Dakaro ralis nėra pats švariausias sportas pasaulyje.
Net ir žiūrovų automobiliai kiekvieną dieną turi nuvažiuoti nuo kelio, įdomias greičio ruožų vietas pasiekti žvyru ar smėliu, o dalyvių stovyklose (bivuakuose) apie tokią prabangą kaip išgrįstas kelias galima tik pasvajoti. Nepaisant to, į trasą kiekvieną dieną sportiniai visureigiai pajuda išblizginti, o švara nuo jų neatsilieka ir kiti komandų automobiliai.
„2018-ųjų Dakaro ralyje mūsų „Nissan Navara“ plovėme beveik kiekvieną dieną – kai nereikia niekur važiuoti, o kiti komandos nariai filmuoja interviu ar redaguoja nuotraukas, galima apeiti aplink automobilį su aukšto slėgio plovykla. Automobilis kiekvieną vakarą į bivuaką parvažiuoja purvinas – šimtai kilometrų bekelės ir dulkėto asfalto duoda savo, todėl jį reikia nuolat prižiūrėti. Juolab kad spalva tokia, ant kurios nešvarumai labai gerai matomi“, – sako projekto „iGo2Dakar“ vadovas Mindaugas Plukys.
Reguliarus plovimas suteikia ne tik trumpalaikį estetinį vaizdą, bet ir ilgalaikę vertę. Tai turi didelę įtaką parduodant – tvarkingą, nesurūdijusį automobilį parduoti bus daug lengviau.
Didėja plovyklų skaičius
Automobilio valymas Peru nėra labai paprastas procesas dėl elementarios priežasties – plovyklų ten nėra daug. O esamose neretai šepečiai būna nusidėvėję ir subraižo automobilį.
„Į Pietų Ameriką mes gabename savo aukšto slėgio plovyklą „Stihl“, nes Peru automobilių plovyklų nėra daug, o ir laiko jose gaišti ne visada norisi – geriau kuo skubiau pasiekti bivuaką ir visus reikalus susitvarkyti ten. Be to, tokio tipo plovimas – bekontaktis – yra pats geriausias norint išsaugoti gražų kėbulą, jo nesubraižyti“, – pasakoja M. Plukys.
Lietuvoje situacija yra radikaliai priešinga Peru – tuo „iGo2Dakar“ komanda įsitikino 2018-aisiais keliaudama po įvairiausius šalies kampelius į „Nissan Lietuvos motociklų kroso čempionato“, „Lietuvos bekelės lenktynių čempionato“ ir kitų varžybų etapus. Didžiuosiuose šalies miestuose automobilių plovyklų pasirinkimas yra didelis, ypač pastebimas jų skaičiaus augimas pastaraisiais metais. Net ir mažesniuose miesteliuose yra modernių savitarnos plovyklų – pavyzdžiui, oranžines „H2Auto“ galima pamatyti Jonavoje, Mažeikiuose, Prienuose, Varėnoje ir kituose Lietuvos regionuose.
„Žmonės skiria vis daugiau dėmesio savo automobilių švarai, estetiniam vaizdui. Prie to prisideda naujų transporto priemonių skaičiaus augimas bei lizingas – žmonės, kiekvieną mėnesį mokantys už automobilį, nenori važinėti purvinu ir netvarkingu. Be to, tokiose plovyklose kaip „H2Auto“ galima įsipilti ir litrą ar du langų plovimo skysčio, tai labai aktualu žiemą“, – svarsto M. Plukys.
Įtakos turi ir pačios plovyklos – ne paslaptis, kad daugelyje degalinių ir automatinių plovyklų automobiliai plaunami šepečiais, kurie kėbulą subraižo. Todėl bekontakčių bei savitarnos plovyklų naudojimas, dažnas kėbulo vaškavimas padeda jį išsaugoti nepažeistą ir blizgų.
Žiemą plauti būtina dažniau
Lietuvoje populiari nuomonė, kad žiemą automobilio plauti nebūtina – juk greitai jis išsipurvina vėl. Tai nėra tiesa – greičiau priešingai, automobilį šaltuoju sezonu plauti reikėtų dar dažniau nei vasarą.
„Iš ko pagaminti automobiliai? Įvairių metalų. Kuo barstomi keliai žiemą? Druskomis. Kas nutinka, kai druska susitinka su metalu? Korozija. Todėl druskas nuo automobilio kėbulo ir ypač dugno reikėtų plauti kuo dažniau. Jeigu vasarą automobilį į plovyklą varote kas mėnesį, tai žiemą rekomenduočiau apsilankyti bent kas porą savaičių – po kelerių metų galėsite džiaugtis kur kas geresnės būklės kėbulu nei kaimyno, kuris vis dar mano, jog žiemą plovyklos nereikalingos“, – aiškina „iGo2Dakar“ komandos narys.
„iGo2Dakar“ automobilis „Nissan Navara“ yra kruopščiai prižiūrimas – nepaisant jo naudojimo bekelės varžybose ir kitose estetikai nedraugiškose vietose, kėbulas ir dugnas yra geros būklės. Tiesa, idealią išlaikyti neįmanoma dėl ilgai trunkančių kelionių keltu: į Dakaro ralį iš Prancūzijos „Navara“ kartu su kitais dalyviais iš Europos daugiau nei mėnesį plaukia Atlanto bei Ramiuoju vandenynais. Po Dakaro – tuo pačiu keliu atgal, tad bendras praleistas laikas drėgname ore virš sūraus vandens – maždaug trys mėnesiai per metus. To įtaką, įvairiose vietose atsirandančius korozijos židinius, pastebi kiekvienas dalyvis ir „Navara“ čia – ne išimtis.
Viena kelionė per Atlanto vandenyną savo padaroma žala kėbului gerokai pralenkia „lietuvišką“ žiemą: kelte automobilio plauti neįmanoma, tad įvairiose vietose nusėdusi druska sėkmingai ir netrukdoma atlieka savo rudąjį darbą.
Tačiau net ir atsiradę nedideli rūdžių židiniai ant dugno detalių ar sunkiai pastebimose kėbulo ertmėse nereiškia, jog automobilio priežiūrą reikia pamiršti. Rūdžių plitimą galima sustabdyti specialiomis priemonėmis – svarbu tą padaryti kol korozija nespėjo išsikeroti į matomas vietas. O svarbiausia – po to nenustoti rūpintis automobiliu ir toliau jį reguliariai švarinti.