Gyvenime pasitaiko visko. Vieni žmonės į jį ateina, kiti – išeina. Vieni renginiai ar projektai pasiseka, kiti – ne. Niekada nežinai, kas tavęs laukia „už posūkio“, bet, kita vertus, todėl gyventi ir yra įdomu.

Stebint „Baikerių naktis“ – 12-ą metų besitęsianti projektą, galima daryti prielaidą, kad jis „atėjo visiems laikams“. Per tuos 12-a metų buvo įvairių eksperimentų, bandymų, ieškojimų, tačiau, panašu, bent artimiausiems metams organizatoriai rado optimalų laiką – vėl nuo penktadienio pradėta grožio ir muzikos šventė šiemet jau pačią pirmąją dieną sulaukė gerokai daugiau žmonių negu pernai. Įvertinus, kad šiemet į renginį atvyko ypatingai daug užsieniečių, labai tikėtina, kad kitąmet tų, kas atvyksta „iš vakaro“ bus dar daugiau.

Beje, kalbant apie užsieniečius, be įprastų gausių latvių ar lenkų delegacijų, šiemet buvo sulaukti nemažo Švedijos atstovų desanto, o penktadienį, nors trumpam, bet į renginį buvo užsukusi ir viena, motociklą nuo jaunystės vairuojanti Koletė iš Australijos. Kartu su ja atkeliavo tarptautinėje WRWR estafetėje, apie kurią plačiau papasakosim netrukus, dalyvaujančios merginos. Tiesa, šį kartą jos neužtruko, nes jau po poros dienų estafetė turėjo būti Baltarusijoje, bet, labai tikėtina, kad motociklus dievinanti ir naujų draugų susiradusi moteris dar būtinai sugrįš į Jadagonis. Juolab, kad „Baikerių naktys“, kaip ir išlaikytas vynas, kasmet tik gražėja ir gerėja.

Penktadienis, kaip įprasta, buvo palyginti ramus, tačiau organizatoriai pasirūpino, kad atvykusieji nenuobodžiautų. Jiems grojo DJ Arvi Z, gyvo garso koncertu pradžiugino grupė „Tyčia“.

Šeštadienis, tiems kas galėjo ir norėjo, nes bendravimas prie laužų baigėsi tik paryčiais, prasidėjo nuo pažintinio ralio po Jadagonių apylinkes.

Vėliau, išleidus ralio dalyvius, likusieji galėjo grožėtis dresiruotų šunų pasirodymų. Apie šiuos gyvūnus galima išgirsti įvairių atsiliepimų, bet matant, kaip jie klusniai vykdė savo šeimininkų komandas ir kaip „bendravo“ su publika, tampa akivaizdu, kad tinkamai išmokytas ir mylimas šuo visam gyvenimui tampa tavo draugu, kuris niekada nei išduos, nei paliks. Gal ir mums kartai reiktų pasimokyti iš gamtos kai kurių primirštų dalykų?

Renginys, kaip minėjau, auga ir plečiasi, todėl be „Mis Biker“ rinkimų ir tradicinio dažasvydžio turnyro, jame buvo ir naujovių. Nežinau ar visai naujove būtų galima vadinti merginų kovas aliejuje, nes tai jau yra buvę, tačiau, matant visuomenės susidomėjimą, spėju, kad tokiomis pramogomis organizatoriai džiugins ir toliau.

Beje, pasidžiaugti kovomis galėjo ne tik vaikinai, bet ir dailiosios lyties atstovės. Tiesa, vyrai, prižiūrimi galiūnų S. ir M. Brusokų, rungėsi ne aliejuje, o ant žemės, bet stipruolių kovos taip pat sulaukė didelio susirinkusiųjų dėmesio ir palaikymo.

