Kuo geriau matyti aplinką yra vienas iš vairuotojų prioritetų, ypač statant automobilį. Ilgą laiką atliekant šį veiksmą teko pasikliauti tik tokiomis pagalbinėmis priemonėmis kaip išoriniai galinio vaizdo veidrodėliai, galinis langas arba intuicija. Vėliau didele pagalba tapo parkavimo davikliai, tačiau tikra revoliucija įvyko pristačius pirmąsias galinio vaizdo kameras.

Kokį technologinį progresą tokios sistemos yra pasiekusios šiandien ir kuo jos turi pasižymėti, kad iš tikrųjų padėtų vairuotojams?

Komfortas ar saugumas?

Ar žinote, jog pirmą kartą galinio vaizdo kamera automobilyje buvo pademonstruota dar 1959-aisiais? Ši naujovė tapo išskirtiniu koncepcinio „Buick Centurion“ modelio bruožu, o pati sistema buvo pristatoma kaip prabangos elementas. Tuo metu 1972-aisiais „Volvo VESC“ koncepciniame modelyje įtaisyta galinio vaizdo stebėjimo sistema buvo pateikiama kaip saugumo atributas.

Nepaisant ganėtinai ankstyvų tokių sistemų užuomazgų, pirmą kartą serijiniame automobilyje vaizdo kameros debiutavo tik 1990-aisiais, Japonijos rinkai skirtame „Toyota Soarer“. Svarbiu momentu galima laikyti ir tai, kad nuo 2018-ųjų visuose Jungtinėse Amerikos Valstijose parduodamuose automobiliuose galinio vaizdo kamera yra privaloma ir pagrindinis to argumentas – saugumas.

Šios sistemos evoliucionavo: dabar jos leidžia regėti ne tik tai, kas yra už automobilio, bet ir viską aplink jį. Tai užtikrina 360 laipsnių vaizdą rodančios sistemos, kurios naudoja ne vieną, o kelias skirtingose transporto priemonės vietose sumontuotas kameras.

Iš pradžių tai buvo prabangių automobilių atributas, o šiandien tokios sistemos montuojamos į kompaktinės klasės modelius, pavyzdžiui, „Volkswagen Golf“, vis didesnio populiarumo sulaukiančius SUV, kaip „Toyota RAV4“, bei visoje „Peugeot“ modelių gamoje: nuo mažylio 208 iki septynviečio 5008.

Vien tik vaizdo nepakanka

Nors galinio vaizdo kamera turi padėti išvengti susidūrimų su kitais eismo dalyviais ir galimo automobilio apgadinimo atsitrenkus į kliūtį, taip yra ne visada. Sistema bus naudinga tik tuomet, jei vairuotojui bus pateikiamas aiškus vaizdas.

Pasak automobilių apžvalgininko, fotografo ir technologijų entuziasto Justo Lengvino, deja, bet kartais net ir naujausi automobilių modeliai šiuo atžvilgiu gali nuvilti. Jis išvardija, kuo tokia sistema turi pasižymėti, kad iš tikrųjų teiktų naudą.

„Progresą šioje srityje būtų galima palyginti su mobiliųjų telefonų kamerų evoliucija. Iš pradžių jų perduodamas vaizdas buvo nekokybiškas, bet viskas tobulėja ir šiandien galima mėgautis puikiais rezultatais. Deja, kartais tenka nemaloniai nustebti, kai įsėdus į naują automobilį pamatai prastai veikiančią galinio vaizdo kamerą, ir nebūtinai pigiausiuose modeliuose.

Kalbant apie kamerą, ji turi būti kokybiška ir gerai suderinta. Pavyzdžiui, esant geram apšvietimui, bet kuri kamera rodys neblogą vaizdą, tačiau esant prastesnėms sąlygoms, kai lauke tamsu ar barbena lietus, pigesnių kamerų vaizdas tampa neaiškus, grūdėtas, sunku įžiūrėti, ką ji rodo. Taip pat turi būti gerai sureguliuotas kontrastas, kad nebūtų labai tamsių arba peršviestų zonų.

Kitas svarbus dalykas yra kameros optika, ar ji neiškreipia vaizdo ir pateikia pakankamai platų matymo kampą“, – dėsto pašnekovas.

Įdėmiai bandomuosiuose automobiliuose įdiegtas technologijas nagrinėjantis J. Lengvinas pastebi, kad ne visi gamintojai skiria pakankamai dėmesio galinio vaizdo kameroms, todėl kartais tiesiog negalima išnaudoti viso jų potencialo.

„Kažkada NASA į kosmosą paleido palydovą, nenuėmę nuo objektyvo dangtelio, todėl naudos iš jo beveik nebuvo. Panaši situacija kalbant ir apie galinio vaizdo kameras automobiliuose. Jei ji sumontuota netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, vaizdą užstoja dalis buferio ar bagažinės dangčio, nauda automatiškai mažesnė.

Dar svarbu, kad kamera būtų švari. Šiuo atveju geriausiu pavyzdžiu laikau pasislepiančias, kai nenaudojamos, kameras. Džiugina, kad vis daugiau gamintojų įtaiso specialius apiplovimo purkštukus“, – pastebi automobilių apžvalgininkas.

Štai vienas naujausių rinkoje pasirodžiusių modelių, turinčių galinės kameros apiplovimo funkciją, „Peugeot 408“, šiai užduočiai naudoja langų plovimo skystį iš bendro bakelio, o kamera nuplaunama tuo metu, kai funkcija įjungiama.

Svarbi ne tik kamera

Galinio vaizdo kamera yra tik viena iš sistemos sudedamųjų dalių, todėl svarbu, kad visi elementai būtų kokybiški ir sklandžiai atliktų savo užduotį. Tai reiškia, kad reikšminga ne tik kamera, bet ir vaizdą apdorojantis procesorius bei ekranas.

„Kartais kamera gali pateikti labai kokybišką vaizdą, bet ekranas nėra tokios raiškos, kad sugebėtų tą vaizdą parodyti. O apskritai pageidautina, kad visa sistema veiktų darniai, nes svarbiausia vaizdą perduoti be jokio vėlavimo ir nesuklaidinti vairuotojo.

Manau, jog šių sistemų naudojimo patogumui įtaką daro ir ekrano dydis. Tarkime, „Volkswagen Up!“ sumontuotas ekranas yra labai mažas, jame kažką aiškiai įžiūrėti sunku, bet šiuo atveju aš tai pateisinu, nes pats modelis yra mažytis, o natūralus matomumas geras.

Tačiau per didelis ekranas taip pat turi minusų, nes tuomet sudėtinga sutelkti dėmesį ir matyti visą jame pateikiamą vaizdą. Mano manymu, optimalus ekrano dydis turėtų būti apie aštuonis colius“, – priduria J. Lengvinas.

Šiuo atžvilgiu gamintojai iš tikrųjų įnirtingai konkuruoja ir stengiasi pasiūlyti kuo geresnį technologijų paketą vairuotojui. Pavyzdžiui, naujajame „Peugeot 308“ ir netrukus į gatves išriedėsiančiame „Peugeot 408“ standartiškai montuojama ne tik aukštos kokybės galinio vaizdo kamera, bet ir didelės raiškos 10 colių jutiklinis ekranas.

Akivaizdu, kad nuo tada, kai galinio vaizdo kameros pasirodė pirmuosiuose serijiniuose automobiliuose, iki dabar, šioje srityje įvyko didelis proveržis. Kai kurie gamintojai tokioms sistemoms skiria ypač daug dėmesio ir atsižvelgia, atrodytų, net į tokias smulkmenas kaip kameros objektyvo švara.