Kaip ir visoje Europoje, taip ir Lietuvoje įmonių automobilių parkai pastaraisiais metais ėmė pastebimai keistis. Įprastai dominavusius dyzelinius automobilius vis dažniau papildo ar net visiškai pakeičia įvairios elektrifikuotos alternatyvos: nuo mūsų šalyje itin išpopuliarėjusių tradicinių hibridų iki įkraunamųjų hibridų ar vien elektra varomų modelių. Tačiau tokia automobilių įvairovė parkų valdytojams užkrauna nemažą administracinį galvosūkį. Kaip įmonėms efektyviai suvaldyti šį naująjį automobilių parkų chaosą?

Sutampa du veiksniai

Toną tokiai transformacijai uždavė ir besikeičianti transporto gamintojų pasiūla, ir pačių įmonių siekis keisti automobilius į vis mažiau taršius. Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko sako, kad šią tendenciją toli gražu skatina ne tik Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimai, bet ir augantis pačių įmonių dėmesys tvarumui bei noras optimizuoti eksploatacinius kaštus.

„Lietuviški verslai savo darbuotojų automobilių parkus pradėjo matyti per šiek tiek pakitusią prizmę. Kai norint dirbti su tam tikromis įmonėmis tampa privalu įsivertinti, koks bus potencialus poveikis užsakovo anglies pėdsakui, dauguma visų pirma žiūri į transportą. Kitas svarbus aspektas – gerėjanti hibridinių automobilių nuosavybės kaštų dinamika, kuri taip pat skatina svarstyti pokyčius“, – dėsto A. Michejenko.

Eksperto žodžius patvirtina statistika. „Autoplius.lt“ ir „Regitros“ duomenimis, 2025 metais naujų dyzelinių automobilių pardavimas Lietuvoje jau tesudarė 18,2 proc. bendros rinkos dalies. Tuo metu hibridiniai modeliai visiškai dominuoja naujų automobilių kategorijoje – jų pardavimo dalis mūsų šalyje pernai sudarė 54,4 proc. rinkos pyrago.

Net ir tradicinių benzininių modelių dalis pranoko dyzelinių ir sudarė 19,8 proc. Beveik 8 proc. rinkos dalies atsiriekė vien elektra varomos transporto priemonės.

„Tiek hibridų, tiek elektromobilių rinkos augimą galima nesunkiai paaiškinti pastarųjų kelerių metų automobilių gamintojų asortimento pokyčiais. Štai ir „Lietuvos metų automobilio“ rinkimuose, kur kasmet pristatomos mūsų šalyje parduodamos naujienos, dyzeliniai automobiliai jau tapo nykstančia rūšimi, o dominuoja įvairūs hibridai arba vien elektra varomi modeliai. Atitinkamai koreguojasi ir tai, ką vairuoja lietuviai“, – rinkos pokyčius paaiškina „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Egidijus Babelis.

Pašnekovo teigimu, tai ne vienintelė priežastis keistis: norintys vis dar gali rasti ir dyzelinu varomų transporto priemonių, kurios specifinėms užduotims – pavyzdžiui, ilgoms ir greitoms kelionėms – yra sunkiai pakeičiamos. Tačiau įvairūs hibridai leidžia važinėti efektyviai ir mažinti kaštus tiems, kas daugiausia kilometrų susuka miestuose ar įveikdami santykinai nedidelius atstumus užmiestyje.

„O elektromobiliai jau turi tokią „legendą“, kad kartą į elektra varomą automobilį pasodinus darbuotoją, kitokio jam ir nebeįsiūlysi. Tiesiog šio tipo pavaros modeliai yra tokie tylūs, galingi be uždelsimo ir leidžia mėgautis itin sklandžiu važiavimu, kad po to sunku atprasti“, – šypsosi E. Babelis.

Kaip efektyviai suvaldyti?

