Nupirkti transporto priemonę nėra sudėtinga, tačiau svarbu įvertinti, kad jos eksploatacija irgi kainuoja. Jeigu automobilių priežiūros intervalai ir kaštai daugmaž visiems vairuotojams yra aiškūs, kaip ir motociklų – motociklininkams, tai keturračių eksploatacija daugumai naujų jų savininkų – tarsi dar neatversta knyga. Kaip atrodo šių transporto priemonių priežiūra, kokie gedimai gali dažniausiai ištikti?

Keturračių resursai ne tokie dideli kaip automobilių

Automobiliams su vidaus degimo varikliais bent kas 10–15 tūkst. km reikia keisti alyvą ir filtrus, motociklams – dažniau. Visiems automobiliams reikia keisti stabdžius, pakabos detales, nes jos nuolat juda ir dėvisi. Judančios mechaninės dalys linkusios gesti – vienos dažniau, kitos rečiau, bet faktas tas, kad amžinai veikiančių ir negendančių transporto priemonių nėra.

Keturratis taip pat yra transporto priemonė, sudaryta iš judančių mechanizmų, kurie dėvisi ir reikalauja priežiūros. Kokios? Ir kaip dažnai? Ar keturračiai yra patikimi, ar normalu kai kuriuos mazgus remontuoti po kelis kartus per metus?

„Jeigu nori nusipirkti nebrangų, seną, dėvėtą keturratį, sunku suprasti, kaip jis buvo naudojamas, ar nevažiavo varžybose, ir iš tiesų nežinai, ko tikėtis. Jei perki naują ir naudoji pagal paskirtį, manau, kad tai patikima transporto priemonė, atliekanti savo funkciją.

Tik nereikia tikėtis, kad ji amžinai važiuos, nes keturračių resursai nėra tokie ilgi kaip automobilių ar net motociklų. Nė vienas keturratis ar motociklas nevažiuoja 300 tūkst. kilometrų, o remonto jiems reikia dažniau“, – dėsto bekelės specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs organizuoti keturračių varžybas, Audrius Sutkus.

Dirba sunkiau, priežiūros reikalauja dažniau

Keturračiai reikalauja santykinai intensyvesnės priežiūros ir dažnesnio detalių keitimo dėl įprastai sunkesnių naudojimo sąlygų. Šios bekelės transporto priemonės retai naudojamos kelionei į parduotuvę – jomis važinėjama purvynuose, sunkiai įveikiamuose ruožuose, kurių nepravažiuoja net galingi visureigiai ir stringa motociklai, tampomos sunkios priekabos ir dirbami kiti techniką apkraunantys darbai ūkyje ar, pavyzdžiui, infrastruktūros priežiūroje.

Apie tai, kaip dažnai keturračiui reikia skirti papildomo dėmesio, galima spręsti pasižiūrėjus į populiariausių Lietuvoje „CFMOTO CFORCE 850“ ir „CFORCE 1000“ modelių naudojimo žinynus. Kadangi keturračių varikliai ir transmisija neretai dirba didelėmis apkrovomis važiuojant labai lėtai, priežiūros intervalai matuojami ne vien nuvažiuotais kilometrais, bet ir darbo valandomis.

Gamintojas nurodo, kad minėtų modelių pirmasis aptarnavimas, apžiūra, atliekama po 300 km arba 15-os darbo valandų, o toliau į servisą priežiūrai reikėtų užsukti kas 1000 km arba 50 darbo valandų. Aptarnavimų metu keičiama variklio ir transmisijos alyva, filtrai. Darbų kainos – 235 eurai. Kas 3 000 kilometrų rekomenduojama keisti pagrindinį diržą, o detalės ir darbai papildomai kainuoja 200 eurų. 

„Iš pirmo žvilgsnio variklio remontus ir perrinkimus reikia daryti gana dažnai, bet iš tiesų tie darbai greiti, paprasti ir nėra niekuo ypatingi. Pavyzdžiui, „CFMOTO“ atveju dirbtuvėse didieji aptarnavimai atliekami per kelias valandas ir kainuoja 200–300 eurų“, – paaiškina A. Sutkus.

Dažniau būna sugadinami, nei sugenda

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad keturratyje labai svarbios pakabos detalės, vairavimo lankstas, vairas, sujungimai, ašys – jas reikėtų patepti kas 50 valandų arba kas 500 km. Jeigu keturratis naudojamas intensyviai, šias dalis reikėtų tikrinti dar dažniau, o tepti – taip pat. Kitaip tai gali iššaukti gedimų.

„Pavyzdžiui, važiuojant per purvą žmogus ne visuomet mato, per ką važiuoja: purve užkabinai kokį rastą, juo nustūmei gumą, ir tada traška granatos, subyra lankstai“, – pavyzdį pateikia A. Sutkus.

Pašnekovas taip pat rekomenduoja visuomet vežiotis atsarginį variatoriaus diržą, nes jis gali nutrūkti. A. Sutkus priduria, kad dažnu atveju jo niekada neprireikia, bet geriau turėti, nei neturėti, nes diržo pakeitimas yra paprastas – tą galima padaryti plikomis rankomis. Tačiau be diržo transporto priemonė tiesiog nevažiuos.

Jeigu smulkius aptarnavimus nagingas keturračio vairuotojas gali pasidaryti pats, didesniems rekomenduojama transporto priemonę vežti į autorizuotą servisą. O apie jo pasiekiamumą reikėtų pasidomėti prieš perkant keturratį. Šio tipo transportas paplitęs regionuose, o nemažos dalies prekių ženklų atstovai, kurie prekiauja specifinėmis dalimis ir aptarnauja techniką, būna įsikūrę tik didžiuosiuose miestuose. Aptarnavimo tinklas – viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos rinkoje dominuoja „CFMOTO“, jų servisą galima rasti kiekvienoje šalies apskrityje.

Eksploatuojant tvarkingai, galvos skausmo nekels

Daugumai Lietuvoje parduodamų naujų keturračių nuo gedimų taikoma dvejų metų garantija. Ją siūlo „CFMOTO“, „Can-Am“, „Yamaha“. Ji apsaugos nuo neplanuotų gedimų, tiesa, tvarkingai eksploatuojant ir prižiūrint keturratį, jis turėtų tarnauti itin ilgai. Vis tik dėl neapdairumo ir neatsargumo galima prisidaryti problemų.

„Nereikėtų nardyti vandenyje su keturračiais, bet jeigu yra poreikis taip daryti, geriau apsisaugoti ir investuoti į patobulinimus. Pavyzdžiui, žmonės aukštyn išveda tris vamzdžius: vienas – oro varikliui paėmimas, kiti – variatoriaus oro paėmimas ir išmetimas. Taip galima važiuoti vandenyje“, – apie rimtesnį panaudojimą kalba bekelės ekspertas.

Gamintojai pažymi, kad keturratį naudojant sportui garantija negalioja. O jį eksploatuojant itin sudėtingoje bekelėje, vertėtų visus mazgus peržiūrėti prieš kiekvieną ir po kiekvieno važiavimo, gerokai dažniau keisti skysčius ir tepti judančias dalis. Keturračiu įprastai dirbant ūkyje ar pramogaujant, pakanka laikytis gamintojo nurodymų.

„Paprastam vartotojui net nėra ką pasakoti: jeigu jis įsigyja naują keturratį, tereikia pažiūrėti resursus ir nepraleisti sąlyginai dažnų aptarnavimų – ir tas daiktas nekels galvos skausmo“, – sako keturračius itin ekstremaliai naudojantis A. Sutkus.