Motociklininkai. Baikeriai. Nors ši subkultūra Lietuvoje gyvuoja jau na vieną dešimtmetį ir ne kartą savo darbais įrodė, jog stereotipinis įsitikinimas, esą visi baikeriai – stori, barzdoti ir pilvoti alaus mėgėjai – yra klaidingas,  dalis mūsų visuomenės į šiuos vyrus ir moteris vis dar žiūri neigiamai. Kodėl taip yra?

Turbūt todėl, kad smerkiantieji nėra dalyvavę nė viename baikerių renginyje, nėra gyvai bendravę su šiais žmonėmis, o nuomonę susidaro skaitydami policijos ar viską iš eilės neigiamai pateikiančių portalų informaciją. Nes taip paprasčiau. Nes taip geriau. Nes nereikia eiti į renginius, po kurių, tikėtina, nuomonė pasikeistų. Na bent jau todėl, kad ne visi, važinėjantys motociklais, atitinka jų įsivaizdavimą, nes šiai dienai, ganėtinai dažnai, galima sutikti ir motociklą vairuojančią merginą iš, tarkim, „Vėjų Laumių“ klubo.

Mūsų skaitytojams „Vėjų Laumės“ jau turėtų būti pažįstamos. Šios merginos ne tik šiltuoju metu laiku važinėja motociklais, bet ir vasaromis rengia stovyklas vaikams, kartu su kitais klubais vykdo socialinius projektus, rūpinasi monumento žuvusiems motociklininkams statybomis ir penkti metai iš eilės renka lėšas sergantiems vaikučiams.

Pasikeitimų mūsų gyvenime yra ganėtinai daug – keičiasi draugai, darbas, kartais – požiūris, tačiau smagu, kad nesikeičia „Vėjų Laumių“ noras padėti tiems, kuriems tos pagalbos reikia.

Šiais metais pagrindinis klubo, bendradarbiaujančio su „Baltosios širdelės“ organizacija ir „Rugutės“ fondu, tikslas buvo padėti vėžiu sergantiems vaikams. Tie, kas susidūrė su šia nelaime, žino, kiek daug tiek fizinių, tiek ir dvasinių jėgų kainuoja rūpinimasis klastingos ir beveik neišgydomos ligos pakirsta savo atžala. Vaistai, ligoninės, laikas, kurį skubi leisti su savo vaiku ir kuris, šiuo atveju bėga ypač greitai. Laikas, kai tiesiogine žodžio prasme, brangi kiekviena sekundė, kiekviena kartu praleista akimirka…

Ar kada susimąstėte, kiek svarbi viena sekundė? Ką per ją galima nuveikti? Pasakyti? Kasdieniame gyvenime mes to nepastebime. Nevertiname. Tačiau kai tavo vaiką pakerta onkologinė liga, laikas pradeda bėgti kitaip. Dienos tampa metais, sekundės – valandomis ir taip norisi, kad jos tęstųsi, kad ta maža trapi gyvybė, kurios taip laukėte, kuria taip džiaugiatės, kuo ilgiau jūsų nepaliktų, nes taip gera jausti mažų rankyčių apsikabinimą, girdėti mažų lūpyčių šnabždamus žodžius, matyti ramiai  miegantį savo kūdikį… Deja, tuo galime džiaugtis ne visi…

Tai ganėtinai sunku suprasti, kol pats to nepatiri (ir linkime niekada to nepatirti), tačiau visada galima padėti su nelaime susidūrusiems žmonėms. Padėti iš visos širdies, aukojant visą save. Ką sėkmingai ir daro „Vėjų Laumės“, prisidėdamos prie minėtų nevyriausybinių organizacijų – „Baltoji širdelė“ ir „Rugutė“ – veiklos.

Taip pat labai smagu, kad „Vėjų Laumių“ iniciatyvą paremia vis daugiau tiek motociklininkų, tiek paprastų žmonių. Aišku, nebūtina daryti renginio norint padėti tiems, kuriems pagalbos reikia. Kaip ir nebūtina per planuojamą renginį rengti labdaros aukcionų, tačiau juk taip nesunku visą tai suderinti.

Motociklus vairuojančios merginos, eilinį kartą, įrodė tai savo pavyzdžiu, pakviesdamos draugus motociklininkus ir šiam judėjimui prijaučiančius svečius į eilinį kasmetinį savo šventinį, labdaringą renginį, susietą su… tam tikra, klubui svarbia data. Šventė buvo atvira, laukiami buvo visi, norintys gerai praleisti laiką, pasiklausyti įspūdingo solinio Jono Čepulio koncerto ar tiesiog pasibūti bendraminčių būryje.

Džiugu, kad į merginų kvietimą atsiliepė nemažai Lietuvos klubų, buvo sulaukta ir svečių iš Latvijos bei Estijos. Vis labiau augantis renginio svečių ratas vis plačiau nešą žinią tiek apie pačias motociklininkes – vienintelį šiuo metu veikiantį oficialų Lietuvos moterų baikerių klubą, tiek apie jų labdaringą veiklą, prie kurios gali prisidėti kiekvienas norintis. Tikrai taip. Nors renginio metu surinktos lėšos bus perduotos „Rugutės“ fondui, kol neįveiktai klastinga liga – vėžys – pagalba tiek ja sergantiems, tiek ir juos prižiūrintiems bus visada reikalinga. Jiems, kovojantiems su šiuo susirgimu, mūsų pagalbos reikia kiekvieną dieną. Ir nebūtinai pinigas, nors šiuo atveju jie ypač svarbūs. Tiek mažiesiems ligoniukams, įkalintiems ligoninių palatose, tiek ir jų tėvams, reikalinga visokeriopa parama. Palaikymas už rankos, geras žodis, apkabinimas, naujas žaislas vaikui, kuris kelias savaites mato tik pilkas sienas ir santūriai tylinčių gydytojų veidus… Dalykai, apie kuriuos nesusimąstome mes, sveikieji. Pagalbos reikia kasdien ir bet kokios. Jaučiate, kad galite pradžiuginti tiek vaikus, tiek jų tėvelius dėmesiu ir parama? Nedelskite. Kreipkitės ir „Vėjų Laumės“„Balta širdelė“ ar „Rugutė“ nukreips jūsų pagalbą reikiama linkme – tiems, kam ji labiausiai šiuo metu reikalinga.

Beje, ar kada susimąstė, kiek kainuoja ir kiek verta nuoširdi vaiko šypsena….?