Vasara yra kelionių metas ir tai geriausiai matyti didmiesčiuose penktadienio popietę – iš miestų vedančios arterijos užkemšamos automobilių.

Savaitgaliais žmonės traukia prie vandens telkinių, o kartais išsirengia ir ilgesnėms kelionėms į kitas Europos šalis. Vienas svarbiausių tokios kelionės atributų yra automobilis – jame praleidžiama daug laiko, o transporto išlaidos sudaro didelę dalį viso išvykos biudžeto.

Kokį automobilį kelionei rinktis geriausia? Vienareikšmio atsakymo nėra, nes žmonių poreikiai ir norimos lankyti vietos skiriasi. Be to, dalis žmonių keliauja asmeniniu transportu, kiti – nuomotu. Tačiau tam tikras bendras gaires (patarimus) sudėlioti galima.

Kelionėms reikalinga erdvė

Automobilyje kelionės metu praleidžiama daug laiko, tad norisi, jog jis būtų erdvus, ypač keliaujant su šeima. Nė vienam vairuotojui nėra malonu, kai už jo sėdintis mažametis kojomis pasiekia priekinės sėdynės atlošą ir kartais pasimėgaudamas jį paspardo.

Didelis automobilis atsiperka ir dar vienu aspektu – bagažo skyriaus talpa. Didžiųjų visureigių, pavyzdžiui, Renault Koleos“, „Volvo XC 90“, kuriuose yra penkios sėdimos vietos, ji viršija 800 litrų. Tiek erdvės užteks ne tik lagaminams, bet ir pusei vaikų žaidimų kambario. Reikia vežti daugiau keleivių? Prašom, nes dauguma didžiųjų visureigių turi dviejų papildomų sėdynių išskleidimo opcijas. Tiesa, bagažo sąskaita.

10 valandų per dieną vienoje vietoje

Kad ir kur keliausite – į Kroatiją, Norvegiją, Šveicariją ar kitą Europos kraštą – automobilyje praleisite daug laiko bei įveiksite kelis tūkstančius kilometrų. Tad jis turi būti komfortiškas, vargu ar kas džiaugtųsi 10 valandų per dieną mažyčiame miesto hečbeke. Kur kas daugiau malonumo suteiktų didelis universalas, o dar geriau – didelis ir aukštas visureigis, pvz., „Dacia Duster“.

Dideliame automobilyje garso izoliacija dažniausiai yra geresnė, multimedijos sistema – išmanesnė, privalumų sąrašas – ilgesnis.

Didelės įtakos turi ir tokios smulkmenos kaip salono temperatūra. Dviejų zonų klimato kontrolė yra nepamainomas dalykas, ji leidžia vairuotojui būti vienoje „klimato juostoje“, o keleiviui – kitoje.

Ekonomija

Planuojant kelionės biudžetą, nemažą dalį užima išlaidos degalams bei kelių mokesčiams. Daugelyje Europos valstybių reikia sumokėti už prabangą važiuoti greitkeliais ir tie mokesčiai skiriasi nuo automobilio tipo. Asmeniniai automobiliai, kad ir kokio dydžio jie būtų – nuo miesto „Renault Megane“ iki minėtųjų , „Renault Koleos“, „Volvo XC 90“, „Dacia Duster“ ir pan. visureigių – dažniausiai priskiriami vienai kategorijai, o už mikroautobusus mokėti neretai tenka daugiau. Kainos skiriasi ir keliantis keltais, tačiau juose dažniausiai skaičiuojamas automobilio ilgis.

Degalų sąnaudų išlaidų eilutė daugelyje kelionių yra dar didesnė nei kelių mokesčių. Ir čia svarbu įvertinti, kokiais keliais važiuosite: dideli visureigiai dažniausiai nėra itin ekonomiški mieste, tačiau pasiekus greitkeliuose leistiną 120–140 km/val. greitį jų degalų sąnaudos tampa labai artimos mažiems automobiliams. Kai maksimalus automobilio apkrovimas (salonas pilnas keleivių ir užpildyta bagažinė), didelių visureigių degalų sąnaudos gali tapti identiškos kaip ir mažųjų.

Jeigu prie automobilio prikabinate namelį ant ratų ar kito tipo priekabą, degalų sąnaudų skirtumas gali tapti labai akivaizdus jau visureigio naudai.

Ekonomija labai skiriasi nuo degalų tipo: dyzelinui alternatyvų dar nėra. Bet koks dyzelinis variklis greitkelyje bus ekonomiškesnis už panašios galios tokio pat modelio benzininį analogą bent 20 proc.

Tarsi papildomas draudimas

Nereikia grįžti nė dešimtmečio atgal, kad prisimintume didžiules Lietuvą užklupusias liūtis, po kurių ne viena gatvė tiesiogine prasme skendo ir buvo įveikiamos tik valtimis arba… visureigiais.

Kuo piečiau į Europą keliaujate, tuo stichijų grėsmė didesnė. Todėl visureigis yra tarsi papildomas draudimas – nesinori, kad reikėtų pasinaudoti visomis jo galimybėmis, bet svarbu žinoti, kad prireikus jis sugebės išvežti iš bėdos.

Visureigių privalumas prieš nedidelius miesto automobilius yra aukštai sumontuota oro paėmimo sistema, leidžianti įveikti gilias balas. Aukšta prošvaisa (atstumas nuo žemės iki žemiausio kėbulo taško) užtikrina, kad užvažiuosite į stačiausias įkalnes.

Prie papildomo saugumo būtina priskirti ir konstrukciją – „Renault Koleos“ bei „Dacia Duster“ visureigiai bet kokio eismo įvykio atveju suteikia didelio pranašumo. Be to, didesni ir sunkesni automobiliai dėl elementarių fizikos dėsnių yra saugesni.

Geresnis matomumas

Visureigio privalumas pasireiškia kiekvienoje gatvėje, o ypač – mažiau pažįstamose vietovėse. Aukšta sėdėsena užtikrina gerą matomumą toli virš kitų automobilių stogų. Tai itin pravartu lenkimo metu – aukščiau sėdint lengviau tinkamai įvertinti situaciją.

Aukšta sėdėjimo pozicija turi privalumų ir spūstyse – galima geriau matyti situaciją priekyje, nusukimus į šoninius kelius ir apvažiavimus, kuriuos ne visada pasiūlys navigacijos programa.

Manevringumas ar pravažumas?

Į kelionę retai kada išsiruošiama be konkretaus plano, kur norima nuvykti, ką aplankyti, bei iš anksto užsakytų viešbučių kambarių. Todėl galima numatyti važiavimo maršrutą – ne tik greitkelius, bet ir siauras vietas ar prastos būklės kelius.

Čia susiduriama su dilema: mažas hečbekas visada bus praktiškesnis siauruose Italijos senamiesčiuose, tačiau visureigis niekada nepaves prastos būklės keliuose, kurių taip pat pasitaiko net ir civilizuočiausiose Europos šalyse.

Dažnai galima pamatyti, kaip tokiose atkarpose, pilnose stačių užvažiavimų ar nuokalnių, vietiniai gyventojai nardo su „Fiat Panda“ ir panašiais automobiliais, tačiau kasdien važinėdami tokiomis vietomis jie jas žino mintinai. Be to, pietų europiečiai nuo šiauriečių skiriasi požiūriu į automobilį ir jo saugojimą – ne be reikalo dažnas automobilis Italijoje ar Prancūzijoje yra nubrozdintais buferiais.