„Škoda“ – automobiliai, kuriuos galima sutikti kasdien. Nesvarbu kur gyvenate, Vilniuje ar Semeliškėse, nesvarbu, ar einate miesto šaligatviu, ar važiuojate autobusu, – labai didelė tikimybė, kad kelionės metu išvysite ne vieną „Octavia“, „Superb“ ar „Fabia“ modelį. Tai akivaizdžiai patvirtina ir nuperkamų automobilių statistika.

Tiesa, nors čekų gamintojo kūriniai tautiečių yra itin mėgstami, tačiau retas žino, kokia įdomi ir įkvepianti yra šio prekės ženklo istorija bei kokį ilgą kelią teko nueiti gamintojui, kad užimtų dabartinę rinkos dalį.

Pradžia

Mažai kas įvardintų, kad „Laurin & Klement“ – ne tik prabangiausios „Škoda“ automobilių komplektacijos pavadinimas, bet ir įmonės įkūrėjų vardai. Šio gamintojo istorija prasidėjo dar 1895-aisiais, kai du bendravardžiai, Vaclavas Klementas ir Vaclavas Laurinas, užsuko į vieną iš Čekoslovakijos teritorijoje įsikūrusių dviračių dirbtuvių.

Apsilankymas buvo trumpas, nes mechanikai pasitaikė nemandagūs ir atsisakė remontuoti V. Laurino atvežtą dviratį. Ko gero, vaikinai tuomet dar ir patys neįtarė, kokios imperijos pradmenys buvo užmegzti po šio nevykusio apsilankymo dirbtuvėse.

V. Laurinas ir V. Klementas nusprendė, kad jie gali padaryti geriau. Vaikinai išmoko ne tik taisyti, bet ir gaminti dviračius. O klientus aptarnaudavo mandagiai ir su šypsena. Verslas klestėjo, o ambicingi vyrai norėjo daugiau.

Todėl 1899 m. jie pradėjo gaminti motorinius dviračius. Per šešerius gyvavimo metus buvo pagaminta daugiau nei 4 000 skirtingų jų vienetų. Ir tik 1905 m. pasirodė pirmasis jų automobilis – „Laurin & Klement Voiturette A“.

Prisikėlė iš pelenų

Antrojo pasaulinio karo metu tuometinės Čekoslovakijos teritoriją buvo okupavusi nacistinė Vokietija. Okupantų įsakymu, „Škoda“ buvo priversta gaminti ne automobilius, o karinių transporto priemonių, lėktuvų bei ginklų komponentus ir tarnauti karo pajėgoms.

Nacių oponentės, Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, 1940–1945 m. laikotarpiu gamyklą Mlada Boleslove ne kartą bombardavo. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ji buvo beveik sunaikinta. Apie 1 000 ten dirbusių žmonių žuvo ar buvo sužaloti.

Pasibaigus karui, gamykla buvo labai greitai atstatyta ir vėl ėmė gaminti automobilius. Pirmuoju pokario modeliu tapo „Škoda 1101“. O juk tiek nedaug trūko, kad šiandien nebūtume turėję vieno mėgstamiausių europiečių automobilių.

„Škoda Favorit“

„Škoda Favorit“ – automobilis, kurį šiandieną didžioji dalis žmonių tikriausiai pultų tapatinti su „Lada“, „FSO Polonez“ ar kitais panašaus tipo žmogaus kūriniais. Grubios linijos ir kvadratines dėžutes primenantys priekiniai žibintai dabar gal taip stipriai ir nebežavi. Tačiau „Favorit“ – vienas svarbiausių modelių „Škoda“ gamintojo istorijoje.

Tai pirmasis jo automobilis su priekiniais varančiaisiais ratais bei priekyje sumontuotu varikliu. O 1987 m., kai automobilis pasirodė prekyboje, jo dizainas buvo laikomas ypač moderniu. Ir ne šiaip sau. Mat jo linijas kūrė italų dizaino studija „Bertone“. Nors pati studija garsėja tuo, kad kuria „Porsche“ automobilių dizainą, be jų pagalbos neapsieina tokie ženklai kaip „Abarth“, „Aston Martin“, „Ferrari“ ar „Lamborghini“.

Tik „Bertone“ studijos dėka ant mūsų žemės važinėja „Lamborghini Countach“ ar „Miura“ modeliai. Išgirdus šį faktą, „Favorit“ su „Lada“ lyginti jau nebesinori.

Įdomu ir tai, kad vos pasirodžiusi „Škoda Favorit“ turėjo 5 pavaras, 5 duris ir nauja kainavo mažiau nei tuometiniai 8 tūkst. JAV dolerių. Būtent šis modelis padėjo pagrindinius pamatus tolesnei „Škoda“ gamintojo plėtrai.

Brangiausia „Škoda“ istorijoje

Nors „Škoda“ įprastai nėra siejama su prabangių automobilių segmentu, tikrai neapsiverstų liežuvis teigti, jog tai yra žemesnės ekonominės klasės atstovas. Tad kiek galėtų kainuoti brangiausia per daugiau nei 120 m. įmonės gyvavimo istoriją pagaminta „Škoda“?

