Pagaliau ir į Lietuvą atkeliavo atsinaujinęs ir gerokai pasikeitęs „Hyundai i20“. Suprasdami, kad europiečių ir azijatų požiūris į automobilius kiek skiriasi, naujojo „i20“ išvaizdos kūrimą korėjiečiai patikėjo savo europinio padalinio „Hyundai Motor’s Design Centre Europe“, esančio Riuselchaime, specialistams.
Šį kartą dizaineriai pasinaudojo Tekančio vandens skulptūros filosofija, kurią turėjo atspindėti naujojo modelio kėbulo linijos. Įžvelgti šią filosofiją atsinaujinusiame modelyje nėra taip paprasta, tačiau lyginant su pirmtaku, naujasis „i20“ atrodo patraukliau, įdomiau ir originaliau. Automobilis gavo naujos formos priekinius žibintus, kurie priklausomai nuo sąrangos varianto, gali būti ir „LED“ bei ganėtinai siauras radiatoriaus groteles. Kita vertus, šios klasės modeliui jos tokios ir turėtų būti.
Savo dydžiu stebina automobilio bamperis. Lyginant su ankstesnės kartos modeliu, jis gerokai padidėjo ir labiau tiktų sportiniam automobiliui, bet ir „i20“ su juo atrodo harmoningai. Centrinė bamperio dalis – didžiulė, apverstos trapecijos formos, oro įsiurbimo erdvė. Bamperio kraštuose įmontuoti rūko žibintai gražiai susiderina su pagrindinėmis šviesomis. Bamperio apačią užbaigia dailus „sijonėlis“, kuris, deja, dažnai nori užsikabinti už ganėtinai aukštų mūsų miestų šaligatvių bortelių, tad statant „Hyundai i20“ priekiu, reiktų įprasti jo visiškai nepriglausti prie šaligatvio krašto.
Bendrą gražų priekio vaizdą puikiai papildo nuolaidus, ilgokas variklio dangtis ir posūkių lemputėmis papuošti šoniniai veidrodėliai.
Vizualiai atrodo, kad automobilis turi ganėtinai plačias tiek priekines, tiek ir galines dureles, tad patogiai įlipti/išlipti galės bet kuris automobilio keleivis. Tai tiesa. Palyginus su pirmtaku, naujasis „i20“ yra ne tik ilgesnis, bet ir žemesnis bei platesnis, tad keleiviams čia tikrai daugiau vietos. Naujasis modelis tapo 40 mm ilgesnis ir 24 mm platesnis, jo išmatavimai yra tokie: ilgis – 4 035 mm, plotis – 1 734 mm, aukštis – 1 474 mm, ratų bazė – 2 570 mm, prošvaisa – 150 mm.
Dar viena maloni detalė – iki galo atsidarantys galinių durelių langai. Toli gražu ne visuose mažuose modeliuose galinius langus, dėl kėbulo specifikos, galima atidaryti iki pat galo.
Dėmesį traukia ir automobilio galinė dalis, kurią sudaro išraiškingos bagažinės durelės, nedidelis galinis langas ir Stop signalas. Tarsi pabrėždamas durelių lengvumą, po jomis sumontuotas masyvus bamperis su įmontuotais galiniais rūko žibintais. Stilingi galiniai žibintai išsiskiria originaliomis, lenktomis linijomis.
Naujojo „Hyundai i20“ kėbulas turi jėgos karkasą, kurio 42 proc. sudaro detalės, pagamintos iš ypatingai tvirto plieno. Prieš pradedant serijinę modelio gamybą, jis buvo išbandytas temperatūrose nuo +40 C iki -35 C ir net pakeltas į 2 500 m virš jūros lygio. Automobilis visus išbandymus atlaikė, nors realybėje, tikėtina, retas kuris modelis turės dirbti tokiomis sąlygomis.
Radikaliai keitėsi ne tik automobilio išorė, bet ir vidus. Naujasis „i20“ gavo visiškai naują centrinę konsolę ir priekinį panelį.
Salono apdailai panaudotas kokybiškas, ganėtinai minkštas plastikas, priklausomai nuo sąrangos, sėdynės gali būti tekstilinės arba odinės.
Interjeras – dviejų spalvų. Tiek priekiniame panelyje, tiek ir sėdynėse puikiai tarpusavyje dera šviesios ir tamsios spalvos.
Priekinės sėdynės užtikrina ganėtinai neblogą šoninį palaikymą, tačiau kadangi jų padėtis reguliuojama ne ratukais, o rankenėlėmis, gali tekti pažaisti, kol rasite jums patogiausią padėtį. Priklausomai nuo sąrangos, automobilis gali turėti ir centrinį ranktūrį, tačiau jis, kaip dažniausiai būna, neturi slankiojančio viršaus, yra „ne vietoje“ ir nepatogus. Renkantis automobilį tai reiktų įvertinti.
Taip pat priklausomai nuo sąrangos, automobilis gali turėti multifunkcinį vairą, tačiau smagu tai, kad jau bazinėje versijoje yra tiek šildomas vairas, tiek šildomos priekinės sėdynės. Panašu, kad nebrangių automobilių segmentą „Hyundai“ bandys užkariauti būtent šiomis funkcijomis, nes, dažniausiai, maži automobiliai šildomų vairų ne tik neturi, bet ir negali turėti.
