Pavasariui pagaliau sugrįžus į kiemą prasidėjo ir benzingalvių sezonas – vieni traukiasi išskirtinius ar istorinius, kiti sportui paruoštus automobilius, žiemą leidusius šiltuose garažuose. Tiesa, niekam ne paslaptis, jog sportinio automobilio išlaikymas yra brangus, bet vienas greičiausių lenktynininkų Lietuvoje Dominykas Butvilas akcentavo, kad save išbandyti trasoje galima bet kuriuo, net ir savo kasdieniu, automobiliu. Negana to, bet kuriuo automobiliu galima važiuoti išties greitai.

Birželio 3-4 dienomis Lietuvoje vyks jau 27-asis tarptautinis „Press ralis“, kurio oficialiu automobiliu šiais metais tapo „Alfa Romeo“. Praėjusiais metais D. Butvilas, vairuodamas sportiškiausiu Lietuvoje išrinktą „Alfa Romeo Stelvio Quadrifoglio“ visureigį, užėmė antrąją vietą bendroje įskaitoje. Artėjant dar vienam „Press ralio“ startui, sportininkas pasidalino patarimais, kurie ne tik jam padeda vairuoti, bet gali būti labai naudingi ir pradedantiesiems, ir jau pažengusiems automobilių sporto entuziastams, nepriklausomai nuo automobilio, kuriuo jie ruošiasi varžytis.

Teisinga sėdėsena – greičio paslaptis

Slalomo varžybos yra bene geriausia vieta tiek norintiems išbandyti save lenktynių trasoje, tiek nusiteikusiems parodyti geriausią įmanomą rezultatą. Ir pradedantiesiems, ir pažengusiems D. Butvilas pataria neskubėti lėkti į startą ir visų pirma pasitikrinti savo sėdėjimo poziciją.

„Jeigu prie starto linijos atsidūrėte su savo kasdieniniu automobiliu, neskubėkite startuoti. Visų pirma patariu patikrinti, ar kasdieninė sėdėsena tiks trasoje. Dažniausiai vairuotojai būna per daug atsipalaidavę, sėdi atsilošę, toli nuo vairo, – pasakojo D. Butvilas. – Sportiškas vairavimas reikalauja itin greitos reakcijos, laisvų rankų judesių, todėl patariu prisitraukti kiek arčiau vairo, sėdynės atlošą pastatyti kiek stačiau.“

Įprastai sakoma, kad teisinga sėdėsena yra tada, kai galima atsiremti normaliai nugara į atlošą, o ištiestas rankas nuleisti per riešus padėjus juos ant vairo viršaus. Tiesa, važiuojant rankas ant vairo reikėtų laikyti taip, kad šios būtų tarsi laikrodžio rodyklės – ties trečia ir devinta valandomis.

Teisinga sėdėsena, pasak sportininko, jokiu būdu negali būti nuvertinta, mat ji gali sumažinti nuovargį ir padėti išlaikyti koncentraciją, o tai itin svarbu bet kokiose lenktynėse. Tiesa, nors jis ir pataria sėdynę prisitraukti arčiau, sakyti „kuo arčiau vairo, tuo geriau“ irgi nėra teisinga, nes reikia išlaikyti judesio laisvę, tačiau rankos turi laisvai pasiekti vairą bet kurioje padėtyje.

Atsisėdus patogiai reikia apžvelgti aplinką, patikrinti veidrodėlius, mat pakeitus sėdėseną gali tekti koreguoti ir jų poziciją. Dalyvaujant slalomo ar kitokiose varžybose taip pat itin svarbu geras kelio matomumas.

„Slalomo trasoje reikia gero matomumo, tad patartina atsisėsti kiek aukščiau nei įprastai. Vos centimetru pakelta sėdynė leis matyti kliūtis net keliais metrais arčiau automobilio“, – toliau patarimais dalinosi D. Butvilas, praėjusių metų ralyje su „Alfa Romeo“ įrodęs, kad viską atlikus teisingai, laimėti galima net vairuojant krosoverio tipo automobilį.

