„Lexus“ seniai garsėja kaip solidžių ir patogių automobilių gamintojas. Gražūs ir saugūs automobiliai, patikimo gamintojo reputacija. Atrodytų – ko daugiau reikia? Visgi siekis kiekvienam segmentui pasiūlyti atskirą modelį pasiekė ir „Lexus“. Šį kartą japonų koncerno atsakymo konkurentams ilgai laukti nereikėjo, ir štai prieš mus – „Lexus“ krosouveris jau dabar daug įvairių minčių ir diskusijų keliančiu pavadinimu „NX“. Tiesa, naujoko laukia ne rožėmis klotas gyvenimas, nes „NX“ dėl vietos po saule teks kovoti iškart su dviejų klasių konkurentais. Baziniai modeliai taps „BMW X1“, „Audi Q3“ ar „Mercedes-Benz GLA“ varžovais, prabangesnės versijos dėl pirkėjų dėmesio rungsis su „BMW X3/X4“, „Audi Q5“, „Range Rover Evoque“ ir „Mercedes-Benz GLK“.
Vienas iš rimtesnių japonų Premium segmento atstovo kozirių – palyginti nebrangus hibridinis variklis, kurio neturi kiti šio segmento žaidėjai. Dar vienas naujoko išskirtinumas – naujas įvaizdis. Jau buvome įpratę, kad „Lexus“ modeliai atrodo respektabiliai, tačiau be jokių papildomų emocijų. Ilgą laiką dizainui buvo skiriama mažiau dėmesio, tačiau su „NX“ pasirodymu situacija keičiasi. Pirmą kartą visuomenei 2013 m. pristatyto projektinio „NX“ modelio išvaizda sukėlė tikrą audrą. Serijinis automobilis prarado kai kurias „aštriausias dalis“, tačiau pagrindinės emocijos buvo išsaugotos. Tai – ryšku, kiek nestandartiška ir nelabai įprasta. Bet su tuo teks taikytis.
Nustebinęs savo išore, „Lexus NX“ nenuvils ir vidine erdve. Japonų inžinieriai padirbėjo puikiai, tad prie vairo jautiesi tarsi sėdėtum lengvajame automobilyje. Erdvės „NX“ taip pat užtenka – tiek vairuotojui ir priekiniam keleiviui, tiek ir sėdintiems gale.
Priekinės sėdynės ypač patogios. Jos rūpestingai apgobia vairuotoją, tarsi sakydamos, kad dabar jis – saugiose ir patikimose rankose. Salono apdailai, kaip visada, panaudotos ne tik kokybiškos, bet ir prabangios medžiagos. Kita vertus, mažiau iš Premium segmento atstovo net nebuvo galima tikėtis.
Minkšta kokybiška oda aptrauktas ir visas priekinis panelis, kurio centre, bent jau bandytame modelyje, jaukiai įsikūrė firminis „Lexus“ laikrodis, „Mark Levinson“ garso sistema, klimato kontrolės valdymas ir kiti „darbiniai“, lengvai pasiekiami ir iškart suprantami mygtukai.
Ypač patogus ir minkštas daugiafunkcinis „NX“ vairas. Būna automobilių, kuriuose vairą laikai, nes reikia. „Lexus NX“ – išimtis. Čia vairą laikai net ir tada, kai tai nėra būtina, nes jis – ir minkštas, ir patogus, ir… šildomas.
Dar viena detalė – dažnas automobilių gamintojas kairėje apatinėje priekinėje dalyje montuoja nemažai mygtukų, atsakingų už įvairias funkcijas. Neretai šie mygtukai „pasislepia“ po kairia koja ir juos pasiekti būna ganėtinai problematiška. „Lexus NX“ – maloni išimtis, nes visi šie mygtukai – vairo šildymas, apie susidūrimą perspėjančios sistemos reguliavimas, 360 laipsnių kamera ir kt. – įtaisyti taip, kad koja jų neuždengia, tad visos reikiamos funkcijos lengvai kontroliuojamos bet kuriuo metu.
