Tradiciškai apie didesnį automobilį pradedama galvoti tada, kai pagausėja šeima. Neretai vaikydamiesi madų, o kartais ir dėl patirties trūkumo vairuotojai renkasi iš labai striuko galimų variantų sąrašo, kas, pasak ekspertų, yra nemaža klaida.

Bene dažniausiai, kai nediduką automobilį, kuriame gali patogiai keliauti du asmenys, tenka keisti į erdvesnį, vairuotojai įsivaizduoja, jog dabar turėtų sėsti prie SUV arba universalo kėbulą turinčio modelio vairo. Tokius pasirinkimus diktuoja vertinimas, kad, pavyzdžiui, SUV tipo automobiliai aukštesni, leidžia geriau matyti kelią ir turi didesnę prošvaisą. Universalai vertinami dėl savo talpos.

Automobilių žinovų įsitikinimu, klaidinga pamiršti ir vienatūrius, kurie dabar jau gali būti ir visiškai netaršūs. Vienas šviežiausių tokių pavyzdžių yra „Citroën ë-Berlingo“. Štai Didžiosios Britanijos leidinys „Autoexpress“ po ilgalaikio bandomojo važiavimo šį elektra varomą modelį pavadino idealiu šeimoms, turinčioms smulkius verslus.

Kalbėdami apie tokius automobilius – iš komercinio transporto gimusias keleiviams skirtas versijas su gausybe erdvės 7 keleiviams, įvairiomis daiktų dėtuvėmis ir galimybe vežti stambesnius krovinius – britai teigiamai įvertino jų tinkamumą šiuolaikiniame mieste ir pažymėjo, kad šeimos, rinkdamosi automobilį, tokius modelius turėtų įrašyti sąrašo viršuje.

Nemenkas jų privalumas ir elektros pavara. Tokio automobilio pirkėjai gali tikėtis subsidijos, išnaudoti galimybes įsikrauti baterijas kai kuriose vis dar nemokamose viešosiose įkrovimo stotelėse. Tarp naudų – ir galimybė stovėti nemokamai pačiose brangiausiose miestų stovėjimo zonose, o spūstis aplenkti važiuojant specialiai elektromobiliams ir viešajam transportui skirtomis eismo juostomis.

Erdvė erdvei nelygi

Matas Buzelis, automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas, pastebi, kad dažnai, žiūrint į skaičius, kurie apibūdina bagažinės dydį, gali atrodyti, jog didelis universalas erdve prilygsta elektriniam „ë-Berlingo“ vienatūriui. Vis dėlto net mažiausios versijos prancūziškasis modelis talpina nuo 775 litrų bagažo, kai daugeliui universalų 650 litrų yra riba. Tokiais skaičiais gali pasigirti ir itin retas SUV.

„Yra fundamentalus skirtumas – aukštis. Į universalą ilgus daiktus gali sudėti horizontaliai, o čia veikiausiai – ir vertikaliai. Gal būtų galima sukrauti paspirtukus, dviračius su nuimtu vienu ratu ir nereikėtų nė nulenkti sėdynių“, – svarsto automobilių ekspertas.

Tokį privalumą mini ir britų leidinys „Autoexpress“. Jo žurnalistas Darrenas Willsonas prisimena, kaip teko perkraustyti sūnaus šeimą į naują butą. Tada į automobilį krovė stačius neišrinktus baldus, nes jie kuo puikiausiai tilpo. Žurnalistas prisipažįsta, jog į elektromobilį buvo galima prikimšti kur kas daugiau mantos, bet buvo paprasčiau tiesiog kelissyk nuvažiuoti pirmyn ir atgal, mat kelionės juo pigios.

„Be to, sukrauti daiktus į negilią, bet aukštą bagažinę gali būti labai paprasta. Žemesnio ūgio žmonėms sudėti daiktus į gilią bagažinę nepatogu. Į tokius vienatūrius be vargo sutalpinti daiktus padeda slankiosios šoninės durys. Tokios durys, beje, praverčia požeminėse stovėjimo aikštelėse, kur nedaug vietos“, – pasakoja M. Buzelis.

Alternatyvų automobiliui su užtektinai aukšta ir talpia bagažine – ne itin daug. Galima žvalgytis į, pavyzdžiui, septynias sėdimas vietas turinčius universalus, kaip antai „Dacia Jogger“, tačiau juose net ir nulenkus visas sėdynes vargiai pavyks sudėti tiek daiktų, kiek jų telpa į vienatūrį.