Įvairiomis sąlygomis savo karjeroje važiavęs lenktynininkas akcentavo ir akinių nuo saulės svarbą: „Prie patarimų apie matomumą visada sakau, kad reikia nepamiršti akinių nuo saulės. Man tai itin svarbu – būnant su tinkamais akiniais ryški šviesa nevargina akių ir neblaško atspindžiai.“

Trasos mokėjimas ir susikalbėjimas

Net ir atlikus visus „namų darbus“ automobilyje dar ne laikas startuoti – prieš tai reikia išmokti, o jei jau teko važiuoti, atsiminti, kokia trasos konfigūracija. Trasoje važiuojantiems pirmą kartą reikėtų kaip įmanoma geriau ją įsiminti. Pavyzdžiui, jei organizatoriai leidžia, įveikti ją pėstute ir pabandyti įsiminti atkreipiant ypatingą dėmesį sunkiausioms ir painiausioms vietoms. Važiuojantiems ne pirmą kartą prieš startą svarbu mintyse „prabėgti“ visus posūkius ir svarbiausias vietas.

„Jeigu važiuojate kartu su šturmanu, būtinai susitarkite, kaip jis padės naviguoti naujoje trasoje. Svarbu susitarti dėl esminių frazių. Pavyzdžiui „iš dešinės“ abiem gali reikšti skirtingus dalykus. Vienas supras, kad reikia sukti iš dešinės į kairę, o kitas, kad reikia palikti kūgelį dešinėje. Kuo tiksliau susitarsite, tuo daugiau klaidų išvengsite“, – dėstė D. Butvilas.

Greičio paslaptis – neskubėti

Visi, bent kartą dalyvavę kokio nors sporto varžybose, arba, pavyzdžiui, ruošęsi kalbėti viešai prieš auditoriją, įsivaizduoja, ką reiškia priešstartinis jaudulys: paskutinėmis sekundėmis prieš užsisegant žaliai šviesai širdies ritmas pradeda intensyvėti. Po starto šis jaudulys praeina, bet jį pakeičia adrenalinas, su kuriuo tvarkytis taip pat ne visada lengva. Tačiau, akcentuoja D. Butvilas, norint pasiekti gerą rezultatą – būtina.

„Akimirką po starto išsiskiria adrenalinas ir užtemdo akis. Sunku prisiminti patarimus, kuriuos skaitei prieš savaitę, tačiau imkite dar vieną: labai svarbu valdyti savo žvilgsnį ir planuoti kelis veiksmus į priekį“, – tęsė D. Butvilas.

Sportininkas paminėjo, kad dažna klaida slalome yra ta, jog žiūrima tik į priešais esančią kliūtį, mažai galvojant, kas laukia toliau. Greiti vairuotojai stengiasi planuoti važiavimą omenyje turėdami bent dvi ar tris kliūtis, laukiančias priekyje. Taip galima suplanuoti savo važiavimo trajektoriją ir išvengti nereikalingų manevrų ar judesių vairu, mat kiekvienas reiškia prarastas sekundes.

„Paskutinis patarimas gali atrodyti keistai, bet yra labai svarbus. Neskubėkite. Tikrai. Slalome svarbiausia geras ritmas, veiksmų planavimas į priekį ir „švarus“ bei tikslus važiavimas be klaidų. Jeigu turėsite planą ir jo laikysitės, matysite, kad važiuojate lengvai. Tada natūraliai pagreitėsite iki ribos, kuri bus nekomfortiška, ir kurią reikės mokytis įveikti, kad vėl važiuotumėte greičiau.

Esu matęs begalę besikarščiuojančių žmonių, iš kurių labai retas pasiekia finišą nedarydamas klaidų – jie niekada nelaimi. Profesionalus važiavimas atrodo ramiai ir užtikrintai, taigi, linkiu važiuoti pagal savo galimybes ir tai padės pasiekti geriausią jums tą dieną įmanomą rezultatą“, – akcentavo lenktynininkas.