Įmonės, turinčios lengvųjų automobilių parkus, šiandien susiduria su iššūkiu, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo nematomas – sparčiai augančiu valdymo sudėtingumu. Degalų kainų svyravimai, augantis elektromobilių skaičius ir didėjanti naudojamų paslaugų įvairovė verčia parkų vadovus ieškoti naujų būdų, kaip suvaldyti didėjantį informacijos kiekį, išlaikant kontrolę ir efektyvumą. Tad kokios išeitys?

Daug sąskaitų, mažai aiškumo

Lengvųjų automobilių parkų valdymas dažnai reiškia darbą su daugybe partnerių: degalų tiekėjais, įkrovimo stotelių operatoriais, kelių mokesčių administratoriais ir pan. Kiekvienas jų pateikia atskiras sąskaitas, taiko skirtingus terminus ir duomenų formatus. Parkų vadybininkai tvarko sutartis, seka išlaidas, analizuoja duomenis.

Tokioje aplinkoje parkų vadovams sunku matyti bendrą vaizdą – kiek realiai kainuoja kiekvienas automobilis, kuris vairuotojas važiuoja efektyviausiai, ar elektromobiliai iš tiesų padeda mažinti išlaidas. Informacija fragmentuojasi.

Pasak Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovo Baltijos šalyse Artūro Michejenko, tokiame kontekste verslas nori aiškumo ir patogumo bei mažesnės administracinės naštos.

„Jei prieš dešimtmetį pakako kelių degalų kortelių ir paprastos apskaitos lentelės, šiandien toks modelis jau nebeveikia. Tuo pat metu dalis įmonių vis dar remiasi keliais atskirais sprendimais – skirtingomis degalų kortelėmis, atskiromis įkrovimo platformomis ir kelių mokesčių sistemomis. Jei tenka vykti į užsienį, personalas renka čekius, buhalterija juos suveda į vieningą sistemą. Rezultatas – paini apskaita, didesnė klaidų tikimybė ir išaugusi administracinė našta.

Modernūs sprendimai, leidžiantys automatizuoti degalų, įkrovimo, kelių mokesčių ir kitas išlaidas ir visas jas pateikti vienoje ataskaitoje, tampa vis labiau būtini. Jie suteikia galimybę ne tik taupyti laiką, bet ir greičiau pastebėti neefektyvumo šaltinius – pavyzdžiui, brangesnes degalines, netinkamus maršrutus ar perteklines specifines išlaidas“, – esamus verslo iššūkius aiškina A. Michejenko.

Skaitmenizacijos poreikis auga

Nauji tvarumo reikalavimai skatina vis daugiau įmonių naudoti hibridinius ar elektrinius automobilius, todėl atsiranda poreikis vieningai valdyti ir įkrovimo, ir degalų išlaidas. Dirbant ne vienoje šalyje iššūkių taip pat atsiranda dėl kelių mokesčių, skirtingų valiutų ir skirtingų PVM taikymo taisyklių. Dėl to dabartiniams automobilių parkų valdymo modeliams būdingas didesnis nei bet kada informacijos kiekis, kurį būtina greitai ir efektyviai apdoroti.

Pagrindinis iššūkis – augantį informacijos srautą suvaldyti ir integruoti į vieningą sprendimą. Tai nėra vien transporto priemonių priežiūra, bet ir strateginis procesas, reikalaujantis duomenų analizės, planavimo ir skaitmeninių įrankių. Įmonės, kurios sugeba šiuos procesus centralizuoti, įgyja ir finansinį pranašumą, ir taupo laiką. Pastarasis šiandien, kaip ir degalai, yra vienas brangesnių išteklių visose įmonėse.

„Išeitis yra platų paslaugų spektrą apimantys sprendimai. Pasiremsiu mūsų bendrovės pavyzdžiu. Dirbame su 7 degalinių tinklais Lietuvoje, o Europoje mūsų teikiamais sprendimais galima atlikti transakcijas daugiau nei 70 tūkst. degalinių ir daugiau nei 1 mln. įkrovimo taškų. Įmonių darbuotojai su DKV kortelėmis gali inicijuoti transakcijas bet kuriame taške, o mėnesio gale bendrovę pasiekia viena sąskaita. Jau daugelį metų taip dirba sunkiojo transporto sektorius, o dabar šia paslauga gali naudotis ir lengvųjų automobilių parkų valdytojai“, – sako A. Michejenko.

Skaitmeninė analizė suteikia verslui skaidrumą. Lengviau matyti, kiek vidutiniškai kainuoja vieno automobilio eksploatacija, kokia dalis išlaidų tenka degalams ar energijai, kelių mokesčiams ir kaip šie rodikliai kinta laikui bėgant. Tai leidžia priimti visiškai pagrįstus sprendimus.

Be to, toks modelis automobilių parkų valdytojams leidžia išvengti daugybės rankinių procesų ir sumažina žmogiškųjų klaidų riziką. Jis taip pat suteikia aiškų finansinį vaizdą – kiek ir kur išleidžiama. Kartu supaprastėja ir vairuotojų darbas: jiems nebereikia nešiotis kelių kortelių ar atskirai rūpintis atsiskaitymais už įkrovimą bei kelių mokesčius.

Ateitis – sujungtos sistemos

Artimiausiais metais automobilių parkų valdymas dar labiau skaitmenizuosis: didesnį vaidmenį įgaus duomenų analizė, maršrutų ir įkrovimo optimizavimui skirti algoritmai, griežtesni aplinkosaugos reikalavimai bei vieningų sistemų integracija, leidžianti įmonėms pereiti prie tvaresnio ir efektyvesnio veiklos valdymo modelio. Tokią kryptį lydės mažesni administraciniai kaštai, didesnis išlaidų aiškumas ir didesnis lankstumas priimant sprendimus.

Kalbėdamas apie trumpalaikius iššūkius, ekspertas akcentuoja, kad naudojantiems elektromobilius visuomet norisi platesnio įkrovimo taškų tinklo Baltijos šalyse. Tačiau šiuo metu jis itin sparčiai plečiamas. 

Susisiekimo ministerijos duomenimis, vien tik Lietuvoje spalio mėnesio pabaigoje jau veikė 4 664 viešai prieinamos įkrovimo prieigos elektromobiliams ar iš tinklo įkraunamiems hibridiniams automobiliams. Tad vertinant dabartinį plėtros tempą, šios problemos netrukus nebeliks.

Žvelgdamas į ateities verslo poreikius A. Michejenko neabejoja, kad skaitmenizavimo poreikiai tik augs.

„Prie siūlomų paslaugų bus pridėta galimybė naudotis stovėjimo aikštelėmis. Plačiąja prasme įmonės įpras kartu su šiomis paslaugomis turėti ir visus duomenis apie automobilių parką – techninių apžiūrų terminus, tepalų keitimo intervalus ir t. t. Viskas vienoje kliento sistemoje – nuo priminimų iki paslaugų transakcijų. Skaitmenizuotas parkų valdymas taps ne pasirinkimu, o būtinybe kiekvienai įmonei, siekiančiai efektyvumo ir tvarumo“, – prognozuoja ekspertas.