Elektrinio komercinio transporto populiarėjimas jau seniai nepriklauso vien tik nuo pačių automobilių techninių galimybių. Įmonėms rūpi tvarumas, tačiau, norint sklandžiai vykdyti veiklą, tiesiog būtina platesnė įkrovimo infrastruktūra. Juolab kad nuojauta daugeliui kužda tą patį – ilgai išvengti perėjimo prie elektrinio transporto nepavyks.
Per dvejus metus nuo praėjusių „Lietuvos metų komercinio automobilio“ rinkimų šiame konkurse svarų žodį tariantys verslininkai turėjo galimybę realiomis sąlygomis išbandyti jau anksčiau rinkoje debiutavusius elektrinius modelius. Jie pažymi, kad į viršų šovusios elektros kainos pastebimai keičia elektrinių furgonų eksploatacijos išlaidų skaičiavimus. Kita vertus, naudoti tokius naujos kartos modelius kaip antai „Citroën ë-Jumpy“ vietiniuose maršrutuose tikrai gali būti pelninga.
Pigūs dyzeliniai automobiliai – laikina realybė
„Lietuvos metų komercinio automobilio 2022“ komisijos narys, logistikos ir transporto paslaugų įmonės „AD Rem Transport“ vadovas Antanas Šimelis pastebi, kad net ir didžiausi elektrifikacijos skeptikai jau senokai susitaikė su tuo, kad ilgainiui tiesiog neliks kitoks išeities, o tik pereiti prie naujos kartos transporto. Žinoma, tai gali šiek tiek užtrukti, nes brangstant elektrai ekonominiai skaičiavimai nesuteikia elektromobiliams tokio pastebimo pranašumo, kaip anksčiau.
Dėl praktiškumo klausimų jau niekam nekyla: šių metų konkurse dalyvaujančiame „Citroën ë-Jumpy“ montuojama 75 kWh talpos baterija, o viena įkrova šis elektrinis furgonas gali nuvažiuoti iki 330 kilometrų atstumą. Versija su 50 kWh baterija viena įkrova gali įveikti maždaug 230 kilometrų. Visi rodikliai buvo oficialiai patvirtinti atliekant testus pagal WLTP bandymų metodiką
Elektrinis „ë-Jumpy“ tobulai tinka elektroninės prekybos įmonėms. Automobilio aukštos įtampos baterija sumontuota po grindimis, todėl krovinių skyriaus erdvė visiškai nepakito lyginant su vidaus degimo variklį turinčia versija: maksimali krovinių skyriaus talpa, priklausomai nuo kėbulo dydžio, siekia iki 6,6 kubinio metro.
Verslininkai atkreipia dėmesį, kad tikroji problema yra stringanti infrastruktūros plėtra.
„Netgi važinėjant skirtingais priemiesčių maršrutais, elektrinis furgonas vis dar negali būti naudojamas vienodai efektyviai – tai lemia ribotos galimybės įsikrauti bateriją. Pabrangusi elektros energija taip pat yra pastebima problema – rūpintis veiklos tvarumu yra sveikintina, tačiau tuo pat metu visi nori, kad veikla būtų pelninga“, – komentuoja A. Šimelis.
Jis pastebi, jog ilgainiui verslininkų pasirinkimo laisvė gali būti šiek tiek apribota. Dauguma Europos šalių pagal naujausias direktyvas yra įsipareigojusios mažinti aplinkos taršą, o transporto sektorius pradeda jausti vis didesnį spaudimą.
„Laikui bėgant bus vis sudėtingiau pagaminti tokį nebrangų dyzelinį komercinį automobilį, prie kokių mes buvome įpratę. Jų gamyba brangs, kartu neišvengiamai dar labiau ims didėti akcizai degalams ir mokesčiai už eksploatacijos taršą. Taikant tokius papildomus metodus, pirkti ir naudoti elektra varomą transportą taps dar labiau ekonomiškai tikslinga“, – prognozuoja įmonės vadovas.
Infrastruktūra ir teisės aktai atsilieka
A. Šimelio vertinimu, verslininkams naudoti viešąsias sparčiojo įkrovimo stoteles kol kas yra pernelyg brangu. Anot jo, norint maksimaliai išnaudoti spartųjį „Citroën ë-Jumpy“ baterijos įkrovimą iki 100 kW galia, kuomet energijos atsargos iki 80 proc. papildomos per 45 min., geriausia išeitis – įmonės teritorijoje įsirengti sparčiojo įkrovimo stotelių. Tokia įranga – nepigus malonumas, tačiau ilgiausias elektromobilio eksploatacijos laikas – garantuotas.
