Šį savaitgalį paturėjau daug nuostabių ir malonių akimirkų.
Nemažai jų susiję su automobilių, kurį man pasitaikė proga vairuoti per visą laiką (nuo pat penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto) Kartu įveikėme nemažą kilometrų skaičių ir išbandėme daug įvairių kelių ir vairavimo stilių. Bet tas laikas tikrai neprailgo.
Esu labai dėkinga „Fakto Auto“, Nissan Nordic Europe ir portalui Mada ir grožis, už šia nuostabią galimybę, kurią jie man suteikė. Dabar įsimylėjau NISSAN JUKE – šį žavų mažylį dar labiau ir dabar tikrai žinau – noriu tokio!!!!!
Jau senai buvau nusižiūrėjusi NISSAN JUKE ir visada norėjau išbandyti, koks jis ir kaip man sektųsi jį vairuoti? Todėl labai apsidžiaugiau šiai galimybei! Juo labiau, kad šį savaitgalį buvau suplanavus kelionę iš Vilniaus iki Žemaitijos.
Gavus „raktelį“ penktadienio popietę nuskubėjau link „mašiniuko“. Visų pirma, kaip ir kiekviena padori moteris atkreipiau dėmesį į spalvą. Iš išorės jis buvo beveik juodas. Beveik, todėl kad gražus baklažaninis. Įdomu, kiek dar gali būti spalvų ir atspalvių variantų?
Nudžiugino ir automobilio vidinė apdaila. Mano vairuojamas buvo NISSAN JUKE SHIRO. Kaip paaiškėjo SHIRO – reikškia „balta“. Todėl visi akcentai automobilyje baltos spalvos: baltos spalvos centrinė konsolė ir durelių apdailos elementai, baltu siūlu apsiūtas vairas ir tamsiai pilkos spalvos odinė sėdynių apdaila su stilingomis baltomis siūlėmis. O iš išorės: sidabro spalvos veidrodėlių gaubtai ir priekinių durelių rankenėlės.
Tarp kitko, veidrodėliai pradžioje man pasirodė milžiniški, bet paskui, jau važiuodama ir vairuodama supratau, kad tai labai patogu.
Vairas – puikiai atitinkantis visus mano rankų reikalavimus ir pirštų ilgius. Sukiojamas ant tiek lengvai, kad kartais rodėsi, kad užtenka vien pagalvoti apie posūkį ir jis jau padarytas vienu mažuoju piršteliu. Vairo aukštis, plotis, ūgis ir kiti išmatavimai pritaikyti, toks jausmas, kad pagal mano visus pločius, ūgius ir ilgius.
Beje, kaip ir visa mano – vairuotojos vieta. Tiesiog prilipau, kaip patogiai ten jaučiausi.
Nė vienos atliekamos detalės, kurį būtu trukdžiusi. Net padėjus dešinę ranką ant porankio – plaštaka nusileidžia tiksliai link kavos puodelio, kuris deja, neįtrauktas į automobilio sąrangą, bet labai lengvai gali būti įsigytas bet kurioje Lietuvos degalinėje.
Artimiausią iš jų surasti padės navigacinė sistema.
Tiesą pasakius visada galvodavau, kad ji man ne labai reikalinga, bet „paragavus“ važiavimo su navigaciją supratau, kad ji būtina. Ir kaip aš be jos iki šiol gyvendavau?
Taip pat šiam automobilio modeliui mano manymu būtina atbulinės eigos stebėjimo funkcija. Nes kitaip būtų sunkoka suprasti, kur gi baigiasi šio mažylio žavus „užpakaliukas“.
Apie „užpakaliuką“…. Šiek tiek nuliūdino iš pirmo žvilgsnio bagažinės dydis. Bet vėliau, kai įtalpinau į ją tiek pat, kiek telpa mano dabartinėje mašinėlėje (kurios dabar čia nenoriu reklamuoti) – apsiraminau. Bagažinė tikrai ne tokia pagal ilgį ir plotį, bet maloniai nudžiugino gylis. Tie patys daiktai gali sutilpti, jei dėti juos keliais aukštais, vienus ant kitų. Ir niekas niekur neiškrenta. Ir dėti labai patogu.
