Kaip ir buvo žadėjusios, vienintelio Lietuvos moterų moto klubo – Vėjų Laumės – narės valstybės Nepriklausomybės šimtmečio atkūrimo proga suorganizavo važiavimą per istorines mūsų krašto vietas.
Tautinių spalvų sijonais pasipuošusios merginos prasuko ratuką pro Vilnių, Trakus, Kernavę, Bagaslaviškį, Upninkus, Jonavą, Elektrėnus ir kelionę, tam kartui, baigė ties Vieviu. Tam kartui, nes jau dabar galima drąsiai teigti, kad valstybės atkūrimo šimtmečio proga sugalvotas „ratukas po Lietuvą“ vilkint tautinių spalvų sijonus taps tradicine „moteriška“ motociklininkių švente. Kodėl? Turbūt todėl, kad į pirmąjį važiavimą susirinko motociklininkės ne tik iš visos Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Raseinių, Druskininkų, Jonavos, Šilalės -, bet ir iš kaimyninių šalių – Latvijos ir Baltarusijos.
Pasak Vėjų Laumių moto klubo prezidentės Lapės, idėja buvo ne tik tokia forma paminėti Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, bet ir suvienyti motociklininkes moteris. Moterų motociklininkių klubas Lietuvoje yra vienintelis, klubų, kuriuose pagal jų vidinį reglamentą, gali būti ir moterys/merginos, yra ne vienas, tačiau bendro „moteriško“ renginio iki šiol nebuvo. Nors vadinti šį „ratuką“ moterišku irgi nėra visai teisinga – prie merginų, kurios sudarė absoliučią važiavusių daugumą, prisijungė ir „palaikymo ir pagalbos, esant reikalui“ vaikinų komanda. Tad labai tikėtina, kad kitais metais (Vėjų Laumės jau planuoja maršrutą) tiek vienos, tiek kitos lyties važiuojančių bus gerokai daugiau. Netgi galima nedrąsiai paspėlioti, jog ateis ir tokia diena, kai „ratukas“ išaugs dabartinius rūbus ir nusitęs per visas tris Baltijos valstybes. Latvijoje Vėjų Laumės jau turi savo narių, tad yra puiki ir palanki proga prasiplėsti iki Estijos ir vienos dienos pasivažinėjimą paversti visą savaitgalį trunkančiu renginiu.
Arba tikėtinas ir kiek kitoks scenarijus – kelionė per istorines Lietuvos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietas apimant, pradžiai, kaimyninę Baltarusiją, o vėliau – gal ir Ukrainą. Galima ilgai kalbėti apie skirtingas šalis ar jų vadovus, tačiau pasak į renginį atvykusių merginų iš kaimyninės Baltarusijos, joms tiek į pati idėja – kelionė, pasipuošus Lietuvos tautinėmis spalvomis, – tiek ir ne pirmas priėmimas mūsų šalyje paliko pačius gražiausius ir šilčiausius atsiminimus, todėl didžioji politika, kurios toli gražu niekam nereikėjo ir, panašu, nereikės, buvo sėkmingai nustumta į antrą planą. Juolab kad, stebint motociklininkų gyvenimą, gan greitai supranti, kad politika ir su ja susijusios problemos yra svarbios tik šalių ar miestų/regionų vadovams. Paprastiems žmonės svarbiausia yra bendravimas. Gyvai, prie laužo, prie stalo, kelionės metu. Būtent tai yra tas vienijantis veiksnys, kuris po „vienu stogu“ ar į vieną koloną gali suburti skirtingų šalių, skirtingo amžiaus, bet vienodos pasaulėžiūros žmones, nepaisant jų lyties ar religinių įsitikinimų. Nors ir šioje vietoje galima būtų dėti daugtaškį, nes, kiek pastebėjau, visus motociklininkus vienija „bendra religija“ – motociklizmas. Būtent todėl kasmet tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, tiek Latvijoje, tiek Baltarusijoje vyksta moto renginiai į kuriuos suvažiuoja gausybė „savų“, nes svetimų šioje visuomenėje tiesiog nėra. Kaip ir nėra tarpvalstybinės politikos ar skirstymo. Nes žmonėms, kuriuos jungia laisvė, vėjas ir greitis, to tiesiog nereikia. Jie randa gerokai įdomesnių ir prasmingesnių užsiėmimų. Tarkim tokių, kaip bendras ratukas po Lietuvai svarbias istorines vietas. Tad, panašu, laukite tęsinio..
Daugiau nuotraukų – FB paskyroje.
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