„Įkrovimo tinklus valdo kelios didžiosios bendrovės, kurios yra nusistačiusios savo sąlygas. 60 centų už kilovatvalandę dienos metu – didžiulė kaina. Išeina netgi brangiau nei pilant dyzeliną degalinėje. Reikia tikėtis, kad ateityje, stiprėjant konkurencijai, ta kaina priartės prie buitinių elektros tarifų ir kiekvienai įmonei nebereikės turėti savų stotelių“, – viliasi A. Šimelis.
Dabartinėmis sąlygomis verslininkai elektra varomą komercinį transportą puikiai pritaiko siūlydami logistikos sprendimus miestams, o ypač – centrinėms gatvėms. Vakarų Europos didmiesčių centruose vis aktyviau ribojamas automobilių su vidaus degimo varikliais eismas, o šiuo pavyzdžiu ketina sekti ir Lietuvos didžiųjų miestų savivaldos atstovai. Tuo metu elektromobiliams leidžiama važiuoti visur.
„Elektromobilių judėjimas daugelyje miestų nėra ribojamas. Nereikia mokėti už parkavimą, taip pat nustatomi gerokai mažesni rinkliavų dydžiai. Toks transportas visiškai neteršia aplinkos ir nekelia triukšmo. Tai netiesioginė nauda, tačiau pastaraisiais metais daugeliui įmonių tai tampa itin svarbiu rodikliu“, – aiškina A. Šimelis.
Skaudžiausią verslininkams aspektą – žymiai didesnę nei dyzelinių automobilių elektra varomų modelių kainą – šiek tiek leidžia sumažinti iš Aplinkos projektų valdymo agentūros gaunamos išmokos. 5 000 eurų kompensacija už M1 klasės komercinį automobilį – juntama suma, tačiau verslininkus glumino iki šiol taikoma sudėtinga juridiniams asmenims galiojanti paraiškų pateikimo tvarka.
„Paraišką įmonė galėjo teikti tik vieną kartą. Juk nedaug firmų pirko dešimtis elektromobilių. Galiojanti tvarka neturėtų sukurti dirbtinų kliūčių ir sudaryti nevienodų sąlygų. Pirmasis pagalbos paketas apskritai buvo ypač sudėtingas – pasinaudoti juo be konsultantų pagalbos buvo sunkiai įmanoma“, – komentuoja A. Šimelis.
Idealus transportas darbui mieste
Geriausią šalies komercinį automobilį renkantis vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pastebi, kad net ir tie verslininkai, kurie sako, jog, viską įvertinus, pirkti elektra varomus furgonus šiuo metu nėra pragmatiškiausias sprendimas, nenumoja ranka į žaliąjį kursą.
„Europa pamažu juda to link, o mes negalime pernelyg atsilikti. Dažniausiai kalbame tik apie tai, kas ekonomiškai tikslinga, bet reikia atsigręžti ir į gamtą. Taip, verslininkai teisūs sakydami, kad kažkas turės už tai sumokėti, tačiau atidėlioti pokyčių jau nėra kada“, – konstatuoja komisijos narys.
A. Pakėnas pažymi, jog naudoti elektrinį „Citroën ë-Jumpy“ jau dabar yra ekonomiškai tikslinga, tačiau įmonė turi turėti galimybę bet kuriuo metu įkrauti bateriją nesivaržydama dėl vietos prie įkrovimo stotelės. Jei energijos atsargos bus pildomos, pavyzdžiui, taikant naktinį tarifą, elektromobilio eksploatacija bus pigesnė nei dyzelinio automobilio.
„Jeigu visa veikla apsiriboja miesto teritorija arba artima jai zona ir numatyta galimybė įkrauti bateriją darbo vietoje, tuomet galima kalbėti ne tik apie tvaraus įvaizdžio formavimą. Tokiu atveju elektromobilis tampa racionaliu pasirinkimu, nors, savaime suprantama, tai vis dar nėra universalus variantas visiems atvejams“, – dėsto komisijos narys.