Su Žemaitijoje gyvenančiu Dariumi mūsų skaitytojai jau pažįstami.
Taip, tai tas pats žmogus, kuris perdarinėja, tobulina ir pipmpina automobilius. Tačiau tikrai ne visi žino, kad tikroji Dariaus aistra – motociklai. Tiek tvarkymas, tiek važiavimas, tiek… Sakant paprasčiau, motociklai Dariui seniai tapo gyvenimo būdu, tad apie juos šiandien ir pakalbėsime.
Kiek metų pats vairuoji motociklą?
Su motcu važinėjau dar negimęs……. Yra nuotrauka kur mama su pilvuku ir tėvuku greta motociklo …. Kalbant apie mane, tai vos vos, bet pamenu kai kokių 4 – 5 metų sėdėdavauMinskelio viduryje, tarp vairuotojo ir keleivio. Pirmą vėjo gūsį pajutau kokių 6 – 7 metų, kai tėvas parsivarė naują Ižą. Pasodino priekyje, ant bako ir leido pavairuoti. Dar kaimynas motorinį dviratį leisdavo pavairuoti. Pats sėdėdavo ant bagažiuko, o aš priekyje ant minkštos sėdynės. Vairuodavau pats, savo rankomis. Net sankabą spausdavau. Tuomet kieme visą laiką kažkas krutėjo, sukosi, tai Jawa nesiveda, tai Ižasardomas… O aš tepaluotas, su dviračiu aplink sukiodavausi. Labai gerai tuos laikus pamenu. Vėliau prasidėjo mopedų era. Tad susipažinau su technika, nes nemokėsi ardyti – taisyti, nevažiuosi. Su tėvo Ižu važinėjau sulaukęs 10 metų, bet rimtai prie vairo sėdau sulaukęs 14. Pirmasis motociklas buvo Minsk 1978 m. Tiesa, stumdžiau jį daugiau negu važiavau. Savo laiku teko ir nuo milicijos palakstyti. Neslėpsiu. Vairuotojo pažymėjimo neturiu, per jaunas. Aišku nuo teisėsaugos per daug nepribėgiosi. Pagavo, gavau baudą. Tada sugalvojau motociklą į mopedą išmainyti. .Bet ką čia mopedas, kai jau esi pajautęs tikrą motociklo galią? Todėl įsidėjau į mopedą MINSKO variklį ir išėjo šauni, kiek drūtesnė Delta. Tk nevalia buvo tokių monų daryti. Pamenu, kaip apipjaustydavome cilindro grotas, kad tik variklis kuo panašesnis į mopedinį būtų. Kartais tai suveikdavo, be ne visada. Gudresnis milicininkas žinodavo, kad Delta turi 2 pavaras, o čia jų net 4. Tokie perdaryti mopedai iš tolo girdėdavosi, tai vis neramu būdavo, kad pamatys kas, išgirs.
Kada kilo noras motociklus ardyti?
Motociklų ardymas – procesas neišvengiamas norint jais važiuoti. Ypač tai taikytina rusiškiems aparatams. Pagarba tiems kurie dar ir šiandien važinėja su tokia technika. Turi būti kaip inžinierius, jeigu nori, kad motociklas veiktų patikimai. Tad aišku, kad ir manęs ardymai neaplenkė – kaži kaip čia padaryta? Iš kur kojos dygsta? Gal tą išimkim, išmeskim? To nereikia. Naudodami, ką galėdavome gauti, bandėme kažką sukurti. Negaliu susitaikyti su mintimi, kad su motociklu tik važiuoji, bet nesi jo ardęs ar nežinai kaip čia viskas veikia.
Kada kilo noras juos surinkti atgal ir taip, kad neliktų dalių?
Prisipažinsiu, ardymai visada turėdavo pasekmių Nors nesėkmė – tai patirtis. Kai surenki variklį, įdedi į rėmą, užvedi, bet pavarų nėra, tada pamatai mažą atliekamą „ Šaibelę“. Ups. Ji turėjo būti variklio viduje. Ir viską tenka pradėti iš naujo. Pamenu esu ižinį variklį per 2 savaites ardęs 27 kartus. Net dabar skaičių pamenu. Kita vertus, tokie dalykai išugdo valią. Supranti, kad reikia eiti iki galo. Aišku ėjo metai, keitėsi supratimas, keitėsi technika. Įgūdžiai ir instrumentai. Šiai dienai sukauptas patirties bagažas labai praverčia. Nors kas nedirba – tas neklysta..
Koks projektas buvo įsimintiniausias?
Įsimintiniausias man buvo Kawasaki GTR 1400. Tai buvo tų metų modelis, bet daužtas. Jutau, kad begėdiškai pasisekė nupirkti visiškai naują, bet daužtą bolidą. Seilėdavausi žiūrėdamas į Kawasaki ZZR 1400 su 200 AG, o čia toks, bet su dar didesniu sukimo momentu ir sistemomis. Tai buvo iššūkis. Norėjau ypač galingo baiko, nes Hayabusa buvo praeitas etapas. …Norėjosi dar aštresnių pojūčių. Idėja buvo pasidaryti motociklą protezą. Konkrečiai mano sudėjimui, konkrečiai pagal galūnių ilgius. Ir mane aplankė mūza. Konstrukcija reikalavo į vieną sutalpinti baką, aušinimą, elektronines sistemas, kurių ten buvo tiek pat, kaip šiuolaikiniame automobilyje. Originalių detalių gauti nebuvo galimybės. Man centre pasakė – detalių nėra, vyksta gamyba. Tad teko improvizuoti. Svarbiausia buvo kad motociklas būtų geras ir veiktų patikimai. Taip per dvejus metus kasdien skiriant po 2 – 4 valandas, buvo sukurtas motociklas Visą tą reikalą vainikavo prizinė vieta „RISING THUNDER – Custom bike show“. Aparatas išėjo nerealus. Visiškai išsiskiriantis iš visų, matytų anksčiau. Patogus ir galingas. Bausdavau su juo „britvas“ Įsivaizduodavau to britvisto mintis – koks čia motcas? Koks čia bičas ilgais plaukais? Kodėl net tik neina pavyt važiuojant 240 km/val., bet jis dar ir tolsta…
Koks buvo sunkiausias?
