Vairuotojai Baltijos šalyse su lietumi yra susipažinę geriau nei daugelis jų kolegų kitose valstybėse – statistiškai šiame regione pusė dienų yra lietingos.
Tačiau vos stipriau palijus, didžiųjų miestų gatvės užsikemša – eismas sulėtėja, avarinių situacijų skaičius išauga. Kodėl taip nutinka? Vairuotojai po slidžių žiemos patirčių pernelyg atsipalaiduoja ir pamiršta, jog saulei šviečiant vairuoti reikia ne ką mažiau atsargiai. Eismo specialistų manymu, įtakos tam turi daugiau nei viena priežastis.
„Kiekvienas sezonas yra specifinis: vasarą akina saulė, žiemą – dažnas plikledis, o pavasarį tenka manevruoti tarp gatvėse atsiveriančių duobių bei prisiminti važiavimo per lietų niuansus. Iššūkiai skirtingi, tačiau principai – tie patys. Trys svarbiausi eismo saugumą bet kurio sezono metu lemiantys dalykai yra vairuotojo sugebėjimai, automobilio techninė būklė bei padangų kokybė“, – teigia pardavimo vadovas Baltijos šalims Martins Grinbergs.
Svarbus matomumas
Didžiausias saugaus eismo priešas lyjant, kitaip nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ne slidi kelio danga. Jei padangos yra kokybiškos, automobilio valdymo bei stabdymo savybės, palyginti su sausu asfaltu, pakinta nedaug ir dauguma vairuotojų to nė nepastebi. Kur kas daugiau problemų kelia prastėjantis matomumas – intensyviai lyjant, net ir dienos metu, tampa sudėtinga įžiūrėti toliau esančius eismo dalyvius. Ypač jei priekinis stiklas suraižytas ir valytuvai jo nenuvalo.
„Intensyviai lyjant matomumas prastėja ne tik jums, bet ir visiems eismo dalyviams. Jūsų automobilis turi būti pastebimas, todėl patariu įjungti galinius rūko žibintus. Jei artimųjų šviesų žibintai įsijungia automatiškai reaguodami į tamsą, reikėtų patikrinti, ar per lietų jie tikrai įsijungė, nes prieblandos jutikliai ne visada veikia tiksliai. Jeigu ne, įjunkite rankiniu būdu, taip būsite geriau matomi kitiems“, – teigia BMW vairavimo akademijos vadovas Darius Jonušis.
Patyręs vairuotojas kitiems eismo dalyviams pataria lyjant atsargiai važiuoti greta sunkvežimių ir kitų sunkiasvorių transporto priemonių, nes iš jų ratų ant priekinio stiklo užtiškęs vanduo gali kelias sekundes išblaškyti dėmesį, o dažnu atveju – net apakinti.
Didelės įtakos matomumui turi ir vidinis priekinio stiklo paviršius – įlipus į automobilį šlapiais drabužiais, jis rasoja ir mažina matomumą. Norint to išvengti, reikia įjungti oro kondicionierių, kuris sausina orą ir efektyviai pašalina rasojimą. Kartais langai rasoja, atrodo, be jokios realios priežasties, tuomet reikėtų pakeisti salono oro filtrą bei patikrinti, ar kilimėliai bei kitos medžiaginės dalys neprisigėrė drėgmės.
Problemų išvengti padeda atsargumas
Kaip ir daugelyje vairavimo situacijų, per intensyvų lietų kritiškai svarbi yra vairuotojo reakcija. Todėl kai kurios komfortą didinančios automobilių sistemos netinkamos tokiomis oro sąlygomis, viena jų – pastovaus greičio palaikymo kontrolė.
„Lietui lyjant atsiranda akvaplanavimo rizika – tai momentas važiuojant per balą, kai automobilio padangos neliečia asfalto ir jis plaukia vandens paviršiumi. Kuo platesnės padangos, tuo rizika didesnė. Tokiu metu automobilis praranda stabilumą ir itin svarbi tampa vairuotojo reakcija – tikslūs judesiai vairu ir pedalais. Naudojant kruizo kontrolę, kai kojos nukeltos nuo pedalų, reakcija kur kas prastesnė“, – pastebi D. Jonušis.
Visiškai akvaplanavimo išvengti neįmanoma, tačiau tikimybę su šiuo procesu susidurti galima sumažinti iki minimumo – nevažiuoti per dideles balas, laikyti vairą abiem rankomis, prižiūrėti pakabos techninę būklę.
„Akvaplanavimui didelės įtakos turi padangos. Jei jos labai nudilusios, automobilis pradės čiuožti net važiuodamas per negilią balą. Kuo protektorius gilesnis, padangos kokybiškesnės, tuo daugiau vandens jos gali išstumti ir išlaikyti sukibimą su asfaltu. Todėl mes rekomenduojame reguliariai tikrinti protektoriaus gylį ir priartėjus prie minimalios leistinos ribos, jas keisti“, – tvirtina M. Grinbergs.
Balose galima paskęsti
Didelės balos pasitaiko ne tik greitkeliuose, po stiprių liūčių kai kurios miestų gatvės patvinsta. Giliose balose automobiliai tiesiogine to žodžio prasme gali paskęsti – per oro įsiurbimo sistemą į variklį patekus vandens, šis patiria hidrosmūgį. O tai – tūkstantinės remonto ar net variklio keitimo išlaidos.
Apsemtos vietos yra pavojingos, jų eismo specialistai pataria vengti. Jeigu yra galimybė, verčiau kitiems leisti įveikti tą apsemtą vietą – taip įsitikinsite, ar po vandeniu nėra duobių ar kitų kliūčių. Kai apsemtas visas važiuojamosios dalies plotis, balos gylį patikrinti leidžia šaligatvio bortas: jeigu neapsemtas, kliūtis – negili, tačiau jei borto nematyti, verčiau nerizikuokite.
Specialistai pataria neįvažiuoti į balą, kol jos neįveikė priešais važiuojantis automobilis – tai puikus būdas patikrinti, ar vandens kliūtis yra įveikiama. Be to, priekyje važiuojantis automobilis baloje gali užklimpti, todėl sustoti turės ir važiuojantys iš paskos.
Važiuoti gilia bala patariama nedideliu, bet pastoviu greičiu. Visiškai sustojus ar staiga sumažinus greitį atsiras bangavimas ir vanduo gali pasiekti kai kurias variklio skyriaus dalis bei jas sugadinti. Pervažiavus apsemtą vietą, rekomenduojama patikrinti stabdžių sistemos veikimą – pirmus kelis kartus ji gali veikti neefektyviai.