Kiek važiuojame iki kapų?

    Lankydami artimųjų kapus dauguma Lietuvos gyventojų paprastai nuvažiuoja iki 50 kilometrų, parodė atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Dažniausiai tokį atstumą įveikia rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

    Didmiesčių gyventojams paprastai tenka išsiruošti į dvigubai ilgesnę kelionę – penktadalis apklaustųjų per Vėlines nuvažiuoja nuo 50 iki 100 kilometrų.

    Vienas iš keturių apklaustųjų per Vėlines sukaria nuo 100 iki 200 kilometrų, 6 proc. įveikia daugiau nei 200 kilometrų kelią. Savo ruožtu dešimtadalis tyrimo dalyvių nurodė, kad per Vėlines kapų iš viso nelanko.

    „Papildomo streso ilgąjį Vėlinių savaitgalį vairuotojai išvengs, jei laiką planuos atsakingai. Patariame nepervertinti savo jėgų ir nebandyti per trumpą laiką apvažiuoti skirtingose Lietuvos dalyse esančių kapinių, suderinti tai su vizitais pas giminaičius“, – sako  Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

    Eksperto teigimu, didžiausius nuostolius vairuotojai paprastai skaičiuoja tuomet, kai susiduria dvi transporto priemonės. Ne išimtis – ir Visų šventųjų diena.

    „Pavyzdžiui, praėjusiais metais didžiausia lapkričio 1 d. fiksuota žala siekė 4,8 tūkst. eurų – vairuotojas Panevėžyje nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Dar prieš metus, 2017-ųjų lapkričio 1-ąją, didžiausia žala užregistruota Vilniuje – vairuotojui sustojus prie pėsčiųjų perėjos, į jį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis. Draudimas tuomet atlygino 5,8 tūkst. žalą“, – pasakojo jis.

    Žvelgiant į pastarųjų metų „Lietuvos draudimo“ statistiką, lapkričio 1 dieną registruotų eismo įvykių skaičius buvo mažesnis nei įprastomis darbo dienomis.

    „Greičiausiai vairuotojai išmoko įvertinti riziką, kuri susijusi su tuo, kad Visų šventųjų dieną prie vairo sėda ir rečiau automobiliais besinaudojantys asmenys, į kelius išrieda senesni automobiliai, kapinių link vedantys keliai nėra pritaikyti tokiam intensyviam eismui, todėl gali formuotis spūstys“, – vardija A. Juodeikis.

    Vengiantiems spūsčių specialistas patarė iš anksto pasidomėti, ar kapines pavyks pasiekti įprastu maršrutu – prieš Vėlines neretai pranešama apie eismo ribojimus. Problemų gali kilti ir dėl to, ar pavyks rasti laisvą vietą automobilių stovėjimo aikštelėje.

    „Atsakingai įvertinkite savo vairavimo įgūdžius – gal verčiau automobilį palikti kiek toliau nuo prie kapinių esančios stovėjimo aikštelės, o gal į kapines galima vykti ir viešuoju transportu? Prie didesnių kapinių budi policijos pareigūnai, kurie padeda reguliuoti eismą, tačiau, jei nesate tikri, kad gebate vairuoti sudėtingesnėmis sąlygomis, verčiau atsiminkite, kad tai – ne pats geriausias laikas eksperimentams. Nepamirškite saugotis ir ilgapirščių – pasitikrinkite, ar automobilyje nepalikote vertingų daiktų. Pavyzdžiui, rankinės ar kuprinės, mobiliojo telefono“, – aiškina „Lietuvos draudimo“ atstovas.

    Anot A. Juodeikio, prieš kelionę pravartu pasidomėti ir orais – sinoptikai žada, kad pirmos lapkričio dienos bus kontrastingos, galime sulaukti šalnų, todėl verta apsvarstyti galimybę iš anksto padangas pasikeisti į žiemines.

    „Įvedus žiemos laiką, temsta anksčiau – turėkite tai omenyje ir verčiau prie automobilio vairo sėskite, kol šviesu. Jei vis dėlto teks vairuoti tamsiuoju paros metu, skirkite išskirtinį dėmesį automobilio techninei būklei – dar prieš kelionę patikrinkite, ar nesusidėvėjo valytuvai, ar pakanka langų plovimo skysčio, ar neperdegė lemputės automobilių žibintuose“, – ką dažniausiai pamiršta vairuotojai, vardijo ekspertas.

    Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo siekta išsiaiškinti respondentų požiūrį į būsto saugumą, „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų iš visos Lietuvos.

    Palikite komentarą

    Make sure you enter all the required information, indicated by an asterisk (*). HTML code is not allowed.