Ekranas, kuriam patikėtos beveik visos automobilio funkcijos, pradedant navigacija ir baigiant Wi Fi, patogiai įmontuotas ir puikiai matomas. Tiesa, pasikeitė „elektroninių smegenų“ valdymas – jau įprasta buvusią „pelyte“ pakeitė lietumui jautrus „keturkampis“. Asmeniškai man, išbandžius visus tris ekrano valdymo tipus – ypatingai jautrią pirmąją pelytę, kiek ramesnę antros kartos sistemą ir dabartinę, reaguojančią į prisilietimus, patogiausia buvo antros kartos sistema buvusi ir atsinaujinusiame „Lexus CT 200h“, bet panašu, kad gamintojas orientuojasi į naują pirkėjų kartą, pripratusią prie liečiamų ekranų ir telefonų. Juolab, kad priekinis salono apšvietimas taip pat įjungiamas ne mygtukais, o prisilietimais. Mada diktuoja savo sąlygas.
Tiesa, visiškai atsisakyti mygtukų japonai dar neišdrįso, tad likusios funkcijos automobilyje vis dar reguliuojamos taip pat – mygtukais.
Matytas pasirodė ir „NX“ spidometras, keičiantis spalvą priklausomai nuo pasirinkto važiavimo tipo. Važiuojant „ECO“ režimu kairėje spidometro pusėje šviečia ekonometras, rodantis kada akumuliatoriai kraunami, kada naudojama jų energija.
Įjungus „Sport“ režimą, spidometras paraudonuoja ir pasirodo tachometras. Kita vertus, net ir veikiant šiam režimui, energijos cirkuliacija automobilio sistemomis galima stebėti tiek lengvai valdomame ir aiškiai matomame spidometro centre esančiame ekranėlyje, tiek ir „didžiajame ekrane“.
Vairuotojo vietai „Lexus NX“ beveik nėra pretenzijų – man užkliuvo tik tai, kad vienoje kelionės atkarpoje žema rudeninė saulė švietė tiesiai į spidometrą ir rodmenis buvo ganėtinai sunku įžiūrėti. Tik tiek. Visa kita – be priekaištų. Elektra valdoma tiek sėdynė, tiek vairas leidžia patogiai įsitaisyti bet kokios komplektacijos žmogui. Daugelis funkcinių mygtukų sumontuoti ant vairo. Likusių „darbinių sistemų“ valdymas – čia pat, po ranka.
Akinius nuo saulės galima laikyti specialioje, naujai atsiradusioje dėtuvėje po dešine vairuotojo ranka, kurią dengia… veidrodėlis. Pasak „Lexus“ atstovų, tai – duoklė moterims, kurios visada nori atrodyti gražiai. Savų paslapčių turi ir, kaip visada patogus, centrinis ranktūris – daiktadežė. Dabar jame yra speciali lentynėlė išmaniųjų telefonų krovimui. Nebereikia jokių laidų, jokių jungčių, tik kai kuriems modeliams gali tekti įsigyti specialų įdėklą. Ir viskas. Telefonas kraunasi, bet USB ar 12 V lizdai laisvi. Mažos gudrybės, kad kelionė automobiliu taptų dar malonesnė.
Patogiai automobilyje jausis ir sėdintys gale, nors čia prabangos kiek mažiau. Užtat užtenka erdvės – net jei prie vairo stambus vairuotojas, sėdinis už juo keleivis jausis patogiai. Be to, užpakalinių sėdynių nugarėlių padėtis taip pat reguliuojama, o esant reikalui, vairuotojas, vienu mygtuko paspaudimu jas gali visiškai užlenkti net nepakildamas iš savo vietos.
555 l bagažinė gal ir ne pati didžiausia, tačiau neturi slenksčio, tad pakrauti ir iškrauti daiktus bus paprasta. Brangesnį ar mažesnį bagažą galima guldyti -1 aukšte, virš atsarginio rato.
Šiuo metu Lietuvoje galima įsigyti tik hibridinį „Lexus NX 300h“, su 2,5 l hibridiniu agregatu, tačiau, tikėtina, kad po Naujųjų metų sulauksime ir 2,0 l variklio su turbina.
Hibridinio „NX“, kurį šį kartą ir bandžiau, variklis su VVT-i sistema veikia pagal Atkinsono ciklą. Tam tikrais momentais į darbą įsitraukia ir elektrinis varikliukas, maitinamas kelionės metu nuolat įkraunamų akumuliatorių. Suminė hibridinės jėgainės galia – 197 AG, benzininio variklio – 153 AG.
