Kaimiškų vietovių gyventojams, norintiems išsiųsti laišką ar siuntinį, jau greitai nebereikės kulniuoti į artimiausio miestelio pašto skyrių.

Eksperimentinis Lietuvos pašto projektas „Mobilusis laiškininkas“ pasiteisina ir jau artimiausiais metais vis daugiau pašto skyrių persikels ant ratų – kaimiškų vietovių gyventojai automobiliu atvažiuojančio paštininko sulauks savo namuose.

Fizinės vietos perkėlimas ant ratų – privalumas ne tik klientams, kuriems nebereikia keliauti į paštą pasiimti ar išsiųsti laišką, bet ir pačiai organizacijai, nes automobilį išlaikyti – pigiau nei pastatą. O ir laiškininkams kur kas smagiau praleisti dieną vairuojant bei aplankant įvairius žmones nei visą laiką sėdint vienoje vietoje.

Pirmiausia – pravažumas

Mobilieji laiškininkai pas gyventojus jau besibaigiančio bandomojo projekto metu važinėja įvairiais automobiliais, daugiausia nedideliais dviem arba keturiais ratais varomais visureigiais.

Kam paštininkams visureigiai? Daugelis jų klientų gyvena atokiose vietovėse, per darbo dieną mobilus laiškininkas nuvažiuoja bent 100 kilometrų. O tos atokios vietos dažniausiai pasiekiamos tik žvyrkeliais ar smėlingais miško keliukais, kurie toli gražu nėra prioritetiniai, kai kalbama apie valymą ar remontą. Dėl šios priežasties didelės prošvaisos visureigis yra būtinas tokiam darbui, o dar geriau – ir varomas keturiais ratais. Tokios konfigūracijos privalumais žmonės įsitikina bet kuriuo metų laiku: žiemą lengviau įveikti užpustytus, o pavasarį ar rudenį – pažliugusius kelius.

„Paštininkams, kurie vairuoja keturiais ratais varomus automobilius, pasisekė labiau, nes jiems neprireikia „išorinio įsikišimo“, pavyzdžiui, naudoti kastuvą įklimpus. Mūsų pagalbos centras sulaukia statistiškai mažiau skambučių iš vairuojančių automobilius su keturių varančių ratų pavara. Ypač žiemą“, – teigia bandomojo projekto automobilius Lietuvos paštui išnuomojusios bendrovės „SIXT Lietuva“ vadovas Algimantas Andrašiūnas.

Pasirinkimas nėra didelis

„Suzuki Vitara“ yra kompaktinio dydžio visureigis, o „Suzuki Ignis“ gerokai mažesnis – jo ilgis net nesiekia 4 metrų. Tačiau automobilyje retai būna daugiau nei vienas žmogus, tad prireikus sukrauti daugiau siuntų ar vieną didesnį siuntinį, galima nulenkti sėdynes ir taip erdvę kroviniams padidinti beveik iki 1000 litrų. O tai – jau furgono arba didelio visureigio bagažinė. Keli furgonai „Renault Kangoo“ taip pat dalyvavo bandomajame projekte, jų privalumas – talpa ir galimybė pervežti didžiulius, išskirtinių matmenų siuntinius.

Kadangi automobiliai naudojami aktyviai ir įvairiausiomis sąlygomis, didelės įtakos pasirinkimui turi pradinė kaina. Nebrangių keturiais ratais varomų automobilių pasiūla Lietuvoje nėra didelė – tokius kriterijus atitinka tik keli „Dacia“ bei „Suzuki“ modeliai.

Eksploatacijos išlaidos – taip pat ne paskutinės. Ir čia vėl nugali nedideli, kompaktiški automobiliai – jų padangos pigesnės, o varikliai degalų vartoja mažiau.

Galingi, prabangūs visureigiai įprastai gali įveikti visiškas bekeles, neretai turi lėtesnės pavaros režimą, įvairių diferencialų blokavimo funkcijas, tačiau tai – pertekliniai dalykai tokiam darbui. Be to, jie stipriai didina automobilio kainą.

Patogumas laiškininkams

Lietuvos pašto darbuotojai, tapę mobiliaisiais laiškininkais, ir toliau kasdien pristatys pašto korespondencijos siuntas ir prenumeruotus spaudos leidinius, pensijas, pinigų perlaidas ir socialines išmokas. Esminis skirtumas nuo ankstesnės sistemos – atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms nebereikės patiems keliauti į pašto skyrių, bet galės išsikviesti paštininką į namus. Atvykęs jis priims įmokas, mokesčius, parduos pašto ženklus, siuntų pakavimo priemones bei vokus.

Tokia paslaugų plėtra tikimasi didinti Lietuvos pašto paslaugų prieinamumą, juolab kad vyresnio amžiaus ligoti žmonės ne visada apskritai turi galimybę nuvykti į artimiausią pašto skyrių.

Lietuvoje yra nemažai kaimiškų vietovių, kurių pašto skyriais per dieną pasinaudoja vos keli žmonės. Nepaisant pakitusio paslaugos tipo „nuo durų iki durų“, paslaugų įkainiai vartotojams nekinta – mobiliųjų laiškininkų darbas moderniais automobiliais yra ekonomiškai efektyvesnis nei išlaikyti senus pastatus.

Bandomasis projektas kol kas vyksta tik Utenos ir Radviliškio rajonuose, tačiau ši Lietuvos pašto paslauga jau šiemet turėtų apimti didžiąją Lietuvos dalį, o 2020 m. dar labiau plėsis ir vis daugiau laiškininkų, užuot sėdėję biure, įsitaisys automobilio vairuotojo sėdynėje.