Pokyčiai automobilių parkuose bent jau kuriam laikui suponuoja išaugusius iššūkius, kai juose susiformuoja įvairiausių pavaros tipų automobilių. Administruoti mišrų parką tampa sudėtingiau, nei valdyti vienos rūšies transportą – neretai skiriasi degalų ar energijos tiekėjai, atsiskaitymo modeliai, o duomenų konsolidavimas reikalauja papildomų resursų.

Susidūrę su mišraus parko valdymo iššūkiais, įmonių vadovai ieško universalių, administravimą palengvinančių įrankių. Anot A. Michejenko, daugelis jų toli nesidairo – panašių problemų spektrą jau seniai išsprendė didesnių komercinių transporto priemonių parkų valdytojai. Vienas tokių sprendimų – paslaugų kortelė, leidžianti inicijuoti transakcijas už skirtingų tiekėjų paslaugas.

Pavyzdžiui, „DKV Mobility“ hibridinė „DKV Fleet Card +Charge“ kortelė leidžia inicijuoti transakcijas tiek už tradicinius degalus, tiek už elektromobilių įkrovimą, visus duomenis konsoliduodama realiuoju laiku. Jos aprėptis – daugiau nei 70 tūkst. degalinių ir virš 1 mln. viešai prieinamų įkrovimo prieigų Europoje.

Viena kortele taip pat galima inicijuoti transakcijas už plovyklas, kelių ar apmokestintų ruožų mokesčius, pagalbos kelyje paslaugas. Mėnesio pabaigoje gaunama viena sąskaita, o įmonėms tampa gerokai paprasčiau ne tik valdyti apskaitą, bet ir planuotis keliones bei tiksliau paskaičiuoti būsimas eksploatacines išlaidas.

„Europoje veikia šimtai skirtingų degalinių operatorių, be to, skirtingose valstybėse taikoma skirtinga degalų kainodara: skiriasi akcizai, PVM dydžiai. Automobilių parke atsiradus poreikiui taip pat naudoti elektros energiją, sistema tampa dar sudėtingesnė, nes tenka atsižvelgti į netolygų viešųjų įkrovimo taškų prieinamumą, skirtingus operatorių atsiskaitymo sprendimus ir jų kainodaros niuansus. Kyla ir planavimo, ir ataskaitų, ir duomenų vientisumo problemos – ypač tada, kai informacija išsiskaido per kelias sistemas“, – paaiškina A. Michejenko.

Keblumai dėl skirtingų sistemų

Skirtingų tiekėjų tinkluose naudojamos vienos kortelės pranašumas – visos transakcijos matomos vienoje sistemoje, todėl įmonių parkų administratoriams lengviau sekti sąnaudas, paskaičiuoti emisijas, o buhalteriams – paprasčiau susigrąžinti PVM už degalus ir elektrą, sako pašnekovas. Štai „DKV Mobility“ sprendimas automatiškai generuoja sąskaitas, atskiria PVM ir pateikia išsamias ataskaitas, kurios būtinos tiek auditui, tiek analizuojant kaštus.

Be to, norint susigrąžinti PVM būtinas tikslumas – aiškus ryšys tarp degalų papildymo ir konkretaus automobilio. Toks formalumas praktiškai reiškia mažiau „grįžtančių“ užklausų iš mokesčių administratorių ir mažiau atmestų prašymų, o jį užtikrina integruotos skaitmeninės sistemos.

Integracijų spragos ir duomenų valdymas skirtingose sistemose yra viena svarbių priežasčių, kodėl įmonės vėluoja priimti duomenimis grįstus sprendimus – nes pirmiausia reikia suvesti viską į vieną vaizdą. Be to, kiekviena pavienė sistema turi savo palaikymo kainą.

Automobilių parko valdymo platforma „Fleetio“ savo 2025 m. apžvalgoje pabrėžia, kad parkai, kurie realiai seka tikruosius transporto priemonių nuosavybės kaštus, geriau suvaldo jų augimą ir gali pagrįsti investicijas, tačiau tam būtina mažinti skirtingų duomenų sistemų skaičių ir automatizuoti administracinį darbą. Šie tikslai sutampa su daugybės transportą naudojančių įmonių interesais.