Karjeros laiptais kopia ne tik žmonės. Segmentais į viršų kyla ir automobilių gamintojai. Be abejo, galbūt „Dacia“ niekuomet neprilygs „Mercedes-Benz“ ar „Lexus“, tačiau rinkoje šiandien apstu pavyzdžių, kai ištobulinti pigiausi, biudžetiniai gamintojų modeliai prasibrauna iki vidutinės klasės, o vėliau neretai ima lygiuotis ir į „premium“ kategoriją.

Kodėl gamintojai nepasitenkina užimamomis pozicijomis ir kokybės kartelę kelia vis aukštyn?

Esminis veiksnys – konkurencija

Automobilių rinka niekada nestovi vietoje: keičiasi, tobulėja ne tik automobiliai, bet ir patys jų gamintojai. Jie migruoja iš vieno segmento į kitą.

„Vairuotojai darosi išlepę, jiems norisi vis geresnių automobilių. Natūralu, nes šie vis brangsta, o konkurencija rinkoje – milžiniška“, – situaciją šiandienos automobilių pasaulyje apibūdina automobilių ekspertas, „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Anot pašnekovo, esant tokiai pašėlusiai konkurencijai, gamintojai siekia išsiskirti, trokšta būsimam vairuotojui padaryti kuo geresnį įspūdį, kad jis nusipirktų būtent jų, o ne konkurentų produktą.

„Tai priveda prie to, kad gamintojai tiesiog išlipa iš pigiausių transporto priemonių segmento ir stiebiasi aukštyn“, – priduria jis.

M. Buzelis pateikia ir keletą realių to pavyzdžių. Štai pretenzijas į „premium“ segmentą jau kurį laiką reiškia vidutinės klasės atstove buvusi „Mazda“. O atnaujinusi savo prekių ženklo identitetą, nuo ten pat atsispirti aukštyn bando ir prancūzų įmonė „Peugeot“. Kitados automobilius žemiausios grandies vadybininkams gaminusi „Škoda“ šiandien taip pat vilioja pripažintų vidutinės klasės žaidėjų klientus.

„Dacia“ niekada nekonkuruos su „Mercedes-Benz“

Nieko nuostabaus, kad aršioje konkurencinėje kovoje automobilių modeliai tobulėja su kiekviena nauja karta. Naujas dizainas, geresni varikliai, inovatyviausios technologijos, gausesnė įranga ir šiek tiek paaugusi kaina.

Šis ciklas kartojasi jau daugiau nei šimtą metų, tačiau gamintojas, garsėjęs tautai įperkamais automobiliais, retai kada įsiveržia į „premium“ segmentą. Pasak M. Buzelio, „Mercedes-Benz“ visuomet gamino aukštesnės klasės automobilius, o „Dacia“ vargiai kada nors galės su jais konkuruoti.

Šie prekių ženklai – visiškai skirtingų klasių atstovai, žaidžiantys atskirose kainų kategorijose. Ir jų produktai skiriasi.

„Skirtumų tarp klasių daug. Pradedant dizainu, medžiagų kokybe, baigiant akustiniu ir juntamu komfortu. Skiriasi tai, kaip automobilis važiuoja, kaip susitvarko su kelio nelygumais, kaip tylu salone lekiant dideliu greičiu. Kitas dalykas – variklio galingumas. „Premium“ transporto priemonė neturėtų kankintis kildama į kalną. Didelis galingumas – prabangaus automobilio ženklas“, – paaiškina M. Buzelis.

Ekspertas sako, kad objektyviai nubrėžti liniją tarp klasių nėra lengva, tačiau skirtingų klasių modelių kokybės ir važiavimo savybės pastebimai skiriasi. „Premium“ – prašmatnūs, puikai važiuojantys automobiliai, teikiantys gerokai daugiau komforto nei vidutinės klasės transporto priemonės. Savo ruožtu pagrindinis biudžetinės kategorijos keturračių kūrinių privalumas – prieinama kaina.

Ne tik vadybininkų automobilis

Per daugiau nei šimtmetį skaičiuojančią automobilizmo istoriją gamintojai jau natūraliai susidėliojo į skirtingas kategorijų lentynas, nors bandymų pereiti iš vieno segmento į kitą vis dar pasitaiko.

