Įskaitinių eismo įvykių statistikos lentelėse lapkritis neatrodo itin pavojingas – nei avarijų, nei žuvusių ar sužeistų eismo dalyvių skaičius nelenkia kitų mėnesių.
Tačiau draudimo bendrovių duomenys liudija ką kita – nedidelių eismo įvykių būtent lapkritį įvyksta daugiausia. Priežasčių yra ne viena, tačiau jas galima priskirti dviem kategorijoms: suprastėjusiam matomumui ir pakitusiai kelio dangai.
Didelę įtaką daro trumpėjančios dienos
„Dukart daugiau aplamdytų automobilių – tokia lietuviško rudens chaoso keliuose kaina. Avaringumas vienoda trajektorija juda kiekvieną rudenį. Dėl išaugančio įvykių skaičiaus kaltas ne tik itin intensyvus eismas, bet ir gamtos sąlygos: vėstantys orai, dažnas lietus, besiformuojantys rūkai ir plikledis, kuris užklumpa netikėtai, o vairuotojai netinkamai įvertina kelio dangą. Žinoma, ir trumpėjančios dienos lemia tai, kad vis daugiau laiko vairuojame prieblandoje“, – aiškina draudimo bendrovės Ekspetizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Spalio pabaigoje sukamas laikrodis gerokai prisideda prie avaringumo statistikos. Naujausiais duomenimis, artimiausią darbo dieną persukus laikrodį avaringumas išauga net 25 proc., palyginti su kitomis.
Kita svarbi data – Vėlinės, tradiciškai būtent šis savaitgalis yra vienas avaringiausių per visus metus. Ne išimtis ir praėjęs, kurio metu nebuvo išvengta skaudžių bei užfiksuota daugybė smulkių įvykių. Per Vėlines padidėja bendras eismo aktyvumas, situaciją sunkina lapkričio tamsa, o greitai adaptuotis prie besikeičiančių oro sąlygų sugeba ne visi vairuotojai.
Draudimo bendrovė lapkritį dažniausiai registruoja smulkius eismo įvykius: susidūrimus, įvykius dėl saugaus atstumo nesilaikymo, išslydimus į pagrindinį kelią ir panašius. Tokių žalų vidurkis – apie 1 000 Eur.
Būtina tikrinti įvairius automobilio komponentus
Lapkričio mėnuo iš kitų išsiskiria tamsa ir dažnai besikeičiančiomis kelio sąlygomis. Naktimis temperatūra neretai krenta žemiau nulio ir ankstų rytą vairuotojai susiduria su plikledžiu. Dienos metu situacija priešinga – oro temperatūra neretai pakyla iki teigiamos, o pagrindiniai keliai jau būna nubarstyti druska ir vietoje ledo tampa padengti vandens sluoksniu.
„Tokiomis sąlygomis didžiulės įtakos eismo saugumui turi padangos. Nė nekalbu apie vasarines, jas reikėtų keisti žieminėmis dar spalio mėnesį. Tačiau ir žieminės nėra panacėja, ne visos užtikrina gerą sukibimą. Vairuotojai kartais klysta, vertindami padangų būklę, klaidingai interpretuoja kelio sąlygas bei asmeninius vairavimo sugebėjimus“, – teigia pardavimo vadovas Baltijos šalims Martins Grinbergs.
Jis pataria neapsiriboti tik padangų permontavimu. Jas dar reikia prižiūrėti, reguliariai tikrinti slėgį, kad atitiktų numatytą gamintojo. Tik taip galima užtikrinti, jog visas padangos paviršiaus plotas dėvėsis tolygiai ir bus maksimalus sukibimas.
Dar prieš montuojant reikėtų įvertinti jų būklę. Jeigu protektoriaus gylis vos didesnis už minimalų leistiną, labiau apsimoka pirkti naują komplektą nei važinėti nusidėvėjusiomis rizikuojant, jog kažkuriuo metu nudils. Juk viduryje žiemos vis tiek reikės susidėvėjusį padangų komplektą keisti.
„Tik gerai paruoštas, kokybiškas padangas turintis automobilis ir saugaus greičio besilaikantis vairuotojas gali užtikrinti saugų eismą. Vairuotojai negali priversti apšviesti visų kelių ar pėsčiųjų apkarstyti atšvaitais, tad būtina maksimaliai atlikti viską, kas priklauso nuo jų pačių“, – sako atstovas.
Kritiškai vertinti reikėtų ir tik rudenį pasitaikantį itin slidaus kelio tipą – atkarpą, kurioje prikritę daug lapų. Drėgnos dangos ir nukritusių lapų derinys yra itin slidus, juo važiuoti reikėtų taip pat atidžiai kaip ir per sniegą ar lietų.