Tam tikrą atstumą „NX“ gali nuvažiuoti visiškai tyliai naudodamas vien elektros energiją, tačiau reikia nepamiršti, kad tai – ne elektromobilis, o hibridas, tad vis tiek pagrindinis „darbinis arkliukas“ yra benzininis vidaus degimo variklis, leidžiantis iki 100 km/val. greičio automobiliui įsibėgėti per 9,2 s. Tai nėra dinamikos rekordai, bet perpratus variklio ir automatinės pavarų dėžės veikimą, tokie rodikliai tenkina.
Kelyje į akceleratoriaus paspaudimą „NX“ reaguoja priklausomai nuo įjungto režimo. „ECO“ režime akceleratorius tarsi priešinasi spaudimui ir neskubėdamas gena automobilį tolyn, įjungus „Sport“ režimą, „NX“ tampa gerokai staigesnis. Pavaros persijungia tvarkingai ir nejuntamai, tačiau ypač nekantrūs gali pavaras perjunginėti patys. Startuot greičiau gal ir nepavyks, bet kelyje automobilis bus staigesnis. Kaip ir kiti „Lexus“ modeliai, „NX“ labai ilgai nesikiša į pavarų perjungimo procesą ir kantriai kenčia „iki ribos“. Prisiminus modelius, kur rankinis režimas buvo tik teorinis, tai – dar vienas „Lexus NX“ pliusas.
Minusas, su kuriuo tenka taikytis – energijos rekuperacijos procesas. Tiksliau, automobiliui stabdant pasigirstantis labiau troleibusams būdingas garsas. Taip sistema stabdymo energiją panaudoja akumuliatorių įkrovimui. Su juo reikia arba susitaikyti, arba bandyti ji užgožti muzika, nes pabėgti nuo jo nepavyks.
Kita vertus, tai – vienintelis į saloną prasiskverbiantis garsas, nes „NX“ garso izoliacija – puiki. Nei pašalinių, nei aerodinaminių triukšmų automobilio vairuotojas ir keleiviai negirdės.
Puiki ir „NX“ pakaba, lengvai sugerianti visus kelio nelygumus, tarsi žaisdama įveikianti „gulinčius policininkus“ ir patikimai laikanti automobilį kelyje. Nors gal ir neteisinga, tačiau prieš „gulinčius policininkus“ ar saugos kalnelius net nesinorėjo stabdyti – visas šias kliūtis automobilis įveikė tarsi smagindamasis.
Be priekaištų veikė ir automobilio vairo sistema. Be mažiausių abejonių, tiek ant asfalto, tiek žvyrkelyje automobilis judėjo tiksliai ten, kur buvo pasukamas vairas. Ypač patiko tai, kad jokių mėtymų ir net užuominų į slydimą nebuvo ir tada, kai dviem ratais prasilenkiant siaurame kelyje tekdavo nuvažiuoti nuo asfalto. „NX“ net nepajuto pasikeitusios kelio dangos – tvarkingai nuvažiuodavo, tvarkingi ir grįždavo.
Per bandymus buvo nuvažiuotas ne vienas šimtas kilometrų, vidutinės kuro sąnaudos grąžinant automobilį siekė 7,8 l/100 km. Ne patys mažiausi skaičiai, bet ramūs, „Sport“ režimo nejungiantys vairuotojai šį rodiklį tikrai pagerins. Kita vertus, „Lexus“ pirkėjai tikrai nesuks galvos dėl 1l /100 km kelio. Juolab, kad ramiai važiuoti su „NX“ nelabai ir norisi.
„Lexus“, pasiūlęs rinkai „NX“ modelį, užpildė dar vieną tuščia buvusią nišą. Gali būti, kad ryškus, pastebimas ir įperkamą hibridinę jėgainę turintis automobilis patrauks ir tuos, kurie anksčiau dairėsi į artimiausius „Lexus“ konkurentus. Bet kokiu atveju, „savo“ pirkėją „NX“ tikrai ras. Juk mūsų krašte niekada netrūko žmonių, norinčių išsiskirti iš bendros masės ir nebijančių būti pastebėtais. Dabar jie tą galės padaryti įsigydami Premium segmento atstovą.
Už galimybę susipažinti su Lexus NX dėkui Mototojai.
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
