Pagrindiniai pastebėjimai:

  • 2025 m. liepą nacionalinė elektros generacija patenkino apie 69 proc. šalies elektros vartojimo poreikio.
  • 2025 m. liepą elektros energijos vartojimas buvo 6,7 proc. mažesnis nei 2024 m. tą patį mėnesį, tačiau 6,4 proc. didesnis nei šių metų birželį.
  • Didmeninės elektros kainų vidurkis (46,28 Eur/MWh) liepos mėnesį, palyginus su birželio mėnesio (43,01 Eur/MWh) vidurkiu, augo 7,6 procento.
  • Dujos Nyderlandų TTF prekybos taške liepos mėnesį vidutiniškai kainavo 34,0 Eur/MWh – 5,6 proc. mažiau nei birželio mėnesį, kai jų kainos siekė 36,0 Eur/MWh.
  • Per šią liepą trys Baltijos šalys bendrai suvartojo apie 1,0 TWh gamtinių dujų – tai 36,3 proc. mažiau nei 2024 m. liepą, kai Baltijos šalys suvartojo 1,5 TWh dujų. Liepą gamtinių dujų vartojimas Estijoje mažėjo 1,6 proc., Latvijoje, palyginus su ankstesne liepa, suvartota 7,9 proc. mažiau gamtinių dujų, o Lietuvoje gamtinių dujų vartojimas šiemet buvo 50,0 proc. mažesnis nei 2024 m. septintąjį mėnesį.
  • Liepos mėnesį, palyginti su birželiu, gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje per mėnesį išaugo 51,3 proc., Latvijoje – 73,0 proc., o Estijoje sumažėjo 10,2 procento. Bendrai Baltijos šalys liepą suvartojo 44,8 proc. daugiau gamtinių dujų nei birželį (0,7 TWh).
  • Liepos mėnesį per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 1,5 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, 0,9 TWh gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms.
  • Dėl vamzdynų remonto, liepos mėnesį gamtinių dujų mainai tarp Lietuvos ir Latvijos nevyko.
  • Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos 2025 m. rugpjūčio 1 d. buvo užpildytos apie 69 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 85 procentus.
  • Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla liepos 1 d. buvo užpildyta apie 49 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 66 procentus.
  • Biokuro kainos vidurkis liepą Lietuvoje buvo 17,0 Eur/MWh, arba 3,0 proc. didesnis už birželio mėn. kainos vidurkį (buvo 16,5 Eur/MWh).
  • Vidutinė visos šalies centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina liepos mėnesį – 6,15 ct/kWh, arba 0,99 proc. didesnė nei birželį (buvo 6,09 ct/kWh).
  • Naftos kainų vidurkis liepą siekė 69,4 USD/bbl ir buvo 0,8 proc. mažesnis nei birželį, kai vidutiniškai kainavo apie 70,0 USD/bbl.
  • Vidutinės mažmeninės benzino kainos per 2025 m. liepos mėnesį Lietuvoje sumažėjo 0,013 Eur/l, o dyzelino padidėjo – 0,01 Eur/l.
  • Per liepos mėnesį lengvųjų keleivinių (M1 kategorija) elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4,6 proc. (padaugėjo 1 612 elektromobilių). 2025 m. rugpjūčio 1 d. buvo įregistruotas 36 541 elektromobilis (19 608 grynieji elektromobiliai ir 16 933 – įkraunami hibridai). Per metus elektromobilių skaičius parke išaugo 53,5 procento.
  • 2025 m. liepos mėnesį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,13 Eur, arba 2,5 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (7,92 Eur) ir 2,9 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (8,96 Eur). Didelis išlaidų skirtumas buvo ir tarp elektromobilio įkrovimo vietų – namuose nakties metu įkrautu elektromobiliu kelionė buvo 2,2 karto pigesnė, nei elektromobilio bateriją įkrovus itin greito įkrovimo prieigoje.

Pridedame ir Lietuvos energetikos agentūros rengiamas elektros kainų ES šalyse palyginimo bei nacionalinės elektros generacijos apžvalgas:

Pagrindiniai elektros kainų ES šalyse palyginimo pastebėjimai:

  • Vidutinė didmeninė elektros kaina liepą Lietuvoje buvo 46,3 Eur/MWh – tai apie 42,5 proc. mažesnė kaina nei Europos Sąjungos vidurkis (80,5 Eur/MWh).
  • Latvijoje vidutinė elektros energijos kaina liepą buvo 46,1 Eur/MWh – 42,7 proc. mažesnė nei ES vidurkis. Estijoje vidutinė didmeninė mėnesio elektros kaina (36,7 Eur/MWh) buvo 54,5 proc. mažesnė nei ES vidurkis.
  • Elektra Europos Sąjungoje brangiausiai liepos mėnesį kainavo Italijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje, o pigiausiai — Suomijoje, Švedijoje ir Baltijos šalyse.
  • 2025 m. liepos mėnesį galutinė elektros kaina vartotojams Lietuvoje (24,3 ct/kWh) buvo 3,7 proc. žemesnė už ES šalių vidurkį (25,3 ct/kWh). Latvijoje ir Estijoje galutinės elektros kainos vartotojams buvo atitinkamai 7,0 proc. ir 19,9 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį.
  • Galutinės elektros kainos struktūroje didmeninės elektros energijos kainos dalis Lietuvos vartotojams (46 proc.) yra 4 proc. mažesnė už ES šalių vidurkį (50 proc.). Estijos ir Latvijos vartotojams elektros energijos dalis taip pat yra žemesnė už ES šalių vidurkį – atitinkamai 2 proc. punktais ir 3 proc. punktais.

Pagrindiniai nacionalinės elektros generacijos pastebėjimai:

  • Liepą saulės elektrinės patenkino didžiausią elektros vartojimo poreikio dalį, lyginant skirtingas gamybos technologijas ir importo kryptis. Saulės elektrinės bendrai patenkino apie 27 proc. vartojimo poreikio. Per liepą saulės elektrinės pagamino 246,7 GWh.
  • Vėjo elektrinės liepą pagamino 181,7 GWh elektros ir patenkino 19,9 proc. elektros energijos vartojimo poreikio.
  • Elektros energijos importo / eksporto balanse, elektros energija liepą buvo importuota per Lietuvos–Latvijos ir Lietuvos–Švedijos jungtis.
  • Gaminančių vartotojų per 2025 m. liepą  padaugėjo 3,2 proc., arba 4 724, palyginti su birželiu.
  • Gaminančių vartotojų įrenginių leistinoji generuoti galia 2025 m. liepos mėn. buvo  1 707,3 MW, arba 18,3 proc. (314,9 MW), didesnė nei 2024 metais (1392,4 MW).
  • Saulės elektrinių leistinoji generuoti galia per 2025 m. išaugo 26,0 proc., (518 MW) palyginti su 2024 metais.
  • Vėjo elektrinių leistinoji generuoti galia per 2025 m. išaugo 9,9 proc., (172 MW) palyginti su 2024 metais.