Jeigu trumpai reiktų apžvelgti naująjį „Jeep Cherokee“, tai būdų maždaug taip: daug triukšmo sukėlęs ir skirtingai vertinamas dizainas, erdvesnis ir patogesnis salonas, ne tokie ėdrūs varikliai, nepriklausomos pakabos ir lengvojo automobilio elgesys. Bet mes buvome įpratę, kad „Jeep“ yra „Jeeep“. Ar dizaino mados „auka“ tapęs naujasis krosouveris dar turi kažką bendro su savo pirmtaku visureigiui?
Naujojo „Jeep Cherokee“ (KL) pagrindu tapo „Fiat“ platforma „Compact U.S. Wide“, kurią su krosouveriu dalinasi tokie modeliai kaip „Dodge Dart“ ir „Chrysler 200“. Lyginant su kampuotu pirmtaku, dabartinis „Cherokee“ tapo 13 cm ilgesnis, 6,5 cm platesnis ir 4 cm žemesnis. Nors ratų bazė paaugo tik 1 cm (iki 2701 cm), erdvės salone gerokai padaugėjo, nes variklis pradėtas montuoti ne išilgai, o skersai.
Kalbant apie automobilio išvaizdą, ji vis dar kelia nemažai kalbų. Buvome įpratę, kad „Jeep Cherokee“ – grubus, kampuotas vyriškas modelis. Akivaizdu, kad naujasis „Cherokee“ pasidavė „mados šauksmui“ ir tapo stilingesniu, kampuotas formas pakeitė užapvalinti kampai, „madingai“ susiaurėjo akys. Vyresni vairuotojai, galbūt, šių pasikeitimų iškart nepriims, tačiau tie, kuriems „Cherokee“ galimai taps pirmuoju automobiliu, jau žiūrės visiškai kitaip. Dabar rinkoje gausu „unifikuotų“ krosouverių, tad naujos išvaizdos „Cherokee“ su gudriai „primerktais dienos šviesos žibintais“, potencialiems pirkėjams bus patrauklesnis ir įdomesnis. Su laiku, tikėtina, prie jos pripras ir kiti „Jeep“ gerbėjai. Juo labiau, kad tokius prekių ženklo atributus kaip firminės radiatoriaus grotelės, trapecijos formos ratų arkos ir priekiniais statramsčiais įrėmintos durelių linijos, naujasis „Jeep“ išsaugojo.
Pažiūrėjus į technines charakteristikas, galima suprasti inžinierių ir dizainerių norą pereiti prie apvalesnių formų, nes smarkiai pagerėjo naujojo „Cherokee“ aerodinaminės savybės.
Galbūt kurį laiką vyrai kiek skeptiškiau vertins šiuos pasikeitimus, tačiau tai – puiki proga „vyrišką“ automobilį atrasti moterims. Juolab, kad kaip rodo praktiką, automobilį mielai bando tiek vieni, tiek ir kiti.
Naujojo „Cherokee“, nors ir įgavusio europietiškų bruožų, interjeras, laikantis tiek prekių ženklo, tiek ir amerikiečių automobilių pramonės tradicijų, liko ganėtinai paprastas. Gali būti, kad šį kartą visus pajėgumus koncernas išnaudojo išorės modernizavimui. Kita vertus, reikia prisiminti, kad prieš mus – beveik visureigis, tad čia gerokai svarbiau patogumas ir funkcionalumas. Būtent šie rodikliai svarbiausi kalbant apie kelionėms ir iškyloms skirtą automobilį. „Cherokee“ interjero apdailai panaudoto kokybiškesnės medžiagos ir minkštesnis plastikas, bet būtent interjerui šokių tokių priekaištų yra.
Bene prasčiausia vidinio interjero detalė – sėdynės. Tikėtina, jos tiktų amerikiečiams, bet europiečiams gali pasirodyti per daug minkštos. Atrama pusiauju yra tik vairuotojo sėdynėje, tad ilgoje kelionėje kiti keleiviai gali pradėti jausti diskomfortą. Taip pat visoms sėdynėms trūksta ir šoninio palaikymo, o centrinis ranktūris – daiktadėžė, su neslankiojančiu viršumi, bus patogus tik ypač aukštiems ir stambiems vairuotojams, kurie sėdės gerokai atsistūmę sėdynę. Vidutinio sudėjimo žmogui jis bus „kiek ne vietoje“. Laikantis mados, kaip tik šioje daiktadežėje paslėptas ir kompaktinių plokštelių leistuvas, tad važiuojant keisti „kompaktus“ bus ganėtinai sudėtinga.
Dar vienas minusas – ganėtinai masyvus vairo ratas, neturintis duobučių pirštams, tad vairas taip ir taiko išslysti iš rankų.
Trečias minusas… Tokio kaip ir nėra. Aišku, kiekvienas vairuotojas, jei tik norės, pats ras prie ko prikibti. Tarkim, vienam gali nepatikti palyginti maža daiktadežė. Kitas gali suabejoti ekrano išjungimo, ESP atjungimo ir automatinio parkavimosi mygtukų išdėstymu – iškart po lietimui jautriu ekranu sumontuoti mygtukai, atsakingi už automatinį parkavimąsį, automobilio laikymą tarp eismo juostų ir perspėjimą apie gresiantį susidūrimą, o gerokai žemiau, vienas šalia kito įsikūrė ekrano išjungimo, ESP išjungimo/įjungimo ir grįžimo ekrane atgal (back) mygtukai. Toks, kiek keistokas sprendimas. Beje, ganėtinai įdomiai veikia ir grįžimo funkcija „back“.
