Nuo pat debiuto rinkoje tolimaisiais 2013-ais, antros kartos Nissan Qashqai išlieka vienu perkamiausių automobilių Europoje. Dar daugiau, nepaisant savo japoniškos kilmės, būtent Qashqai daugeliui europiečių asocijuojasi su krosouverių segmentu.
Minimalūs pasikeitimai
Automobilis, tikėtina, dar ilgai išliks topų viršūnėse, todėl po penkerių metų pravesta modernizacija buvo daugiau kosmetiška. Ir norint pastebėti išorinius pokyčius reikia arba būti dideliu Nissan gerbėju, arba žiūrėti labai įdėmiai. Tuomet galima pastebėti, kad automobilis gavo naują, gerokai išraiškingesnį, priekinį bamperį ir V tipo radiatoriaus groteles. Kiek mažiau pakeitimų sulaukė žibintai ir galinis bamperis. Taip pat, kadangi automobilis jau seniai nebe „transporto priemonė“, o madingas aksesuaras, japonai pirkėjams pasiūlė ir naujos formos ratlankius.
Salono apdailos lygio skirtumai geriausiai matosi brangiausioje – Tenka – sąrangoje. Čia iškart į akis krenta vairas nusklembta apatine dalimi ir įspūdingos formos, elektra reguliuojamos priekinės sėdynės, kuriose patogiai įsitaisius supranti, kad centrinio ranktūrio – daiktadėžės visgi norėtus kiek ilgesnio arba su slankiojančia viršutine dalimi. Toks, koks jis yra, daiktams sudėti tinka, tačiau atsiremti į jį nėra patogu. Taip pat keista, kad modernizuodamas automobilį, gamintojas „pagailėjo“ USB jungčių. Aš radau tik vieną – minėtoje centrinėje daiktadežėje. Tiesa, Qashqai buvo dvi 12 V „rozetės“, tačiau norint prie jų jungtis, reikia su savimi turėti specialų perėjimą ir trūkumas tame, kad visa tai išdėstyta priekinėje automobilio dalyje. Galiniai keleiviai, tokiu atveju, lieka be „energijos šaltinio“.
Kita vertus, jeigu automobilis, kaip kad buvo bandytoje versijoje, turės stiklinį stogą, sėdintieji gale, kuriam laikui pamiršę telefonus, galės grožėtis dangumi ir apylinkių vaizdais. Žvaigždėtu dangumi ypač patogu grožėtis kai, nulenkus antros eilės sėdynių nugarėlės, atsiradusioje erdvėje galima išsiteisti visu ūgiu. Vietos, šioje improvizuotoje „palapinėje“ visiškai užtenka dviem suaugusiems žmonėms, o daiktus, bent jau nakčiai, galima sukrauti automobilio priekyje. Patikrinta – viskas sėkmingai telpa.
Automobilis ar išmanusis įrenginys?
Atnaujinta informacinė „Nissan Connect“ sistema pradžiugino ne tik pagerinta išvaizda, bet ir gerokai praplėstomis funkcijomis, tarp kurių ypatingai daug dėmesio buvo skirta saugumo sistemoms. Visgi, žvalgantis į konkurentus, Nissan atstovams reiktų pagalvoti apie borto kompiuterio ekrano ir valdymo sistemos modernizavimą, nes pastaroji jau ima atsilikti. Kita vertus, sistemų funkcionalumui tai jokios įtakos neturėjo. Davikliai tvarkingai pranešdavo apie visas pasitaikančias kliūtis, įskaitant smilgas, laikui perjungdami vaizdo kameras, o adaptyvinė nuolatinio greičio palaikymo sistema, priklausomai nuo aplinkinių transporto priemonių greičio, operatyviai reagavo į greičio pokyčius.
Mane ypatingai maloniai nustebino „linijų asistentas“. Tokią funkciją turi nemažai naujų modelių, tačiau daugumoje jų „asistentas“, ilgėliau nelaikant vairo, ima ir… atsijungia palikdamas automobilį ir vairuotoją likimo valiai. Nissan Qashqai jis veikė būtent taip, kaip iš jo buvo tikimasi. Paleidus vairą sistema kelis kartus mandagiai priminė, kad jį reiktų laikyti, o „pasiūlymą“ ignoruojant toliau, supurtė visą transporto priemonę ir pati ėmė mažinti greitį.
Kelionė tolima…
Bandyta versija turėjo 1,6 l 130 AG (90 kW) dyzelinį variklį, veikusį poroje su „Xtronic“ automatine pavarų dėže. Variklis ne tik veikė tyliai, bet ir džiugino mažomis degalų sąnaudomis. Ramiai važiuojant magistrale, vidutinės degalų sąnaudos buvo 5,2 l/ 100 km, skubant ir lekiant vis dar leistinu greičiu, jos išaugo tik iki 6,5 l/100 km, o grįžus prie ramaus važiavimo vėl krito iki 5,3 l/ 100 km. Ir visa tai buvo pasiekta be Eco režimo, kurį Qashqai irgi turi. Galvojant apie labai ramų, ekologišką vairavimą, vieno pilno bako tikrai užteks 1 000 km kelio. Žiūrint į šiuos skaičius, eilinį kartą susimąstai – ar tikrai tiek dyzeliniai agregatai tokie jau blogi, kad prieš juos kyla visas Senasis Pasaulis?
Esant poreikiui, galima rinktis modernizuotą Qashqai su visais keturiais varančiais ratais, tačiau automobilis, su kuriuo leidau savaitgalį, buvo varomas tik „priekiu“. Kita vertus, įprastam pasivažinėjimui net ir nelabai tvarkingais kaimų, sodų ar miško keliukais to visiškai užtenka. Aukšta prošvaisa ir patikimas variklis leidžia įveikti visas mažesnes kliūtis, didesnes klampynes paliekant tam labiau tinkančiam giminaičiui Nissan Navara.
Didesnis negu pirmtake priekinis skersinio stabilumo stabilizatorius užtikrino, kad posūkiuose atnaujintas krosouveris elgiasi „geriau ir patikimiau“, sumažėjo kėbulo posvyriai, tačiau pats automobilis tapo kiek kietesnis. Kaimo žvyrkeliuose tai kiek kliuvo, tačiau džiugino, tiek asfaltuotose krašto keliuose, tiek magistralėje. Pastarojoje buvo proga įsitikinti ir tuo, kad gamintojas daugiau dėmesio skyrė garso izoliacijai – net ir lekiant leistinu greičiu, salone buvo ganėtinai tylu, neerzino aerodinaminiai triukšmai.
Apibendrinant trijų dienų keliones po visą Lietuvą, apie Nissan Qashqai galima pasakyti daug gero. Jis patogus, erdvus, lengvai valdomas, pasižymi gera garso izoliacija, o dyzelinis variklis džiugina mažomis sąnaudomis. Gerai bent, kad gamintojas neskuba keisti morališkai pasenusio centrinio ekrano naujesniu, nes tada rasti dėl ko priekaištauti būtų išvis sudėtinga…
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
