktas. Turime jus nuvilti, nes jūs suklydote. Beveik visi filme rodomi triukai buvo atlikti gyvai, juose dalyvavo tikri žmonės ir realūs automobiliai.
Tarkim, kad ir karvedės Furiozos „Kovinis vilkikas“, kurį atakuoja ant ilgų, plieninių strypų, veikiančių metronomo principu, „pamauti“ kovotojai. Visa tai – realu. Ant strypų, pavojingame aukštyje, svyruoja tikri žmonės – kaskadininkai. Jokių manekenų ar kompiuterinės grafikos.
Dėmesio vertas ir pats „Kovinis vilkikas“. Jo pagrindą sudaro 6 varančius ratus gavusi „Tatra“ su dviem V8 tipo varikliais bei „Chevy Fleetmaster“ kėbulu, pritvirtintu prie galinės kabinos dalies ir „Beetle“ kėbulu, prilipdytu prie cisternos galo. Ir tai – vienas iš paprastesnių, filme pasirodančių modelių.
Kolinas Gibsonas ir jo pagalbininkai sukūrė 88 unikalias transporto priemones, tačiau iš viso filmo kūrimo procese buvo panaudota 150 savadarbių „automobilių“, nes dalis modelių buvo sudaužyti, susprogdinti ar, įvertinus filmavimo intensyvumą, tiesiog reikėjo pasirūpinti funkcionuojančiais ir „pagrindinius aktorius“ galinčiais pakeisti „antrininkais“. Vykstant aršioms kovoms pirma Australijos, vėliau – Namibijos dykumose, visas transportas turi būti „po ranka“ ir veikiantis, nes atsarginių dalių paieškoms smėlynuose būtų sugaišta per daug brangaus laiko.
Pasak Kolino Gibsono, filmavimo tempo negalima buvo mažinti net dėl tokios transporto priemonės, kaip aštuonratis sunkvežimis, galintis ramiai įveikti 45 laipsnių statumo kliūtis ir judėti toliau. Kūrėjas omenyje turėjo sceną, kur „Kovinį vilkiką“ persekioja blogiukų automobilis.
Kito “automobilio” – „Taikdario“ – kėbulas primena chaotišką įvairių dalių samplaiką, kurioje pagrindinis „vaidmuo“ atitenka modelio „Chrysler Valiant Charger“ kėbului, pritvirtintam prie „Howe and Howe“ gamybos visureigio „Ripsaw“ važiuoklės. Kadangi šis automobilis turėjo pasiekti 100 km/val. greitį, dyzelinis variklis buvo pakeistas aviaciniu V8 tipo „Merlin“ modeliu, turinčiu lėktuvo „Cessna“ elementų.
Tie, kas matė ankstesnes „Pašėlusio Makso“ dalis, turėtų prisiminti, kad ten „Naikintuvas“ buvo automobilis didvyris.
Naujausioje dalyje „Gigahorsas“ – pagrindinis neigiamas herojus, sulipintas iš dviejų 1959 m. gamybos „Cadillac Coupe de Ville“ modelių. Šis automobilis gavo du V8 tipo variklius, kurių bendras darbinsi tūris 9,8 l. Kūrėjai sugaišo du mėnesius, kol metalo laužą primenanti transporto priemonė pajudėjo. Filme jį vairuoja Nemirtingasis Džo.
Atskirai reiktų paminėti muzikinį „Doof wagon“, užkeltą ant vilkiko „MAN“ ir gavusio V8 tipo variklį su įpūtimu. Šio automobilio paskirtis – uždegti į kovą einančius karius, todėl jo kėbule įsikūrė šeši „Taico“ būgnininkai, o priekinėje dalyje buvo prikabintas aklas gitaristas, grojantis dviejų grifų ugnimi besispjaudančia gitara. Tikėtina, kad ne vienas norėtų tokio automobilio į savo šventę, nes visa muzikinė šios transporto priemonės sistema puikiai funkcionuoja ne tik filme, bet ir realybėje.
Deja, panašu, kad apie daugelyje filme matytų automobilių bus galima tik pasvajoti – iš 150 transporto priemonių, kūrėjai sunaikino beveik pusę…
„Pašėlęs Maksas: įniršio kelias“ – vienas įdomesnių filmų, kuriame, iš pirmo žvilgsnio, nerealios, tarsi kompiuteriais sukurtos, transporto priemonės, pasirodo visiškai realiais ir puikiai funkcionuojančiais „automobiliais“. Galbūt mes niekada jų neišvysime bendro naudojimo keliuose, tačiau, tikėtina, ne vienas mūsų mielai prasilėktu su tokiu monstru bekele arba smėlėta dykuma, paskui save, kaip ir pagrindinis filmo herojus, palikdamas tik dulkių debesis…
Nuotraukos jalopnik.com