Didžiąją centrinio panelio dalį užima multimedinės sistemos ekranas. Pastarasis žavi ne tik savo dydžiu, bet ir sistemos funkcionalumu bei grafikos kokybe. Viskas aišku, suprantama, tad netgi sėdus prie „Jeep“ vairo pirmą kartą sunkumų nekyla.
Bandytame modelyje buvo ir panoraminis, pusiau atsidarantis, stogas. Tai – papildoma opcija, bet labai naudinga, galvojant apie automobilį šeimai. Ne kartą turėjau progos įsitikinti, kad stiklinis stogas – puikus būdas paįvairinti kelionę, kai automobilyje sėdi vaikai.
Kita vertus, jei panoraminis stogas – maloni detalė, galinio vaizdo kamera tokiam automobiliui tiesiog būtina. Automobilis aukštas, galinis stiklas neleidžia matyti visko, kas vyksta tiesiai už „Cherokee“, tad be galinio vaizdo kameros manevruoti mažose erdvėse gali būti kiek sunkoka. Tik norėtųsi, kad gamintojas jai būtų radęs kiek sausesnę ir saugesnę vietą, nes važinėjant pažliugusiais keliais kamera apsitaškė jau po pirmų kelionės kilometrų.
Atidarius naujojo „Cherokee“ bagažinės dureles, supranti, kad kalbėdamas apie keliones, gamintojas omenyje turėjo ne tik erdvų saloną, bet ir funkcionalią bagažinę. Čia yra tinklelis, lentynėlės ir keletas kabliukų, laikantis diržas ir kitokia įranga, naudojama į kelionę pasiimtų daiktų pritvirtinimui. Daug kalbama apie potencialų nepritvirtintų daiktų keliamą pavojų, bet dažnas vairuotojas apie tai retai susimąsto. Akivaizdu, kad „Jeep“ bando šį požiūrį pakeisti.
Kaip bando pakeisti požiūrį ir į pačias keliones. Naujasis „Jeep Cheroke“, pirmasis savo klasėje gavo 9 pavarų APD. Gali būti, prie 5 ar 6 pavarų pratęs vairuotojas naujosios PD privalumus įžvelgs ne iškart, tačiau jų yra. Didelis ir sunkus automobilis kiek taupiau naudoja degalus, dėl didelio perdavimo skaičių kiekio optimaliau greitėja, o pavaros perjungiamos beveik nejuntamai.
Ši pavarų dėžė gali būti derinama su keliais varikliais. Bandytas modelis turėjo 3,2 l V6 Pentastar serijos 272 AG benzininį variklį, leidžiantį 100 km/val. greitį pasiekti per 8,4 sekundės. Palyginimui, dabartinio modelio pirmtakas tokį greitį pasiekdavo per 10,7 sekundės. Kuro naudojo taip pat daugiau – vidutinės ankstesnio modelio sąnaudos – 11,7l/ 100 km, dabar oficialiai sumažėjo iki 10 l/100 km. Įdomu tai, kad važiuojant mišriu režimu, panašių sąnaudų pavyko pasiekti. Mieste, kaip ir reikėjo tikėtis, jos gerokai išaugo.
Kelionės metu salone nesigirdėjo ne tik tyliai dirbančio variklio, bet ir jokių kitų pašalinių garsų. Panašu, kad garso izoliacijos gamintojas, galvodamas apie keleivių patogumą, taip pat nepagailėjo.
Bandytas modelis be įprasto „Auto“ režimo taip pat turėjo „Sport“ (sportinis), „Snow“ (sniegas) ir „Mud/sand“ (purvas/smėlis) važiavimo režimus. Įjungus „Sport“ režimą padidėdavo apsukos ir linksmiau užkaukdavo variklis, tačiau tikėtis lengvojo automobilio sportiškumo iš didelio „Jeep“ neverta. Užtat nudžiugino „Snow“ režimas ir keturių varančių ratų sistema – į apsnigtą, aukštą ir ganėtinai statų kalniuką „Cherokee“ užvažiavo taip lengvai ir be jokių kaprizų, kad net kilo noras paieškoti rimtesnių iššūkių. Paskutinį, „Mud/sand“ režimą, tikiuosi, gausiu progą išbandyti nutirpus sniegui. Įdomu ar išvaizdą pakeitęs „Cherokee“ su pažliugusiais Lietuvos kaimų keliais susidoros taip pat lengvai, kaip tai darė jo pirmtakas.
Lygiame, tiesiame kelyje, pasiekus 100 km/val. greitį, automobilis, kaip būdinga amerikietiškiems modeliams, pradeda sūpuotis. Įveikiant prastesnio asfalto plotus viduje jaučiama vibracija. Tai kaip ir nuspėjama, tačiau radikaliai atsinaujinęs, „europėjantis“ modelis galėjo šito ir išvengti.
Apibendrinant galima spėti, kad naujoji išvaizda patrauks ir tų žmonių, kurie anksčiau net nežiūrėjo į „Jeep“, dėmesį, taip padidindama potencialių pirkėjų ratą. O automatinė pavarų dėžė, paprastas valdymas ir firminiai „Jeep“ prekių ženklo atributai turėtų padėti išlaikyti senuosius gerbėjus, tad, labai tikėtina, kad naująjį „Jeep Cherokee“ mūsų keliuose matysime ganėtinai dažnai.
Modelis – modelių agentūros „Peagasus“
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
