Praėjusio amžiaus pabaigoje į gatves išriedėjo daug superautomobilių. Dabar jie tapę geidžiamais kolekcininkų eksponatais, o tokių modelių kainos gali siekti ir dešimtis milijonų. Kodėl šiuo metu tokia jų vertė, lemia daug priežasčių, tačiau viena iš jų yra ta, kad anuomet šie modeliai buvo geriausias inžinierinės minties įkūnijimas.

Štai legendinis „Ferrari F40“, gamintas 1987–1992 metais, išvystė beveik 500 AG, o 100 km/val. greitį pasiekdavo per kiek daugiau nei 4 sekundes, o tuo pačiu laikmečiu vokiečių gamintas „Porsche 959“ po variklio gaubtu išvystydavo 444 AG ir demonstravo dar geresnius pagreičio skaičius ‌– šimtą pasiekdavo per 3,7 sekundės.

Abiejų šių modelių ar kitų minėto laikmečio superautomobilių pagreičio skaičiai traukos lenktynėse nepadarytų gėdos net ir prieš daugelį modernių modelių, nebent tai būtų… elektrinis šeimyninis automobilis. Štai „Tesla Model S Plaid“, kurį laiką vadinęsis greičiausiu serijiniu sedanu, išvysto 1 020 AG, o 100 km/val. greitį pasiekia per 2,3 sekundės.

Lyg to būtų negana, dar vienas naujas elektromobilių gamintojas iš Jungtinių Amerikos Valstijų pristatė savo prabangų šeimyninį „Lucid Air Sapphie“ sedaną, kuris tą patį greitį pasiekia greičiau nei per dvi sekundes, o šiam reikalui pasitelkia 1 200 elektrinių arklio galių.

Regint, kokiu greičiu vystomos technologijos, tokie ir panašūs kasdienius automobilius apibūdinantys skaičiai nebestebina. Tačiau reikia keisti net tik elektromobilio vairavimo įpročius, bet ir vertinimo kriterijus.

Skaičiai nėra viskas – istorija svarbiau

„Skaičiai „ant popieriaus“ kartais turi įtakos vairavimo malonumui, bet jeigu reikėtų vertinti apskritai, sakyčiau, kad dažniau – neturi. Pažiūrėjus tik į skaičius, neįmanoma pasakyti, ar automobilis teikia džiaugsmą. Laimė, kaip ir gyvenime, – skaičiais nenusakoma“, – šypsosi klasikiniu automobiliu Monte Karlo ralyje lenktyniaujantis Karolis Raišys.

Vargu ar šie skaičiai vis dar nusako automobilio išskirtinumą, mat devintojo dešimtmečio superautomobilių pagreitį gali pasiekti dažnas gatvėmis švytruojantis elektromobilis, tačiau nė vienas jų greičiausiai neturi šansų ateityje aukcionuose būti parduotas už dešimtis milijonų eurų. O štai, pavyzdžiui, 1956 metais pagamintas „Aston Martin DBR1“ „Sotheby’s“ aukcione buvo įkainotas daugiau nei 22 milijonais JAV dolerių ir tapo brangiausiu kada nors aukcione parduotu britišku automobiliu.

„Žmonės turi vis geresnę prieigą prie įvairių informacijos šaltinių ir domisi istorija. Kiekvienas gamintojas, išleisdamas naują modelį, primena apie savo istoriją. Tuo tarpu nauji gamintojai, atėję iš niekur, man primena greitąją madą, o tai nėra tvaru“, – apie naujus ir senus automobilių kūrėjus samprotauja K. Raišys.

Dar 1913 metais įkurtas „Aston Martin“ turi itin turtingą istoriją, o net ir nesidomintys automobiliais greičiausiai nesunkiai prisimins, kokiais modeliais važinėja Džeimsas Bondas.

Nors anksčiau minėti jauni elektromobilių gamintojai lyg bandeles kepa tūkstančio ir daugiau arklio galių šeimynines mašinas, šimtmetį skaičiuojantis gamintojas siūlo galingiausią pasaulyje prabangų SUV DBX 707, turintį net, kaip sufleruoja pavadinimas, 707 arklio galias išvystantį V8 motorą ir pasižymintį neįtikėtinomis valdymo savybėmis. Garsus britų leidinys „Top Gear“ šį modelį pavadino „turbūt smagiausiai valdomu hiperautomobiliu, varomu keturiais ratais“.

