Tokiu pat laikotarpiu prieš porą metų, rinkos tendencijas ir nukrypimus nuo įprastos ekonominės aplinkos diktavo pandemija. Prieš metus – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir pandemijos pasekmių likučiai. Šiemet rinkoje matosi pirmosios stabilizacijos užuomazgos. Pardavimų kiekiai išlieka stabilūs. Kainos, lyginant su paskutiniais dviem 2022 metų ketvirčiais, taip pat.

Visgi pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu pačiu laikotarpiu prieš metus, naudotų automobilių rinkos apyvarta išaugo daugiau nei 100 mln. eurų, o pardavimo sutarčių kiekis liko tas pats. Apyvarta augo abiejuose sektoriuose. Naujų automobilių rinkos augimas siekia 8 proc., tuo tarpu naudotų – 25 proc. Išliekant tam pačiam parduotų automobilių kiekiui, naudotų automobilių apyvarta per metus išaugo net ketvirtadaliu.

Autoplius.lt portalo išanalizuotais duomenimis, per apžvelgiamus pirmuosius tris šių metų mėnesius vidutinė kaina augo visose automobilių amžiaus grupėse, lyginant su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu. Daugiausiai finansine išraiška, net 5,9 tūkst. eurų brango naujausi, iki 1 metų amžiaus, automobiliai. Procentine išraiška didžiausias kainos kilimas pastebėtas 11 – 15 ir 16 – 20 metų amžiaus sulaukusių transporto priemonių grupėse. Augimas siekė atitinkamai 21 ir 25 proc.

2023 metų pirmą ketvirtį naudotos, Lietuvos automobilių parke esančios transporto priemonės vidutinė vertė siekia 8,2 tūkst. eurų. Jei lygintume šią kainą su tuo pačiu 2022 metų ketvirčiu – ji ūgtelėjo 1,6 tūkst. eurų, arba beveik 20 proc. Tačiau jei dabartinę vertę lygintume su paskutiniu 2022 metų ketvirčiu – ji sumažėjo 500 eurų.

Vidutinis įvežamų į Lietuvą automobilių amžius progresyviai mažėja jau nebe pirmą ketvirtį iš eilės. Šį kartą jis rekordiškai mažas – 10 metų ir 12 mėnesių. Pirmą kartą peržengta 11 metų riba.

Stebint į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį įvežtų automobilių pasiskirstymo pagal degalų tipą statistiką, galima daryti išvadą, kad iš esmės tendencijos lieka stabilios. Skaičiai tokie pat, kaip ir prieš metus. Dyzeliu varomi automobiliai ir toliau sudaro didžiausią įvežamų modelių dalį. Šiemet ji siekia 72,4 proc.

Naujų transporto priemonių pirkėjų degalų rūšies pasirinkimas gerokai skiriasi nuo naudotų automobilių vairuotojų. Jei iš visų per pirmą 2023 metų ketvirtį importuotų į Lietuvą automobilių vos 1,2 proc. buvo elektriniai, tai per tą patį laikotarpį net 6 proc. naujų transporto priemonių pirkėjų pasirinko nulinės emisijos transportą. Lyginant su pirmuoju 2022 metų ketvirčiu, augimas – 60 proc. Čia dėl liūto dalies kovoja benzininiai ir hibridiniai modeliai. Hibridai sudaro 37,1 proc. per ketvirtį parduotų naujų transporto priemonių. Benzininiai – truputį didesnę dalį, siekiančią 38,8 proc.

O populiariausių naujų automobilių modelių lentelėje atsirado pasikeitimų. „Toyota RAV4“ po ilgo laiko buvo išstumtas žemyn ir neužima nei vienos iš „top 3“ sąrašo pozicijų, o „Peugeot 208“ sugebėjo per 3 mėnesius padidinti savo pardavimus 8 kartus ir iš 76 sąrašo pozicijos pakilo į 7.

Pirmą kartą mūsų šalyje įregistruoti 2 vos pernai pasauliui pristatyti „Ferrari 296 GTB“.

Lyginant pirmus tris šių metų mėnesius su paskutiniu 2022 metų ketvirčiu „Nissan Leaf“ elektromobilių ir buvo parduota daugiau nei dvigubai mažiau, tai nesutrukdė šiam modeliui likti populiariausiu nauju elektromobiliu Lietuvoje. Parduoti 43 vnt.

Na, o statistinis Lietuvoje važinėjantis automobilis jau nebe pirmą ketvirtį iš eilės ir vėl senstelėjo. Jeigu 2022 metų pradžioje vidutinis mūsų šalyje registruotos transporto priemonės amžius siekė 16 metų ir 4 mėn., tai prabėgus metams, pirmojo ketvirčio duomenimis šis amžius siekia 16 metų ir 7 mėn. Parkas paseno 3 mėnesiais

Šiemet transporto rinkos situacija išliks stabili. Staigaus augimo tikėtis nereikėtų, tačiau stagnacijos – taip pat. Sulėtėjusi ekonomika po truputį atsigauna, bankai prognozuoja BVP stabilumą ir net nedidelį augimą, o Vakarų Europos rinkose yra stebimas kainų stabilizavimosi procesas. Ilgainiui tai pasijaus ir mūsų rinkoje.

Portalas „Autovista24“ taip pat prognozuoja, kad šiemet yra priežasčių ekonominiam optimizmui. Rinkos prognozę skelbiantis portalas taip pat neleidžia pamiršti, kad šiuo metu Europos gyventojai išgyvena pragyvenimo išlaidų krizę, kuri dažniausiai sumažina vartotojų paklausą naudotiems automobiliams. O sumažėjusi paklausa dažniausiai lemia krentančias transporto priemonių kainas. Tam įtakos turės ir trumpėjantys naujų transporto priemonių pristatymo terminai.