Pavyzdžiui, „Škoda“ praėjusio amžiaus pradžioje buvo būtent tas prekės ženklas, kuris siūlė bazinį transportą už prieinamą kainą. Kiek vėliau, pritaikius „Volkswagen“ technologijas, čekų gamintojo produktus pamėgo įmonės. Daugelis sutiks, kad čekiški automobiliai yra nuosaikiai įkainoti, praktiški, patvarūs ir pakankamai komfortiški tūkstančius kilometrų per mėnesį susukantiems vadybininkams.

Visgi dabar „Škoda“ logotipu padabinti erdvūs automobiliai  masina ir didesnes pajamas gaunančias šeimas. „Manau, jog „Škoda“ modeliai jau kuris laikas išlipę iš pigių automobilių segmento“, – sako M. Buzelis.

Čekų gamintojo transformacija prasidėjo kone prieš dešimtmetį, kai tuometinis „Volkswagen AG“ koncerno vadovas Martinas Winterkornas nusprendė prekių ženklą „Škoda“ automobilių pramonės hierarchijoje kilstelėti aukščiau.

„Kodėl „Škoda“ turi gaminti tik praktiškus automobilius?“ – 2014-ųjų Ženevos automobilių parodoje per spaudos konferenciją apie „Volkswagen“ grupės įmonių pozicionavimą retoriškai klausė M. Winterkornas.

Reikia modernių technologijų? Bus

Vokiečių koncernas „Volkswagen AG“ šiandien valdo daugiau nei tuziną transporto priemonių gamintojų, tarp kurių ir „Audi“, „SEAT“ ar „Scania“. Šis rinkos flagmanas kiekvieną prekės ženklą gali pozicionuoti kaip tik nori, o ir įrankių tam yra. Milžiniški ištekliai, pažangios platformos, naujausios technologijos, kuriomis gali dalintis skirtingos automobilių gamyklos.

Tačiau sprendimas „Škodą“ iš biudžetinės klasės perkelti į vidutinę nepakeitė čekiškų automobilių filosofijos, stiprioji jų pusė ir toliau tebėra praktiškumas. Tiesa, modeliai kardinaliai pasikeitė į gerąją pusę technologine ir komforto prasme.

Pavyzdžiui, naujos kartos „Octavia“ debiutavo labai panašiu metu kaip ir ant tos pačios MQB platformos gaminamas 8-osios kartos „Volkswagen Golf“. Anksčiau erdvioji „Škoda“ šykštėdavo vieno kito komforto atributo, o šiandien modelį „Octavia“ galima užsisakyti su adaptyviąja važiuokle, adaptyviaisiais „LED Matrix“ žibintais, pačiu moderniausiu saugumo sistemų paketu bei moderniausia VW grupės hibridine pavara.

Salone – nauja multimedijos sistema, geresnės apdailos medžiagos, aukštesnio lygio garso izoliacija. Tai – vidutinės klasės automobilio atributai.

Net ir mažiausias naujesnės kartos gamos modelis „Fabia“ skirtas ne tik picų išvežiotojui, bet ir miesto gyventojui. Jo privalumai: belaidis junglumas su telefonu, automatinė pavarų dėžė, adaptyvioji greičio palaikymo kontrolės sistema ir galybė „Škodai“ būdingų praktiškų sprendimų. Tuo metu „Eniyaq iV“ elektromobilis komplektuojamas su didesniu ekranu ir daugiau odos apdailos salone nei jo brolis dvynys ID.4 iš „Volkswagen“.

Automobilių istorijoje buvo ne vienas bandymas šoktelėti klase aukščiau. Tačiau ne visiems tai sėkmingai sekėsi. Pavyzdys – Japonijos automobilių gamintojai.

Jei „Toyota“ sukurtam prabangių automobilių prekės ženklui „Lexus“ pasisekė įsitvirtinti, tai „Nissan“ bandymo sukurti prabangią „Infiniti“ markę Europoje nebematyti. Panaši istorija ir su „Hondai“ priklausančia „Acura“, kuri šiuo metu gyvuoja tik Šiaurės Amerikoje.

Jeigu saloną apsiūti gražesne oda yra gana paprasta, modernių technologijų kūrimas, ar geras važiavimo savybes užtikrinančių pažangių važiuoklių konstravimas reikalauja milžiniškų išteklių ir patirties. Dėl šių priežasčių didesniems automobilių koncernams keisti savo atstovaujamų markių pozicijas rinkos hierarchijoje yra gerokai lengviau ir norimi rezultatai pasiekiami greičiau.