Idant kovotojai turėtų laiko pailsėti ir nepamirštant, kad renginio idėja visgi siejasi su motociklais, žiūrovai galėjo apžiūrėti ir išbandyti prie pat scenos išrikiuotus naujausius „Honda“ modelius. Buvo norinčių pabandyti ir A. Gelažniko motociklą, tačiau, deja, šią transporto priemonę vairavo ir ne eilinius jos valdymo sugebėjimus demonstravo tik pats A. Gelažnikas, kuriam kompaniją palaikė D. Kazakevičius.

Tie, kas norėjo labiau pasipuošti vakarinei daliai, galėjo pasigrąžinti pirmą kartą „Baikerių naktyse“ savo filialą atidariusioje „Elizaro artelėje“. Sprendžiant iš atsiliepimų ir prie palapinės nutysusių eilių, barzdaskučių dinastijos atstovų galime tikėtis ir kitų metų renginiuose.

Iki iškilmingo šventės atidarymo tradiciniu patrankos šūviu, žiūrovai dar spėjo pasimėgauti grupės Intervalai koncertu. O po patrankos šūvio… Faktiškai, nelabai kas ir pasikeitė, nes žmonės bendravo, linksminosi ir toliau gerai leido laiką. Simbolinio atidarymo, išlaikant tradiciją, reikėjo, tačiau organizatoriai buvo viską puikiai sustygavę, tad tiek iki šūvio, tiek ir po jo šventė vyko. Nebent po atidarymo ji įgavo pagreitį, nes suaktyvėjo ir „Mis biker“ konkursas, kurį tarsi papildė ir „Mis Tatoo“ rinkimai – dalis pretendenčių į mises savo kūną buvo išdailinusios tatuiruotėmis.

Sparčiau judėti susirinkusiuosius privertė ir kiek ekstravagantiškai atrodantys „Good Time Boys“ vaikinai. Išvaizda jų galėjo pasirodyti keistoka, tačiau, kadangi svarbiau buvo muzika, prie kurios, net ir norėdamas, nelabai galėtum prisikabinti, į keistokus apdarus nieks per daug dėmesio ir nekreipė.

Užtat neliko ramių ir abejingų kai scenoje pasirodė „Mis biker“ konkurso dalyvės. Tiek su vakarinėmis sunkelėmis, tiek su labai vasariškais maudymukais. Stebint žiūrovų reakcijas, misėmis turėjo tapti visos 12-a pretendenčių, tačiau nugalėtojas būna tik vienas. Tiksliau, kalbant apie „Mis biker“, tik penkios – „Mis Foto“ tapo 10 numeriuką turėjusi Goda, 2-u numeriu „papuošta“ Žaneta džiaugėsi „Mis Elegancija“ titulu, 2-osios „Vice mis“ titulą namo išsivežė Nr. 1 – Ema, 1-oji „Vice Mis“, suskaičiavus balsus, buvo pripažinta Silvija, Nr. 11, o vilčių konkurentėms nepalik o 6-ojo numerio savininkė, tapusi „Mis Biker 2019“, Svajunė Emilija. Beje, dar iki finalo kalbintos merginos teigė, kad visai neliūdės, jeigu kažko ir nelaimės. Visų jų nuomone, svarbiausia buvo išbadnyti save ir gerai praleisti laiką, o apdovanojimai tiesiog galėjo tapti tai papildančia malonia smulkmena.

Renginio pabaigai, turbūt tam, kad apramintų aistras po misių finalo, buvo numatyta grupė „Poliarizuoti stiklai“. Jie ir pasirodė, tačiau scenos veteranai parodė, kad dar turi parako, o susirinkusieji – kad nepamiršo arba naujai išmoko legendines grupes dainas. Taigi, vakaras Jadagonyse baigėsi įspūdinai – didžiuliu gyvo garso koncertu, kuriame pirmu smuiku griežė Šaras, o pritariamaisiais balsais buvo visa susirinkusiųjų minia.

Tiksliau, baigėsi „Baikerių naktys 2019“ nes iškart po „paskutinio skambučio“, organizatoriai paskelbė, kad kitąmet vėl lauks visų. Paskutinį gegužės savaitgalį, toje pačioje vietoje. Aš būsiu, o jūs?

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus