Ar renkantis naują automobilį verta mokėti daugiau vien už prekių ženklą ir su juo siejamą įvaizdį? Atsakymą daugeliu atvejų lemia pirkėjo požiūris ir finansinės galimybės, tačiau apie būsimą pirkinį mąstant racionaliai, vis dažniau vartotojų dėmesys nukrypsta į tai, kiek įrangos jie gali gauti už tam tikrą pinigų sumą.

Net ir tuomet ne viską galima įvertinti pinigine išraiška, todėl neretai galutinį sprendimą gali lemti noras įgyvendinti seną svajonę ar patrauklus dizainas.

Kita vertus, dauguma pirkėjų gerai žino, kokia įranga jiems reikalinga, o kadangi kiekvieno gamintojo automobilių komplektavimo strategija šiek tiek skiriasi, be skaičiuotuvo išsiversti nepavyks. Pradėjus lyginti įrangos lygius, greitai paaiškėja, kad brangesnis modelis ne visuomet yra geresnis.

Pirkėjai renkasi aukštesnio lygio įrangą

Socialinių tinklų turinio kūrėjas, ilgametis automobilių žurnalistas Dainius Leonavičius pastebi, jog automobilių industrijoje vis labiau populiarėja sparčiau surenkama ir mažiau kainuojanti fiksuota įranga, turinti nedideles papildomo komplektavimo galimybes.

„Absoliučios daugumos parduodamų automobilių įranga yra vidutinio arba aukštesnio lygio. Ypač tai populiaru mažesnių modelių segmentuose, kuriuose beveik niekas neperka bazinės komplektacijos modelių“, – kalba pašnekovas.

Anot D. Leonavičiaus, pigiausius bazinės komplektacijos modelius dauguma gamintojų laiko tik tam, kad turėtų galimybę dalyvauti verslo klientų arba valstybės įmonių skelbiamuose konkursuose. Privačių asmenų ir pavienius automobilius perkančių bendrovių tokie automobiliai nedomina. Jiems reikia papildomos saugumo ir komforto įrangos.

„Įprastai žmonės renkasi vidutinio lygio komplektaciją su papildoma įranga, kurios jiems labiausiai reikia. Dažnai pirkėjai įsigyja automobiliams patrauklesnę išvaizdą suteikiančius apdailos paketus“, – teigia žurnalistas.

Geresnė komplektacija už mažesnę kainą

Neatsitiktinai, pastebi D. Leonavičius, „Ford“ gamintojai net nesiūlo pirkėjams visiškai plikos „Puma“ versijos. Atitinkamai, žvelgiant į bazinę komplektaciją, tokio automobilio kaina šiek tiek didesnė nei populiariausių konkurentų modelių. Tuo pat metu gausi standartinė „Puma“ įranga solidžiai atrodo netgi greta tokių prašmatnių mažųjų visureigių kaip „Audi Q2“.

Jau standartinėje „Puma“ įrangoje įdiegta pastovaus greičio palaikymo ir automatinė tolimųjų šviesų perjungimo sistema, automatinis nustatomas greičio ribotuvas bei kiti įtaisai, kuriuos „Audi“ modelyje dar reikėtų užsakyti papildomai. Verta pažymėti, kad „Ford Puma“ kaina prasideda nuo 19 980 eurų, o lyginamo „Audi Q2“ – nuo 29 350 eurų.

„Taip, lyginant su artimiausiais konkurentais, bazinės komplektacijos „Puma“ krosoverio kaina šiek tiek didesnė, bet jeigu norėtumėte susikomplektuoti kitą modelį iki tokio paties lygio, minėtas skirtumas išsilygintų. Aukštesnės klasės automobiliuose „Ford“ montuoja netgi masažuojamąsias vairuotojo ir keleivio sėdynes“, – komentuoja D. Leonavičius.

Pašnekovas priduria, kad automobilio su geresne įranga besižvalgantys pirkėjai vis dažniau renkasi gamintojo atstovų sukomplektuotus modelius. Ypač viliojantys daugeliui tapo sandėlių išpardavimai, per kuriuos trokštamą gausios komplektacijos automobilį dažnai galima įsigyti su dviejų trijų tūkstančių eurų ar dar didesne nuolaida.

„Jei yra galimybė, žmonės papildomai išsirenka lengvojo lydinio ratlankius ar dar kažką ir galutinė kaina neretai būna tokia pati kaip ir be nuolaidos, tačiau pirkėjas gauna gerokai daugiau įrangos“, – pastebi žurnalistas.

Ne viską įmanoma pamatuoti pinigais

D. Leonavičiui masažuojamosios „Puma“ sėdynės – itin viliojantis privalumas, mat kiekvienas aukščiausio lygio komplektaciją pasirenkantis pirkėjas kartu gauna ir tai, ko šiame segmente nesiūlo joks kitas gamintojas. Mažųjų krosoverių, o šiuo atveju „Ford Puma“ patrauklumą, anot pašnekovo, padidina ir apgalvotos naudingos smulkmenos.

„Viena iš jų yra drauge su bagažinės dangčiu pakeliama galinė palangė. Kitas praktiškas sprendimas – nuimami sėdynių uždangalai. Juos gali paprasčiausiai išskalbti ir taip sutaupyti nemažą pinigų sumą, kurią įprastai reikia išleisti cheminiam salono valymui“, – privalumus vardija pašnekovas.

Automobilio praktiškumą sudėtinga apibrėžti konkrečia pinigų suma, tačiau renkantis transporto priemonę – tai itin svarbu veiksnys. Pavyzdžiui, „Ford Puma“ ir „Volkswagen T-Cross“ bagažinių tūriai labai panašūs – 456 ir 455 litrai. Tačiau „Puma“ po grindimis dar turi 80 litrų „Megabox“ dėžę, kuri ne tik talpi, bet ir lengvai išplaunama.

„Galbūt ta dėžė nebus naudojama labai dažnai, nes ji visgi įrengta po grindimis, tačiau prireikus joje daug kas tilps. Be to, galima vežti ir kažką murzino, nesijaudinant, kad bus sutepta bagažinė“, – kalba D. Leonavičius.

Žurnalistas priduria, kad nors automobilio dizainą objektyviai įvertinti sunku, patraukli išvaizda gali sudominti ne vieną pirkėją. Pasak jo, „Ford Puma“ yra geras pavyzdys, kaip stilingas modelis gali į savo pusę pervilioti pirkėjus, kurie apskritai iki tol žvalgėsi į kitą segmentą.