Sunkiausiai buvo su tokiu projektėliu, kai į enduro tipo motociklą kišau litrinį britvos variklį. Ir dar nusprendžiau, kad viskas turi būti gražu. Laimei, darbai vyko mano naujajame garaže, kur daug vietos, įrankių ir galimybių. Nusipirkau seną Suzuki DR 750. Užkūriau 15 metų nekurtą variklį ir pabandžiau su juo važiuoti. Kadangi visai nieko važiavo, apėmė azartas ir paspaudžiau „gazas – dugnas“. Tada sprogo variklis. Taip, sprogo. Išsitaškė viskas, kas buvo viduje. Tad, kaip donorą, pirkau neblogos būklės Honda VTR1000. Lenkiu galvą prieš Hondos variklius. Patikimumo viršūnė. Dar pirkau vienpusę Hondos šakę, nes man ji graži. Stabdžiai, amortizatoriai. Harlis,Honda, Yamaha, Aprilia… Ir daug daug dalių, kurios vėliau buvo panaudotos kūryboje. Sukurti bolidą iš 19 skirtingų prekių ženklų motociklų – užduotis ne iš lengvųjų. Smegeninė virė, bet darbai vyko. Galiausiai sukūriau tai, ko norėjau. Čia kaip gaminant maistą – kai žinai kas su kuo dera ir kur gauti to ko reikia, išeina tai, ko nori.
Kokio projekto nesiimtum? Kodėl?
Nesiimčiau tokio projekto kuris man neįdomus. Aišku, tai gali būti pelningas užsakymas, bet tikrai jo nesiimčiau. Aš ne velnias, kazokui už pinigus nešoku. Dar būna jaunimėlis sumąsto iš pigaus mocelio padaryti baiką su plačiu ratu,ragais. Tokį, kad ne gėda būtų pasirodyti. Tada bandai peršnekėti, ieškom kompromiso. Čia maždaug tas pat kaip Golf 2 papuoši lietais ratlankiais ir pasiųsi odinį saloną. Atrodys nekaip. Aišku, kiekvienas meistrelis groja savomis natomis, bet kartais žmonių norai prasilenkia su sveiku protu.
Kokius pakeitimus, dažniausiai, prašo padaryti motociklininkai?
Motociklininkų norai yra begalinai. Vieni nori aukštų ragų, kiti plačių, da kiti – žemų. Tai –žmonės su fantazija, o kartais ir virš jos. Mano arkliukas yra išmetimo sistemų gaminimas personaliam motociklo varikliui. Tai velniškai gerai pasiteisina ir veikia. Didėja galia, gražesnis tampa garsas. Sportinių motociklų savininkai nori galios. Galios ir arklių. Čioperių savininkai garso, garso ir dar sykį garso. Kai esamas variklis yra uždusintas dangstantis ekologija ar šiltnamio efektu, kad būtų ramiau padarai pagal formulę dūdas ir variklis atgyja, kvėpuoja, provokuoja… Man geriausias atlygis yra šypsena, kuri šviečia iš tolo, kai naujai padarytų vargonų bandymų grįžta motociklo savininkas. Dažnai ir gedimų pasitaiko. Visi šiuolaikiniai motociklai jau turi įpurškimo sistemas, kurios ganėtinai sudėtingos, reikalauja žinių. Dažnokai tenka gelbėti jaunus motociklininkus, kurie sustojus motcui griebiasi telefono, bet nepasižiūri, kas gal tiesiog baigėsi benzinas…
Ant visų savo darbų „kabini“ parašą – lentelę? Problemų dėl to nekilo?
Po perdarytu motcu visada pasirašau. Bet ten kur nesimato. Tegul bus kitoms kartoms. Mėgstu palikti autografą, bet ten, kur žinau tik aš vienas. Kalbant apie duslintuvus, turiu savo sugalvotą logotipą, kurį prikniediju kaip gamintojo pavadinimą. Tai nėra kažkoks išsišokimas. Čia ilga istorija kaip kas atsirado, bet tiems, kuriems padarau, labai patinka kad yra logotipas. Tai –lietuviškas darbas. Draugas iš Amerikos turi atsiųsti duslintuvą. Padarysiudūdą ir atgal siųsiu. Lai mato, kad Lietuvoje irgi kuriamas grožis ir menas. Beje, jau paruošta siunta lietuviui į Angliją. Su logotipu ant šono. Bus dūslėslietuviškos, gražiai skambančios. Manau, kad problemų gali kilti tik iš pavydo arba per nesusipratimą.
Kiek ilgai galvoji perdarinėti motociklus?
Motociklus ir mašinas planuoju dar labai ilgai konstruoti. Tai – mano pasirinktas kelias. Kai tu darai mėgstamą darbą, tu nedirbi. Aišku to daryti kaip ir negalima, bet jei labai labai labai norisi, tai galima…
Dėkui už pokalbį