Specialistas pastebi, jog neretai gamintojai aukštesnes lubas išnaudoja tam, kad įrengtų papildomų dėtuvių įvairiems daiktams. Pavyzdžiui, „ë-Berlingo“ modelyje praverčia net 4 tūkst. litrų siekianti bendra kroviniams skirta erdvė, o įvairių dėtuvių ar talpų smulkesniems daiktams galima surasti visame automobilyje.

„Šis automobilis gali būti gerokai praktiškesnis nei SUV ar universalas, nes aplink vairuotoją yra daug vietos, kur pasidėti daiktus“, – paaiškina žinovas.

Turi netikėtų privalumų

Anot M. Buzelio, vienatūriai modeliai turi ir gana netikėtą privalumą. Kadangi jie kilę iš komercinio transporto, kurį miestuose dažniausiai naudoja įvairūs kurjeriai ir panašios tarnybos, šių modelių važiavimo savybės mieste gali nustebinti.

„Aš manau, kad tokie modeliai, palyginti su SUV ar universalais, manevringesni: jie nėra labai platūs, o apsisukimo skersmuo gali būti mažesnis“, – pranašumus vardija žinovas.

Jis primena, jog miestuose erdvės transportui lieka vis mažiau, nes siaurinamos juostos ir naikinamos stovėjimo vietos, o automobiliai, lyginant su jų pirmtakais, vis didesni.

„Su siauresniu, bet aukštesniu modeliu gali būti labai lengva gyventi“, – teigia M. Buzelis.

Ir iš tiesų: „ë-Berlingo“ nekonkuruoja su prabangesniais SUV modeliais, tačiau prireikus apsisukti ribotame plote lenkia daugybę jų. Prancūziškojo modelio apsisukimo spindulys siekia 10,8 metro, o, pavyzdžiui, panašaus dydžio „Audi Q5 Sportback“ – 11,8 metro. Realiame gyvenime šie skaičiai gali reikšti, kad apsisukant gerokai rečiau prireiks „užsiropšti“ ant šaligatvio bortelio ar į jį nusibraukti ratlankį, taip pat nereikės įsijungti atbulinės pavaros, norint tilpti siauroje erdvėje.

Išorė gali apgauti

Eglė Girdenytė, portalo „Delfi“ automobilių rubrikos redaktorė, antrina kolegai. Pasak jos, neretai, kai vairuotojai renkasi esą erdvesnę transporto priemonę, daug įtakos būna padariusi reklama. Specialistės žodžiais, reklamos kampanijose neretai akcentuojama automobilio erdvė.

„O praktika byloja ką kita: ne visada tam tikro tipo kėbulas leis patenkinti poreikius. Pati per kelerius metus „išaugau“ sedaną,  norisi daugiau erdvės turinčio modelio, bet bandydama įvairius miesto SUV, neretai pastebiu, kad didelis kėbulas yra optinė apgaulė. Tai suprantu įsėdusi į automobilį“, – kalba žurnalistė.

Ji pastebi dar vieną tendenciją: net jei gamintojai ir stengiasi sukurti erdvius automobilius, atiduodama duoklė madai. Visureigiai ar universalai įgyja kupė būdingų išorės bruožų, tad jų stogo linija žemėja.

„Toks sprendimas ne tik sumažina bagažinės erdvę, bet ir neretai tampa nepatogių kelionių priežastimi gale sėdintiems, ypač aukštesniems, žmonėms, – sako E. Girdenytė ir prisipažįsta, jog šiemet keliaudama bene pirmąsyk susimąstė apie tai, kad norintiems erdvės reikėtų rinktis vienatūrį. – Apie tai pagalvoti privertė vidutinio amžiaus pora, kuri prie būtent tokio automobilio buvo įsirengusi jaukią vietą pavakaroti. Atidarytas galinis dangtis tapo savotišku stogeliu, pora jo viršų buvo papuošusi lemputėmis, o prie pat bagažinės buvo sustatytos kėdutės. Buvo matyti, kad keliautojai turi nemažai daiktų, tačiau automobilis neatrodė pergrūstas, ko negalėjau pasakyti apie mūsų sedaną, kuriame keliavo du žmonės ir šuo.“