Centrinėje konsolės dalyje sumontuotas muzikos grotuvas. Deja, bazinėje versijoje jis ypač skurdus – čia nėra ne tik CD grotuvo, bet ir laisvų rankų įrangos sistemos.
Vairas, nors ir šildomas, bet turi tik du mygtukus, atsakingus už tarp spidometro ir tachometro įsikūrusio ekranėlio informacijos valdymą. Multifunkcinis vairas su muzikos valdymu, laisvų rankų ir nuolatinio greičio palaikymo sistemomis, automatinė klimato kontrolės sistema, sistema, stebinti, kad automobilis neišvažiuotų iš savo juostos ir kiti privalumai galimi tik aukštesnės sąrangos modeliuose. Tačiau čia yra dar vienas „bet“. Baltijos šalių rinkoms skirti dyzeliniai „i20“, bent kol kas, viso šito neturi ir negalės turėti. Dyzeliniai modeliai tiekiami tik bazinės sąrangos ir ne kitaip. Visi mažojo automobilio privalumai galimi tik renkantis modelį su benzininiu varikliu. Sakyčiau, sprendimas keistokas, bet yra kaip yra.
Nors automobilis tapo ilgesnis, patogiau jame jausis priekinis keleivis ir vairuotojas. Jų kojoms skirta 1 089 mm, sėdintys gale turės tenkintis 794 mm. Nuo sėdynių iki lubų priekyje 1 038 mm, gale – 978 mm.
Automobilio bagažinė didžiausia klasėje – 326 l. Sulanksčius galinę sėdynių eilę tūris padidėja iki 1 042 l, tačiau nelabai suprantu, kodėl inžinieriai nusprendė palikti ypatingai aukštą bagažinės slenkstį. Sunkias dėžes ir panašius daiktus bus sunku ne tik įkelti, bet ir išimti.
Mūsų rinkai siūlomi „Hyundai i20“ gali turėti tris bezininius ir vieną dyzelinį variklį. Modelį su būtent tokiu 1,1 l trijų cilindrų 75 AG varikliu ir 6 pavarų MPD kaip tik ir turėjau progą išbandyti.
Daugeliui tautiečių trys cilindrai vis dar skamba keistokai, tačiau reikia pratintis. Laikai keičiasi, tad keičiasi ir varikliai. Juolab, kad mažiems automobiliams, tokiems, kaip tas pats „Hyundai i20“, trijų cilindrų visiškai pakanka. Pradžioje gali nustebinti kiek keistokas variklio keliamas garsas, tačiau prie jo greitai pripranti.
Automobilis su šiuo varikliu ganėtinai dinamiškas. Gamintojo teigimu, 100 km/val. greitis pasiekiamas per 16 s. Visai tikėtina, nes „i20“ nėra didelis, naujos formos užtikrina geras aerodinamines savybes, o pavarų dėžė veikia ypatingai tiksliai. Dar vienas neabejotinas naujojo variklio pliusas – jo ekonomiškumas. Gamintojas teigia, kad automobilis mieste turėtų naudoti 4,4 l/100 km. Man tokius skaičius kompiuteris rodė per kelias dienas ne vieną šimtą kilometrų nuvažiavus mišriu režimu. Sakyčiau, irgi visai neblogai.
Kurdami naująjį „Hyundai i20“, inžinieriai panaudojo visiškai naują platformą su nepriklausoma priekine pakaba ir „McPherson“ statramsčiais bei pusiau priklausoma galine torsionine sija. Tai netruko pasijausti kelyje. Važiuojant asfaltu automobilis ne tik puikiai stovėjo kelyje, bet ir ganėtinai tvarkingai, be didelių posvyrių, įveikdavo posūkius.
Problemų nekėlė ir žvyrkeliai – mažesnės duobutės buvo beveik nejuntamos, per didesnes automobiliais maloniai pralinguodavo. Prisiminus kaip ankstesnės kartos „i 20“ smagiai skaičiuodavo visus kelio nelygumus, tokie pokyčiai džiugina.
Panašu, kad su kiekviena atnaujinimu ar naujai sukuriamu modeliu, kompaktinių biudžetinių automobilių segmente padėtis darosi vis įdomesnė. Kita vertus, mes, pirkėjai, dėl to tik išlošiame, nes auganti konkurencija skatina gamintojus galvoti naujų klientų pritraukimo būdų. Būtent todėl mažasis „Hyundai i20“, net paprasčiausioje versijoje turi šildomą vairą, nekalbant apie kitus šio modelio privalumus, kurių naujausiam korėjiečių automobilių pramonės produktui tikrai netrūksta. Kaip naujovei seksis Lietuvos rinkoje, pamatysime per kelis artimiausius mėnesius, tačiau labai tikėtina, kad šildomus vairus ir sėdynes gavę dyzeliniai „darbiniai arkliukai“ atsirieks nemažą „pyrago“ dalį.