Tam, kad pavyktų pasiekti tokių rezultatų, gamintojai sumontavo retai kur aptinkamus elementus, kaip antai mažos trinties guolių turbininį kompresorių, 420 mm skersmens anglies pluošto stabdžius, o iš sportinių automobilių pasiskolino aerodinaminius elementus. Tiesa, vairavimo džiaugsmą stiprina ir tai, kad net 95 procentai sukimo momento gali būti perduodami galiniams ratams, tad su šiuo daugiau nei dvi tonas sveriančiu visureigiu galima slysti lyg su galine ašimi varomu automobiliu.

Reikia žiūrėti ir į ateitį

Klasikinių transporto priemonių entuziastas K. Raišys neslepia, kad nors ir neįsivaizduoja savo svajonių garažo be vidaus degimo varikliais varomų modelių, žiūrėti į ateitį taip pat svarbu.

„Tik mąstant „out of the box“ galima išrasti kažką nauja, sukurti naują judėjimo prasmę, naują judėjimo techniką. Mes kalbame apie automobilius, kurie nuveža iš vienos vietos į kitą, ir jie keičiasi. Jų teikiamos emocijos galbūt tai taip pat keisis ir nebebus ratų prasukimo ar dar kažko. Gal ateityje emociją kels knygos skaitymas, o automobilis pats veš tikslo link“, – svarsto pašnekovas.

Lenktynininkas prisipažįsta, kad labiausiai dabartiniame automobilių pokyčių laikmetyje jį džiugina tai, kad žmogus, kuriam iš esmės vairavimas nė motais, dabar juo rūpintis gali vis mažiau, nes automobiliai tobulėja ir geba padaryti vis daugiau už vairuotoją.

„Juk ne visi mes petrolhead’ai“, – šypsosi K. Raišys.

Tęsdamas apie judėjimą iš esmės, lenktynininkas sako, jog vidutiniai automobiliai su vidaus degimo varikliu nebeturėtų būti niekam įdomūs: „Kam žmogui, kuriam automobiliai visai ne galvoje, arba net tam pačiam petrolhead’ui kasdienėse kelionėse reikėtų vairuoti, pavyzdžiui, jokio malonumo neteikiantį dyzelį? Lietuviai, skirtingai nei anglakalbiai, neturi skirtingų žodžių šioms transporto atmainoms įvardyti. Vienas yra cars, o kitas – automobiles. Cars reiškia automobilius, kaip mes, benzingalviai, tai suprantame, tuo tarpu automobiles sufleruoja, kad tai autonominis mobilumas.“

Tiesa, nors tarp automobilių mylėtojų dažnai pasigirsta nuogąstavimų, esą ateityje entuziastai nebeturės ką vairuoti, užtenka pažvelgti į šimtamečių įmonių istoriją bei jų ateities planus ir nurimti. Visai neseniai „Aston Martin“ pristatė savo naujausią DBS modelį, varomą V12 varikliu, tačiau entuziastingo vairavimo mėgėjams anonsavo superautomobilį, kurtą pasitelkiant per daugelį metų „Formulės 1“ lenktynėse sukauptas žinias, – „Aston Martin Valhalla“. Šis modelis – tai „Valkyrie“ modelio evoliucija, o pastarąjį kūrė vienas žinomiausių „Formulės 1“ inžinierių Adrianas Newey.

„Valhalla“ turės V8 formos vidaus degimo variklį su hibridine sistema ir išvystys per 1 000 arklio galių. Tai dar vienas žingsnis į ateitį, tačiau išlaikant geriausias prekių ženklo tradicijas ir sukauptą patirtį.

K. Raišys prisimena savo patirtį lenktyniaujant elektromobiliu ir sako, jog net ir galingi sportiniai automobiliai visgi gali būti varomi elektra: „Lieka daugiau laiko galvoti apie patį važiavimą, trajektorijas. Tokie automobiliai irgi gali būti elektriniai.“