Kai automobilių gamintojai pristatė miesto krosoverius, drauge su nauju segmentu gimė ir nauja dizaino tendencija: pravažesniems, didesnę prošvaisą bei visureigišką kėbulo apdailą turintiems modeliams pradėti montuoti ir nemažo skersmens ratlankiai su žemo profilio padangomis. Iki tol 17–18 colių skersmens ratlankiai atrodė išties dideli, o kartu su krosoveriais į rinką atkeliavo 19–21 colio ratlankiai. 

Įdomiausia tai, kad skeptikai, nubrėžę riebų minusą prie šios tendencijos ir ją pavadinę „komforto žudike“, nebūtinai yra teisūs. Tą įrodo sumanius inžinerinius sprendimus taikantys gamintojai, kuriems komfortas neatsiejamas nuo jų vardo. Pavyzdžiui, „Citroën“ daugybę metų į savo kuriamus automobilius integruoja inovatyvius pakabos sprendimus, leidžiančius net ir kasdieniškuose modeliuose užtikrinti komfortą ir tuo pačiu – išsaugoti akį džiuginančio dizaino ratlankius.

Automobilių su dideliais ratlankiais, neretai ir žemo profilio padangomis, pirkėjai savo pasirinkimą giria ir tikina, kad tokie modeliai išties komfortiški. Patogu įlipti, išlipti, užvažiuoti ant šaligatvio krašto, įveikti rimtesnius nelygumus, esą, jie geriau slopinami. Be to, ne vienas pažymi, jog tokie automobiliai paprasčiausiai dailiau atrodo.

Jų žodžius patvirtina ekspertai. Pasak specialistų, naujoves diegiantys automobilių gamintojai nuosekliai dirba, kad duoklė išvaizdai nevirstų komforto laidotuvėmis.

Aukoti yra ką

Inžinierius ir važiuoklių specialistas Domas Zinkevičius neslepia – pasirinkimas montuoti automobiliams žemesnio profilio padangas, didesnius ratlankius visuomet reiškia, kad teks važiuoti  standžiau.

„Įveikiant kelio nelygumus, žemesnio profilio padanga visuomet sukurs daugiau jėgos į automobilio kėbulą. Ką tai reiškia? Daugiau triukšmo, didesni smūgiai ir panašiai. Jei žemesnio profilio padangą lyginsime su aukštesnio profilio padanga, matysime, kad pastaroji visuomet komfortiškesnė“, – aiškina jis.

Panaši situacija ir su išaugusiais ratlankiais. Mat didesniam ratlankiui pagaminti reikia daugiau medžiagos, o tai, savaime aišku, reiškia, kad ratlankis bus sunkesnis.

Pajusti, kad dėl grožio buvo paaukotas komfortas, nėra sudėtinga. Pavyzdžiui, savaime manoma, kad aukštesnę prošvaisą turintys visureigiai privalo važiuoti ypač komfortiškai. Tačiau ne vienas vairuotojas galėtų paliudyti, kad pasivažinėjus su kai kuriais miesto visureigiais lipti atgal į juos nesinori: važiuoklės sukonstruotos taip, kad būtų itin standžios, tad visą kelionę tenka ne tik kęsti smūgius į pakabą, virpesius ir drebulius, bet ir daug triukšmo. Laimei, nemažai gamintojų turi sprendimus, kaip šią problemą spręsti.

„Šiaip, važiuojant per nelygumus, didesnė masė galėtų sukurti mažiau kėbului tenkančios jėgos, nes dalį smūgio galėtų sugerti pati. Bet kai turime komplektą, kai ir ratlankis didesnis, ir padanga žemesnio profilio, visa tai dauginasi ir komfortas pralošia“, – kalba važiuoklių žinovas. Pasak jo, tai vyks, kol bus nagrinėjama, kaip kelias sąveikauja su ratu, ir nebus žvalgomasi į pakabą.

Sprendimų netrūksta

Dėl tokių sprendimų pakabai tenka daugiau atlaikyti ir daugiau nuveikti, kad automobilyje būtų užtikrintas komfortas. D. Zinkevičius pabrėžia, jog gamintojai tikrai daug triūsia, kad automobilių pirkėjams netektų pajusti, jog komfortiškas automobilio savybes teko paaukoti dėl geresnės išvaizdos.

„Kuriami įvairūs sprendimai, daug dėmesio skiriama visos sistemos optimizavimui komforto prasme, nes problema ta, jog ratų jėga didėja. Tai reiškia, kad tiek amortizatorius, tiek viršutiniai amortizatorių tvirtinimai, tiek kėbulai yra optimizuojami, kad su tuo susitvarkytų“, – dėsto pašnekovas.