Ji atsiėjo apie pusę milijono tuometinių svarų sterlingų. Tačiau ne čia netikėčiausia dalis. Keisčiausiai skamba tai, kad to automobilio net nebuvo galima vairuoti. Tai buvo „Škoda“ tortas – tiksli 2007 m. „Škoda Fabia“ kopija, skirta automobilio reklamai. 2007-ųjų gegužę televizijos ekranuose pasirodžiusi reklama pritraukė viso pasaulio dėmesį ir tapo bene geriausiu rinkodaros ėjimu gamintojo istorijoje.

Reklama žavėjosi ne tik eiliniai žmonės. Vaizdo klipas sulaukė ne vieno apdovanojimo reklamos festivaliuose ir nuskynė laurus Didžiosios Britanijos televizijos reklamos konkurse. Cituojant žurnalą „Auto Express“: „Tortas „Fabia“ buvo ne reklama, o spektaklis.“ Turbūt būtent tai ir buvo pagrindinė jos sėkmės priežastis.

Modeliai

Šiandien daugeliui žmonių „Škoda“ – modernus, praktiškas ir įperkamas automobilis. O pavadinimai „Superb“ ar „Octavia“ asocijuojasi su naujausios kartos modeliais. Visgi jie nėra sugalvoti paskutiniais 20 a. dešimtmečiais. Šie pavadinimai pasiskolinti iš istorinių „Škoda“ modelių, o kai kurie iš jų skaičiuoja jau beveik devynis dešimtmečius.

Štai vardas „Superb“ pirmą kartą buvo pavartotas 1935 m. Jis buvo skirtas šešių cilindrų variklį turinčiam modeliui, kuris anuomet pasižymėjo išskirtinėmis savybėmis. 1935-ųjų laidos „Škoda Superb“ turėjo šešių dažnių radijo imtuvą, o jo salono apdailos detalės buvo pagamintos iš raudonmedžio. Modelis buvo prabangus, tad pagrindiniai jo pirkėjai – verslininkai, diplomatai ir politikai.

Pavadinimas „Octavia“ pirmą kartą „Škoda“ modelių gamoje atsirado daugiau nei prieš 60 m. – 1959-aisiais. „Octavia“ – lotyniškas moters vardas, reiškiantis aštuonis. Kodėl būtent aštuoni? Todėl, kad „Octavia“ buvo aštuntas gamintojo „Škoda“ į pasaulį paleistas modelis.

Bėgant metams, šis modelis tapo vienu iš gamintojo bestselerių. Nepaprastą populiarumą lėmė ir skambios pergalės daugybėje lenktynių. Ne išimtis ir žymusis Monte Karlo ralis. Iki šiol sklando legendos apie skandinavų kilmės vairuotojus, kurie su šiuo modeliu ant sniego darė stebuklus.

Na, o pavadinimas „Felicia“ atsirado tuo pat metu kaip ir „Octavia“. Tai buvo lygiai tas pats automobilis. Tiesiog tuometiniai pirkėjai už papildomą kainą galėjo gauti automobilį su nuimamu stogu. Tokiu atveju ant automobilio kėbulo vietoje užrašo „Octavia“ buvo pavadinimas „Felicia“.

1960-ųjų „Felicia“ yra vienas populiariausių „Škoda“ gamintojo veteranų – jį gerbėjai myli iki šių dienų. Tai puikiai įrodo faktas, kad dar 1960 m. įkurtas „Felicia“ klubas gyvuoja ligi šiol.

Kas laukia toliau?

„Škoda“ modelių mūsų gatvėse tikrai nemažėja. O Lietuvos naujų ir naudotų automobilių pardavimo statistika rodo, kad jie tampa vis populiaresni – pavyzdžiui, visų Lietuvoje populiariausių naujų automobilių dešimtuke įsitvirtinę yra „Kamiq“ bei „Kodiaq“ modeliai. Tą pastebi ir automobilių rinkos ekspertas Justas Lengvinas, kuris yra įsitikinęs, jog minėtą tendenciją lemia čekų gamintojo gebėjimas atitikti tautiečių poreikius.

Negana to, didžiulę automobilių bandymų patirtį turintis pašnekovas teigia esantis įsitikinęs, kad įsibėgėjus elektrifikacijos maratonui šis gamintojas tik dar labiau turėtų sutvirtinti savo pozicijas rinkoje.

„Svarbu paminėti ir tai, kad elektrifikuotis jam sekasi labai gerai. Savo elektra varomiems modeliams „Škoda“ naudoja „Volkswagen“ koncerno, kuriam dabar ir priklauso, platformą. Ja dalijasi dar keli gamintojai. Tačiau, mano subjektyvia nuomone, būtent „Škoda“ kuria geriausiai atrodančius elektromobilius. Rinkdamasis tarp „Passat“ ir „Superb“, pirmenybę teikiu „Passat“, o rinkdamasis tarp „ID.4“ ir „Enyaq“, labai aiškiai linkstu į „Enyaq“ pusę“, – sako ekspertas.