Naujausia statistika rodo, kad savaime įsikraunantys hibridai (HEV) iš Europos naujų automobilių rinkos ryžtingai stumia ne tik dyzelius, bet ir mažina vien tik benzinu varomų modelių populiarumą. Nors hibridai dažniausiai siejami su degalų ekonomija, rinkos pokyčiai leidžia manyti, kad elektrifikuotos pavaros dabar pasižymi ir kitomis savybėmis, svarbiomis daugeliui vairuotojų. Kokiomis?

Paperkantis hibridų efektyvumas

Per pastarąjį dešimtmetį dyzelinių automobilių pardavimo statistika pasikeitė iš esmės: 2015 m. šia degalų rūšimi varomi modeliai užėmė net 52 proc. Europos naujų automobilių rinkos, tačiau naujausi duomenys rodo, kad per pirmuosius aštuonis 2025-ųjų mėnesius jų dalis susitraukė iki vos 9,4 proc. Tuo metu įsikraunantys hibridai dabar sudaro net 34,7 proc. rinkos ir Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) prognozuoja, kad netrukus jie aplenks bendrą 37,5 proc. dyzelinių ir tik benzinu varomų automobilių rinkos dalį.

Šiuos pokyčius lemia kelios priežastys. Kaip pastebi televizijos laidos „Autopilotas“ naujų automobilių rubrikos vedėjas ir konkurso „Lietuvos metų automobilis“ komisijos narys Egidijus Babelis, prie jų prisideda ir Europos Sąjungos politiniai sprendimai bei griežtėjantys taršos reikalavimai, tačiau svarbiausias veiksnys – hibridų efektyvumas.

„Dyzeliniai automobiliai anksčiau buvo populiarūs dėl mažesnių degalų sąnaudų ir pigesnio kuro. Tačiau dabar, bent jau Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, benzinas yra pigesnis. Be to, hibridai pasižymi itin geru ekonomiškumu važinėjant mieste – būtent ten degalų sąnaudos paprastai būna didžiausios. Užmiestyje, kur greitis neviršija 100 km/val., o būtent tokios tarpmiestinės kelionės dažniausiai vyksta mūsų keliuose, jie taip pat išlieka pakankamai ekonomiški, ypač dėl pažangių vidaus degimo variklių.

Tiesa, degalų sąnaudų požiūriu, dyzeliai vis dar nepralenkiami važiuojant dideliais greičiais autostradose, tačiau tokio režimo reikia ne visiems. Įvertinus bendras tendencijas ir tai, kokiomis sąlygomis dažniausiai naudojami automobiliai, hibridai tampa efektyviausiu pasirinkimu tiek lyginant su dyzeliniais, tiek su benzininiais modeliais“, – aiškina E. Babelis.

Daugiau dinamikos – nepakenkiant ekonomijai

Hibridinių pavarų pranašumus galima lengvai pastebėti palyginus skirtingas vieno populiariausių Europoje krosoverių – šiemet atnaujinto „Kia Sportage“ – versijas. Šis modelis su 1,6 l darbinio tūrio turbobenzininiu varikliu šimtui kilometrų sunaudoja vidutiniškai 6,8–7,4 l degalų, tuo metu hibridinės versijos sąnaudos siekia 5,5–6,0 l.

Dar vienas malonus hibridų pranašumas – didesnė jėgainės galia, palyginti tiek su dyzeliniais, tiek su vien benzinu varomais modeliais. Pavyzdžiui, „Volkswagen Tiguan“ su 1,5 l benzininiu varikliu ir lengvąja hibridine sistema turi 150 AG, o tokio paties vidaus degimo variklio hibridinė versija su papildomu elektros motoru – daugiau nei 200 AG.

Akivaizdus galios skirtumas ir tarp benzininės bei hibridinės „Kia Sportage“ versijų: 1,6 l turbobenzininis variklis generuoja 150 arba 180 AG, o hibridinė versija – beveik 240 AG. Tai sukuria ir apčiuopiamą dinaminį skirtumą: 150 AG turintis modelis nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja per 9,4 sek., o hibridinė versija – per maždaug aštuonias sekundes.

Vis dėlto vien skaičiai ne visada atspindi tikrąjį pojūtį ir dinamiką, kurią patiria vairuotojas. Kaip pažymi E. Babelis, tam didelę įtaką turi tai, kokį variklį ir kokią transmisiją gamintojas parenka galios perdavimui į varančiuosius ratus.

„Pavyzdžiui, „Toyota“ hibridiniuose modeliuose naudoja bepakopę (CVT) transmisiją, kuri efektyviai veikia važiuojant nedideliu greičiu. Visgi, didėjant greičiui ir variklio apkrovai, jis tampa gerokai garsesnis, o pojūtis – mažiau dinamiškas.

Tuo metu kiti gamintojai renkasi kitokius sprendimus: „Volkswagen“ naudoja dvigubos sankabos, o „Kia“ – tradicines automatines pavarų dėžes, kurios užtikrina natūralesnį, įprasto automobilio pojūtį. Todėl, jei norite įsitikinti, ar konkretus modelis atitinka jūsų lūkesčius, būtina išbandyti keletą skirtingų variantų“, – rekomenduoja automobilių apžvalgininkas.

Praktiškiau už iš tinklo įkraunamą hibridą?

Europos naujų automobilių rinkoje auga ne tik savaime įsikraunančių, bet ir iš tinklo įkraunamų hibridų dalis. ACEA duomenimis, 2024 m. pirmąjį ketvirtį tokie modeliai sudarė 6,9 proc. rinkos, o pirmąjį šių metų pusmetį – jau 8,6 proc. Didžiausias jų privalumas – ženkliai talpesni akumuliatoriai, leidžiantys vien elektra nuvažiuoti nuo 50 iki 200 kilometrų. Tačiau ar tai automatiškai reiškia, kad jie geresni?

„Tokie hibridai yra puikus pasirinkimas, jei turima galimybė juos reguliariai įkrauti pigia elektra, pavyzdžiui, namuose. Jie itin efektyvūs, kol baterijoje yra elektros. Tačiau norint juos išnaudoti maksimaliai, reikia tam tikrų sąlygų. Įsikraunantys hibridai šių niuansų neturi, todėl jie patrauklesni platesnei vairuotojų auditorijai“, – pabrėžia E. Babelis.

Dar vienas įsikraunančių hibridų praktinis pranašumas prieš įkraunamus iš tinklo – bagažinės tūris. Kadangi įkraunami hibridai tame pačiame kėbulo tūryje turi talpinti tiek benzino baką, tiek didesnę bateriją, dažnai nukenčia būtent bagažo erdvė. Pavyzdžiui, iš tinklo įkraunamas visais ratais varomas „Toyota RAV4“ siūlo 490 litrų talpos bagažinę, tuo metu analogiškai varomas savaime įsikraunantis „Kia Sportage“ – net 100 litrų daugiau.

Hibridai ne tik nukarūnavo dyzelius – jie vis sparčiau įsitvirtina kaip universalus pasirinkimas daugumai vairuotojų. Jie mažina degalų sąnaudas, siūlo daugiau galios ir dinamikos, o jų eksploatacija nereikalauja papildomų sprendimų, tad tai tampa visapusiškai racionaliu pasirinkimu šiandienos rinkoje.