Anot jo, automobilių kėbulai nuolatos standėja, amortizatoriai ir jų spyruoklės minkštėja, tad ieškoma dar kitokių būdų, kaip pagerinti automobilio valdymą. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ ne vienerius metus savo automobiliuose naudoja adaptyvias važiuokles ir priverčia jas „išmanėti“, diegdami kelio paviršių skanuojančias ir važiuoklės darbą adaptuojančias technologijas.

Tokie gamintojai, kaip „Audi“ ar BMW, daugybę metų vairuotojui patogiose vietose turi sumontuotus mygtukus, leidžiančius pagal užgaidą ir savijautą pakeisti važiuoklės veikimą: elektra reguliuojami pakabos elementai užtikrina, kad tame pačiame automobilyje važiavimas gali būti ir itin standus, sportiškas, ir ypač komfortiškas, leidžiantis plaukti keliu.

Be to, D. Zinkevičius manymu, reikėtų įvertinti ir tai, kad visame pasaulyje keliai gerėja, tad uždavinys, kurį tenka įveikti automobilių gamintojams, šiek tiek palengvėja.

„Taip jau yra, kad mums visiems didesni ratlankiai patinka labiau, o kai kažkas patinka, mes savo galvoje kažkaip pateisiname tą pasirinkimą. Taip veikia psichologija“, – šypsosi inžinierius.

Iš „premium“ į ekonominį

Dar viena priežastis, kodėl gamintojų sprendimas kurti vizualiai gražesnius, didesnius ratlankius ir žemesnes padangas turinčius automobilius jų pirkėjams neapkarsta, yra sparti technologijų plėtra ir nuoseklus jų pigimas.

„Visiška tiesa, kad su kiekviena nauja modelio karta gamintojai stengiasi įdėti į automobilį daugiau naujų technologijų. Technologijos leidžiasi žemyn, kitaip tariant, pirmiausia pristatomos tik prabangos segmente, o ilgainiui atsiranda ir pigesniuose, ekonominės klasės modeliuose“, – aiškina D. Zinkevičius.

Vis dažniau matome į kelius išriedančius kasdienius automobilius su pneumatinėmis ar elektrinėmis pakabomis, kurių standumą galima reguliuoti keliais mygtukais tiesiog sėdint prie vairo. Štai „Citroën“, metai iš metų bene daugiausia dėmesio skiriantis automobilių komfortui, dar įmonės gyvavimo pradžioje sukūrė hidropneumatinę važiuoklės sistemą, kuri leido mėgautis itin komfortišku važiavimu visiems, pirkusiems masiniam vartojimui skirtus modelius.

Šiuolaikiniai „Citroën“ modeliai, kaip antai C4, turi hidraulinius amortizatorius. Jų viduje esantys papildomi vožtuvai leidžia keisti amortizatorių savybes priklausomai nuo to, kiek yra susispaudusi pakaba.

Tokių amortizatorių veikimas geriausiai atsiskleidžia bildant per duobes, kai suveikia automobilio važiuoklė, nes jie suvaldo spyruoklės atmetimą. Kitaip tariant, kai automobilis pašoka ir nusileidžia iki eigos ribotuvo, „Citroën“ hidraulinių amortizatorių sistema pasirūpina, kad amortizatorius palaipsniui sukietėtų ir taip sušvelnintų važiuoklei tenkantį smūgį.

Analogiška važiuoklės sistema įrengta ir naujajame „Citroën C5 Aircross“. Važiuojant nelygiu keliu, jo pakaboje esantys hidrauliniai amortizatoriai sugeria didesnius ir mažesnius smūgius, kad automobilio keleiviai jų nejaustų. Komfortu nuo pat įmonės įkūrimo pradžios labiausiai besirūpinantis automobilių gamintojas pabrėžia, kad ši technologija suteikia galimybę važiuoti dinamiškai ir kartu maloniai.

„Galų gale yra ir atramos, gumos su jų viduje esančia alyva, slopinančia pakabai tenkančius smūgius, ir panašiai“, – pasakoja D. Zinkevičius  apie paprastesnius, tačiau ne ką mažiau naudos duodančius sprendimus, leidžiančius vairuotojams mėgautis vaizdu žiūrint į automobilį su didesnio dydžio ratlankiais ir neprarasti komforto važiuojant.