Prisimenate laikus, kai automobilių saugumo sistemų rinkinį sudarė kelios avarinės apsaugos pagalvės, saugos diržai ir stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)? Laimė, tos dienos jau seniai praeityje – per pastaruosius 10–15 metų automobiliai tapo kur kas saugesni ir dabar kai kurių iš jų standartinėje komplektacijoje galima rasti pažangiausias technologijas, gelbstinčias gyvybes keliuose.

ABS buvo sukurta dar 1978 m., tačiau standartine Europos Sąjungoje (ES) parduodamų naujų automobilių įrangos dalimi tapo tik 2004 m. Po 10 metų privaloma tapo ir elektroninė stabilumo kontrolės sistema ESP, kuri pirmuosiuose automobiliuose buvo įmontuota 1995 m.

Vis dėlto, pastaruoju metu elektroninės saugumo sistemos evoliucionuoja sparčiau ir tampa visiems prieinamos kur kas greičiau. Pavyzdžiui, kompaktiškame „Ford Puma“ modelyje jau standartinėje įrangoje įdiegta avarijos prevencijos sistema, turinti stabdymo po susidūrimo funkciją, nors dar visai neseniai ši technologija buvo vertinama kaip didžiulė mokslo pažanga ir diegta tik brangiausiuose „Audi“ ar „Mercedes-Benz“.

Ištobulinta aktyvioji sauga

Kalbėdamas apie tai, kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė naujų automobilių saugumas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Vidas Žuraulis teigia, kad didžiausią pokytį lėmė atsiradusi pagalbinių vairavimo sistemų grupė „Advanced Driver Assistance Systems“ (ADAS), kuri priskiriama prie aktyviosios automobilių saugos.

„Esminė šių sistemų paskirtis –  užkirsti kelią eismo įvykiui arba bendruoju atveju sumažinti eismo įvykių atsiradimo riziką. Sistemos veikia padedamos įvairių eismo aplinką ar saloną stebinčių jutiklių, jų duomenis apdorojančių mikroprocesorių ir valdiklių.

Pavyzdžiui, avarinio stabdymo sistema „Autonomous Emergency Braking System“ technologiškai jau yra gana gerai išvystyta ir gali kompensuoti nemažai vairuotojo klaidų: pradedant nuo nedideliu greičiu judant įvykstančių susidūrimų iki efektyvaus automobilio sulėtinimo važiuojant didesniu greičiu užmiestyje.

Tam padeda adaptyvioji greičio palaikymo sistema, kai tolimojo nuotolio radaras stebi užmiesčio keliuose atstumus iki kitų transporto priemonių ar kitų kliūčių. Jeigu vairuotojas nesiima veiksmų, sistema automatiškai stabdo automobilį ar bent jau prilėtina ir sumažina susidūrimo tikimybę“, – teigia mokslininkas.

Tokia sistema dar negali šimtu procentų pakeisti vairuotojo, tačiau ženkliai sumažina jo klaidų riziką.

Ateityje laukia dar daugiau naujovių

V. Žuraulis taip pat pabrėžia, kad modernios automobilių saugumo technologijos ir toliau pastebimai tobulėja. Tarkime, pirmos kartos automatinė avarinio stabdymo sistema veikė tik radaro principu ir jai reikėjo atspindžio nuo metalizuoto paviršiaus, o dabartinių technologijų veikimo patikimumą padidina kartu su radarais aplinką stebinčios kameros.

Kameros ne tik aptinka kliūtį, nustato jos artėjimo greitį, bet ir atskiria, kas yra priekyje – lengvasis ar krovininis automobilis, pėsčiasis, dviratininkas ar gyvūnas. Be to, vis plačiau taikoma vaizdų analizės ir dirbtinio intelekto pagalba netolimoje ateityje suteiks galimybę automobilio sistemoms atpažinti kelio tipą ir jo būklę (sausa, šlapia ar padengta sniegu). Tai leis transporto priemonės stabdymo, stabilumo užtikrinimo ar komforto palaikymo sistemoms veikti dar efektyviau.