O kas netelpa į bagažinę gali tilpti keleivio vietoje automobilio gale (pvz, tiesiai už vairuotojo sėdynės) ir niekas nematys, kokių turtų ten prikrauta, nes galiniai automobilio stiklai tamsinti.
Keleivių aišku per daug nesusodinsi, bet NISSAN JUKE ir nepanašus į šeimyninį automobilį, kuriame telpa 5 asmenų šeima su visais daiktai ir namų augintiniais. Jis skirtas energingiems šiuolaikiškiems žmonėms, kurie nori daug suspėti, daug nuveikti. Nuolat skuba ir lekia.
JUKE maloniai manevruoja miesto siauromis gatvelėmis, lekia automagistralėmis ir rieda per žvyrkelį. Ir net neypatingai jaučiamas skirtumas viduje esantiems, tik vaizdai pralekia besikeisdami lange.
Tiesa, man – nemažo ūgio merginai, viskas šioje mašinoje po ranka. Ir labai patogios yra net galinių durų rankenėlės, kurias toli gražu ne kiekvienas iš išorės lipantis keleivis iš karto pastebi. Man dėl jų, būtent tokių, kokios jos yra NISSAN JUKE atrodo dar tvarkingesnis.
Galvos skausmą vairuojant mažina automatinės šviesos bei lietaus jutiklis, kuris veikia tik pagalvojus, kad gal jau reikia, kad valytuvai suveiktų. Taip pat palengvina vairavimą ir automatinis oro kondicionierius. Daug apie ką tiesiog nereikia galvoti, nes viskas susitvarko savaime, svarbu tik nustatyti automatinį režimą ir mėgautis vairavimu.
O kaip malonu naudotis pastovaus greičio palaikymo sistema! Na, o mieste gali prireikti ir greičio ribotuvo. Šios funkcijos, kaip ir radijo, bei telefono bluetooth valdymas patogiai išdėlioti ant vairo, po ranka, nors gal teisingiau būtų pasakyta – po pirštais.
NISSAN JUKE turi 3 vairavimo režimus: NORMAL, SPORT ir ECO.
Net tokia „blondinė“ kaip aš sugebėjo įžvelgti jų skirtumus vairuojant.
NORMAL – standartinis ir neįdomus, vairuoji ir žinai, kaip automobilis elgsis, taip, kaip tu nori.
SPORT režimu JUKE virsta greitu žvėreliu. Tai tikrai pagelbėja, kai reikia staigiai „rauti iš vietos“ arba aplenkti sunkvežimį su priekaba, kuris važiuoja kokiais 40km/h, o aplenkti greitai ir staigiai jį norisi, pvz. per kelias sekundes staigiai pagreitėti iki 100km/h.
ECO režimas (taip ir nesupratau ekologiškas ar ekonomiškas – bet manau čia vienas kitam netrukdo) – JUKE pasidaro švelnus ir lėtas, bet ženkliai sumažėja kuro sąnaudos. Tiesa, labai smagiai rodoma, ant kiek ekologiškai-ekonomiškai tau sekasi vairuoti, ir vairavimui suteikiamos žvaigždutės – šioks toks įvertinimas.
Dabar tikrai galiu pasakyti, įsimylėjau šį žavų mažylį dar labiau nei prieš tai buvau jį įsimylėjus. „Prilipau“ prie jo vairuotojo sėdynės ir vairo, pavarų svirties ir kitų detalių.
Kai penktadienį man rodė, kaip ir kuo šiame automobilyje naudotis, pasakiau, kad turbūt iki pat pirmadienio iš jo neišlipsiu, nes viskas čia labai smagu ir šaunu. Dabar galiu pasakyti, kad ir nesinori išlipti. Norisi jį vairuoti!
P.S. yra ir slaptų malonių mygtukų, tokių, kaip sėdynių šildymo įjungimo ir išjungimo. Gerai, kad juos padėjo surasti, kitaip tektų mėgautis sėdynės šildymu visą savaitgalį, kad ir kokia vasara už lango.
Inga
