Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas vairuojant elektromobilį ir tos pačios galios įprastą automobilį skiriasi tik nuo, kad neturi darbinio tūrio kategorijos. Toliau viskas priklauso nuo to, kaip intensyviai eksploatuojama transporto priemonė, kur važinėjama ir kokia vairuotojo patirtis. Tos pačios taisyklės galioja ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos šalyse.

Visgi renkantis naują automobilį reikia turėti omenyje, kad privalomojo draudimo įmoka bus šiek tiek didesnė, jei Baltijos šalyse nėra oficialios gamintojo atstovybės. Įskaičiuojant transportavimo išlaidas išauga remonto kaštai, todėl ir įmokos didesnės, pavyzdžiui, platų atstovybių tinklą turinčių „Peugeot“ elektromobilių draudimas įprastai kainuoja mažiau nei „Tesla“, kurių atstovybių Baltijos šalyse nėra.

Taip pat reikia nepamiršti, kad daug nenaujų elektromobilių atkeliauja iš JAV, tad transporto priemonių istorija dažnai yra tikrinama. Vertinama, ar automobilis suremontuotas laikantis remonto techninių sąlygų. Jei viskas atlikta tvarkingai, o taip būna toli gražu ne visada, draudimo sąlygos nesiskiria nuo europietiškų automobilių.

Vertinant rizikos faktorius – lygybė

„Ergo“ draudimo bendrovės Lietuvoje verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius priminė, kad privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoka priklauso nuo daugelio parametrų: automobilių techninių duomenų, įvykių statistikos ir vairuotojų rizikos.

„Negalėtume išskirti elektromobilių kaip visiškai kitokių transporto priemonių. Vertinti galima tai, kad jų rida yra mažesnė, nes jie – labiau miesto automobiliai, tačiau dažniau eksploatuojami intensyvesnio eismo vietovėse. Taigi yra faktorių, kurie ir mažina, ir didina riziką, todėl elektromobilių draudimo įmoka nėra išskirtinė“, – konstatavo pašnekovas.

R. Pocius pažymėjo, kad rimtų eismo įvykių atveju nėra pažeidžiama vien tik elektromobilio baterija. Vertinant, ar remontas ekonomiškai tikslingas, įtraukiamos visos detalės ir mazgai, kaip ir įprastų automobilių.

„Didelės įtakos turi tai, kam padaroma žala ir kiek kainuoja. Pastaraisiais metais kylant gyvenimo lygiui vidutinė žala didėja (tiek sugadinamam turtui, tiek dėl asmens žalų), todėl įmokos priklauso ne tik nuo elektromobilių skaičiaus eisme, bet ir ekonominių veiksnių: infliacijos ir kt.“ – apibendrino jis.

Pašnekovo teigimu, elektromobilių kasko draudimo sąlygos niekuo nesiskiria nuo įprastų automobilių. Nenaujų transporto priemonių savininkai šią paslaugą, anot R. Pociaus, renkasi dažniau dėl elementarios priežasties – tokių tiesiog daugiau.

Nurašomi ne dėl pažeistos baterijos

„Ergo“ kompanijos padalinio Estijoje automobilių draudimo vadovas Kaido Naaritas patvirtino, kad ir šioje šalyje elektromobilio draudimas nesiskiria nuo bet kurio kito automobilio. Anot jo, įmokos dydį labiausiai lemia paties vairuotojo profilis.

Pašnekovas pripažino, kad iš pradžių visi labai nerimavo, jog dėl baterijų pažeidimų elektromobilių bus neįmanoma remontuoti ir juos teks nurašyti. Visgi realybėje nepasitaikė tokių atvejų, kai remontas tapo brangus vien tik pažeidus šią automobilio dalį.

„Tais atvejais, kai elektromobiliai nurašomi, padaryta žala būna gerokai didesnė nei vien pažeista  baterija“, – aiškino estų draudimo ekspertas.

K. Naaritas patvirtino, kad kai kurių gamintojų, pavyzdžiui, „Tesla“, atstovybių trūkumas Baltijos šalyse iš tiesų sudaro nemažai problemų. Kartu jis pastebėjo, kad elektromobilius siūlo vis daugiau seniai žinomų kompanijų, kurios Estijoje turi plačiai išvystytą oficialių salonų tinklą, pavyzdžiui, „Peugeot“ ar „Volkswagen“, kaip ir „Tesla“, jau šiandien yra po tris elektra varomus modelius.

Draudimo kompanijos atšakos Latvijoje privačių klientų skyriaus vadovas Aldis Engelis aiškino, kad jų šalyje sukurta atskira elektromobilių privalomojo draudimo kategorija, tačiau įmokų dydžiai nedaug skiriasi nuo tos pačios klasės vidaus degimo varikliais varomų automobilių. Tai lemia įvairūs faktoriai, tarp kurių yra ir nuvažiuojamas atstumas.

„Elektromobiliai intensyviau eksploatuojami dar ganėtinai neilgai, todėl kol kas neturime daug statistinių duomenų. Mūsų vertinimu, vidutinis elektromobilio nuvažiuojamas atstumas mažesnis nei automobilio su vidaus degimo varikliu, todėl ir įmokos šiek tiek mažesnės“, – komentavo draudikų atstovas.

Tylus veikimas – nauja problema

A. Engelis pridūrė, kad draudžiant elektromobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nenumatytos jokios papildomos sąlygos. Atvejų, kai buvo pažeista brangiausia elektromobilio dalis – baterija – Latvijoje dar nepasitaikė. „Visgi jau yra sprendimas – keisti ne visą bateriją, o dalį jos celių“, – komentavo pašnekovas.

Draudiko teigimu, įvertinti galimas permainas automobilių draudimo paslaugų sektoriuje bus įmanoma tik tuomet, kai Latvijos keliuose itin išaugs elektromobilių skaičius. Anot jo, iki to laiko išaiškės visos šio tipo automobilių subtilybės.

„Kol kas žinoma, kad elektromobiliais įveikiami mažesni atstumai, tačiau jie yra dinamiškesni ir ateityje tik dar labiau greitės. Taip pat svarbu tai, kad, palyginti su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais, jie gerokai tylesni. Tai didina riziką susidurti su pėsčiaisiais ar dviratininkais, kadangi jie neišgirsta artėjančios transporto priemonės“, – kalbėjo A. Engelis.

Kai kuriose JAV valstijose jau oficialiai reikalaujama, kad į elektromobilius būtų sumontuota papildomus garsus skleidžianti įranga. Taip siekiama sumažinti skausmingų avarijų tikimybę.

Skaičiuojant įmokas šiuo metu vertinama tik elektromobilio galia, todėl net ir pats kukliausias nenaujas „Tesla Model S“ su 270 kW pajėgumo varikliu patenka į tą pačią kategoriją kaip ir BMW M3 (E46). O 100 kW galios motorą turinčio naujo dinamiško „Peugeot e-2008“ draudimas bus gerokai pigesnis.