Prieš kelerius metus atliktas tyrimas parodė, kad automatinė avarinio stabdymo sistema beveik 40 proc. sumažina riziką per paprasčiausią neapdairumą įsirėžti į priešais judančio automobilio galą. Pirmieji 2008 m. šią sistemą serijiniuose automobiliuose pristatė „Volvo“, greitai prisijungė „Ford“ ir kiti. 

Įvairiuose „Ford“ modeliuose įdiegta „Active City Stop“ sistema veikia važiuojant mažesniu nei 50 km/val. greičiu – technologija naudoja radaro jutiklius, stebinčius kelią priešais, ir įspėja vairuotoją apie galimą susidūrimą. Jeigu į perspėjimą nereaguojama, sistema paruošia stabdžius ir pradeda pati stabdyti. Taip gerokai sumažinama tiek itin dažnai miestuose pasitaikančių smulkių eismo incidentų  rizika, tiek ir sudėtingesnių nelaimių tikimybė.

Skaičiuojama, kad jeigu Europoje visi automobiliai turėtų automatinę avarinio stabdymo sistemą, kasmet būtų išgelbėta 5 tūkst. gyvybių ir išvengta 50 tūkst. žmonių sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, vis garsiau diskutuojama, kad automatinė stabdymo sistema turėtų tapti privaloma kiekvienam naujam automobiliui, kaip ABS, ESP ir kelios kitos sistemos – tokiai sistemai esant visuose naujuose automobiliuose, eismo saugumas, manoma, gerokai padidėtų.

„Technologijos progresuoja, tačiau joms dar yra kur tobulėti. Vienas naujausių pavyzdžių – kitais metais turi būti reglamentuota „Intelligent Speed Assistance“ sistema, kuri pagal važiavimo vietą (iš GPS signalo) ir esančius kelio ženklus bei eismo sąlygas (iš aplinkos stebėjimo sistemų) nustatys, koks kelyje leistinas greitis, ir taip sureguliuos automobilio greičio palaikymo sistemas.

Pažangi greičio palaikymo sistema taip pat įspės vairuotoją apie rekomenduojamą saugų važiavimo greitį ir prireikus jam leis papildomai greitėti ar stabdyti. Kai kurie gamintojai diegia įrenginius, atpažįstančius raudoną šviesoforo signalą, kad automobilis draudžiamu metu neįvažiuotų į reguliuojamą sankryžą, pėsčiųjų perėją ar geležinkelio pervažą“, – sako V. Žuraulis.

Saugumas – ne prabangos dalis

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį rinkoje atsirado daugybė keliones automobiliu palengvinančių technologijų: vairuotojo nuovargio aptikimo sistema, nuo akinimo apsaugantys žibintai, automatiškai persijungiančios tolimosios ir artimosios šviesos, važiuojamosios juostos palaikymo sistema, infraraudonųjų spindulių technologija paremta naktinio matymo sistema ir kitos.

Svarbu ir tai, kad visi šie sprendimai jau siūlomi įvairių klasių automobiliuose ir nuolat tobulinami, kad veiktų dar efektyviau bei patikimiau. Pavyzdžiui, „Ford“ automobiliuose įdiegtos modernios saugumo sistemos – visi lengvieji modeliai bazinėje komplektacijoje turi važiuojamosios eismo juostos laikymosi asistentą, o „Kuga“ siūloma su avarinio stabdymo sistema, galinio vaizdo kamera ir daugeliu kitų vairuotojo ir keleivio saugumą užtikrinančių technologijų.

Anot V. Žuraulio svarbu, kad kuo daugiau reikšmingų saugumo technologijų būtų netgi standartinėje automobilio komplektacijoje ir saugumas nebūtų prabangos dalis.