Moto sezono ar šiltojo sezono, ar kaip bepavadinsi, uždarymas niekada nebuvo pats linksmiausias renginys.

Klubų, važinėjančių ištisus metus, Lietuvoje nėra daug, tad moto sezono uždarymas reiškė, kad moto visuomenė maždaug pusei metų „stabdo veiklą“. Juolab, kad ir renginių, panašių į tuos, kuriuos kadais organizuodavo Forever Free MCC gausa taip pat negalime pasigirti. Po sezono uždarymo tik merginos iš Vėjų Laumių dar surengia savo gimtadienio šventę ir, jei situacija nepasikeis, į „Viduržiemį“ pakvies Vorai MC ar žiemos šventę, tik nebūtinai Lietuvoje, surengs Iron X MC. Ir viskas. Daugiau „veiksmo“ moto pasaulyje nenusimato, todėl sezono uždarymas yra dar viena puiki proga visiems susibėgti. Tiksliau, suvažiuoti. Ir, panašu, pasibaigus kelis metus trukusioms „politinėms peripetijoms“, Lietuvos moto klubai vėl „atranda“ vieni kitus. Bent jau toks vaizdas susidarė, stebint Moto sezono uždarymą Vilniuje ir Panevėžyje.

Kadaise Vilnius buvo ta vieta, kur kasmet moto klubai pradėdavo ir baigdavo sezonus. Prisipažinsiu, tuos laikus prisimenu su nostalgija, kadangi tada į sostinę susirinkdavo baikeriai iš visos Lietuvos. Gal tai nebuvo labai patogu, tačiau buvo bendra, visus vienijanti, idėja. Vėliau situacija pasikeitė ir kiekvienas regionas pradėjo rengti savo uždarymus. Tada ypač aiškiai pradėjo ryškėti atotrūkis tarp Lietuvos moto klubų. Tai tęsėsi keletą metų, bet, panašu, pagaliau istorija apsuko savo privalomą ciklų ratą ir viskas ėmė grįžti į ankstesnes vėžes. Ne, vieno bendro sezono uždarymo/atidarymo renginio nėra, tačiau Lietuvos moto klubai vėl „atrado“ vieni kitus.

Šiemet Vilniuje, į pirmą kartą šalia Litexpo organizuotą renginį. be įprastų svečių iš Latvijos ar Baltarusijos, vėl, po ilgokos pertraukos, teko sutikti nemažai kitų Lietuvos miestų atstovų. Tiesa, ne visų, tačiau visgi teigiamos tendencijos pastebimos. Ir tai džiugina. Juolab, kad motociklizmo esmė, kiek man, nevažinėjančiam, su šiuo reiškiniu yra tekę susidurti, yra bendravimas. Važiavimas, važiavimas į svečius, važiavimas kartu. Moto kolona, visų pirma, yra moto visuomenės bendrumo išraiškos forma, todėl dalis į Vilnių atvykusių motociklininkų, apsukę ratuką aplink Vilnių, skubėjo į Aukštaitiją, kur irgi buvo planuotas „ratukas“, tik gerokai didesnis.

Čia, vietos klubų iniciatyva, sezono uždarymo progą, Panevėžyje startavę motociklininkai aplankė Anykščius, Kupiškį, Rokiškį, Biržus, Pasvalį ir visi draugiškai grįžo į Panevėžį. Vakarinė renginio dalis vyko draugiškai visiems duris atvėrusiame Road Hogs MC klubhauze, iš kurio paskutiniai svečiai išjudėjo, kaip įprasta, tik sekmadienį.

Šiltasis sezonas baigėsi, tačiau, panašu, jis buvo kiek kitoks, negu ankstesni – klubai ir miestai vis daugiau bendrauja tarpusavyje, kartu ruošia renginius, kartu planuoja naujus ir tai džiugina. Jeigu taip tęsis ir toliau, labai tikėtina, kad kitais metais Lietuvoje vykstantys moto renginiai „nušvis naujomis spalvomis“, nes kaip parodė šiųmetė patirtis, kai vieną renginį ima organizuoti keli klubai, laimi visi – ir patys organizatoriai, ir renginio svečiai. Be to, sumažėjus renginių skaičiui, atsiranda laiko aplankyt kaimynines šalis, kas taip pat stiprina draugystę ir skatina moto idėjos, kaip tarptautinio vienijančio veiksnio, plitimą. Ar reikia kažko daugiau?