Žmogus prie gero greitai pripranta: tik kelerius metus Lietuvoje nebuvo rimtos žiemos, o šiai sugrįžus viešoji reakcija buvo panaši kaip į gamtinę katastrofą. Miestai stojo, o atokios vietovės trumpam tapo atkirstos nuo pasaulio. O kai jau miestas pradeda džiaugtis pavasariu, regionai per atlydį vėl įstringa pažliugusioje žemėje. Kokios transporto priemonės geriausiai tinka sugrąžinti ryšį su pasauliu?

Įkalinti gyventojai ieškojo įvairių išeičių

Po kelerių metų pertraukos 2026-ųjų sausio 9-ąją į Lietuvos sostinę sugrįžo žiema. Graži pūga visiškai paralyžiavo miestą. Žmonės valandų valandas praleido eismo spūstyse, nulėkti į parduotuvę tądien išties buvo greičiau pėsčiomis nei automobiliu. Prisiminus tai vėliau netgi šmaikštu, kaip taip dailiai iš dangaus besileidžiančios visų lauktos snaigės galėjo pridaryti tiek problemų.

Šmaikščios „miesčioniškos“ problemos atrodo ir tiems, kurie gyvena regionuose, atokiau nuo pagrindinių kelių. Pūga iš kelininkų triūso beviltiškai šaipėsi, šie turėjo riedėti pirmyn atgal pagrindiniais keliais, o tuo metu kai kurie vieškeliai liko pradingę baltame fone bent keletą dienų, sodybų gyventojai liko įkalinti. Dalis jų ėmė dairytis išeičių, o akys krypo ir į keturračius.

„Tikrai šią žiemą turėjome tokių situacijų, kai klientai skambino ir prašė parduoti bet kokį keturratį su sniego peiliu, nes vieniems reikėjo aikšteles nusivalyti, kitiems – privažiavimus iki namų ar sodybų, o traktorių šiais laikais ne visur rasi“, – komentuoja parduotuvės „Motorider“ specialistas Adomas Gančierius.

Ne tik pramogai, bet ir būtinajai pagalbai

Lietuvoje iš tiesų vis dar apstu žmonių, gyvenančių vietovėse, kurios pasiekiamos tik visureigiu arba keturračiu. Esant ekstremalioms oro sąlygoms tokių trobų ar net išpuoselėtų sodybų skaičius gali gerokai padidėti, taigi rimtų visureigių ar keturračių savininkai gyvenvietėse gali tapti saugumo garantais.

„Man dar dabar sunku suvokti, kaip atokiai gali gyventi žmonės. Prieš kelerius metus kalėdiniu laikotarpiu kelias dienas vairavau šventiškai padabintą rimtą visureigį. Norėjosi įprasminti smagią patirtį: pravažiuoti bekele ir kažkam kažką gero padaryti, tad su maltiečiais aplankiau vieną senutę. Nupirkę jai maisto ir vaistų leidomės į mišką, tikra bekele iki jos trobelės.

Gerai pasismaginę snieguotuose purvynuose ją pasiekėme per keliolika minučių nuo artimiausio žvyrkelio. Ir pasirodo, tokių senolių Lietuvoje yra daugybė. Du mėnesius niekas jos nebuvo aplankęs, nes niekas neprivažiavo, o eiti 5 kilometrus mišku norinčiųjų nėra. Tokioje situacijoje neabejotinai būtų pravertęs ir keturratis“, – istoriją prisimena automobilių žurnalistas Egidijus Babelis.

Ką turėti ir kaip panaudoti?

Keturratis išties gali būti ne tik pramoginė ar darbinė transporto priemonė ūkyje. Ekstremaliu oru, gamtai parodžius savo galią, jis gali tapti būtinosios pagalbos priemone, padedančia neprarasti jungties su pasauliu gyvenant atokioje sodyboje.

Keturračiai važiuoja ten, kur net ir visureigiams sunku, su jais galima pasiekti kaimynus, atvežti maisto ar vaistų, su jais galima tvarkyti kelią. Kaip dar galima panaudoti keturratį norint kovoti su gamtos jėgomis ir kokius priedus vertėtų turėti?

„Tai pirmiausia ši žiema parodė, kad sniego peilis vis dėlto yra reikalingas. Ir ne tik savo kiemui nusikasti, bet ir privažiavimo keliui iki pagrindinio kelio ar iki jo vedantiems vieškeliams, nes ne visur tarnybos spėja juos nuvalyti per dieną. Be to, kaimynai tikrai padėkos“, – pradeda vardyti patyręs lenktynininkas keturračiais A. Gančierius.

Jis taip pat pataria turėti ir grandinių komplektą, nes jeigu per parą sniego sluoksnis išauga pusmetriu, tai ir keturračiui gali būti sunku prasiirti per pusnis. Lakstyti laukais tokiomis sąlygomis yra sukurtas sniego motociklas. Grandinės gali padėti ir tempiant užstrigusius automobilius, jos suteiks geresnį sukibimą su slidžiu paviršiumi.

Automobiliams tempti reikalinga gervė – elektrinis tempimo trosas. Ją turi didžioji dalis Lietuvoje parduodamų keturračių, tačiau, susigundžius kitais, ne pačiais populiariausiais prekių ženklais, vertėtų atkreipti dėmesį, ar tokia yra perkamo keturračio komplektacijoje. Elektrinis tempimo trosas padės ir išvalyti kelią, pavyzdžiui, juo galima patraukti nuo kelio užvirtusius medžius.

„Motorider“ specialistas taip pat rekomenduoja komplektuoti keturratį su papildomomis dėtuvėmis, kur žiemą nuolat būtų galima vežiotis ratų grandines, trosą, arbatos termosą ir kitus rakandus, tarp kurių verta turėti ir prožektorių, vaistinėlę. Taip pat daiktadėžėse bus galima saugiai gabenti vaistus ar maisto produktus nuo pasaulio atkirstiems kaimynams ar į savo namus. Jos taip pat apsaugos vertingus daiktus nuo besitaškančio purvo pavasarį, kai pasitraukus sniegui keliai pavirs purvo voniomis.

Lietuvoje parduodami keturračiai dažnai registruojami kaip žemės ūkio technika, didžioji jų dalis – kaip T3b kategorijos ratiniai traktoriai. Ši registracija vykdoma ne „Regitroje“, o savivaldybių žemės ūkio skyriuose, įtraukiant transporto priemonę į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą.

Todėl šiomis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti automagistralėmis. Tačiau vairuoti keturratį pakanka B kategorijos vairuotojo pažymėjimo.