Pasakojimą apie jubiliejinį, dvidešimtąjį moto klubo Road Bears MC gimtadienį būtų galima pradėti maždaug taip – ir tą įsimintiną dieną į nedidelį Baisogalos miestelį, demonstruodami vienybės jėgą, traukė Žemaitijos moto broliai, pagerbti gimtadienį švenčiančių jubiliatų atvyko daugelio kitų klubų atstovai tiek iš artimesnių, tiek ir iš tolimesnių Lietuvos vietų. Kaip ir priklauso nekasdieniai šventei, svečių buvo sulaukta ir iš užsienio.

Gal skamba kiek keistokai, bet būtent taip ir buvo – prabėgusį šeštadienį Baisogaloje susirinko tiek motociklininkų ir motociklininkių, kiek šis mažas miestelis dar nėra matęs ir, labai gali būti, nebepamatys. Jubiliejai, ypač tokie, būna ne kasdien, o ir patys Žemaitijos klubai kaskart stengiasi savo šventes organizuoti vis kitose, įdomiose, istorinėse vietose, taip populiarindami savo kraštą ir jo lankytinas vietas.

Kaip kiek anksčiau sakė klubo prezidentas Bokštinis, Baisogala buvo pasirinkta ne atsitiktinai – iš šių kraštų kilę nemažai šiemet gerokai atjaunėjusio ir pasipildžiusio klubo narių. Be to, tai daugeliui tai buvo puiki proga ne tik pirmą kartą apsilankyti XVI amžiuje įkurtame miestelyje ir pasiklausyti jaunimo grupės „Ratai“ koncerto, bet ir pamatyti gyvai šalimais esantį XVIII-ojo amžiaus Pakirkšnio dvarą, kuriame vyko vakarinė renginio dalis.

Kadangi Road Bears MC renginys vyko po penkių metų pertraukos, visiems buvo smalsu, kokių staigmenų yra parengę ir ilgai jas „stalčiukyje“ laikę organizatoriai. Pastarieji tikrai pasistengė, tad veiklos užteko ir pėsčiam, ir važiuotam.

 Pirmiausia, po gan ilgo laiko, buvo prisimintos tokios legendinės motociklininkų rungtys kaip dešrelės valgymas važiuojant motociklu ar, vėlgi, „balionėlių“ mėtymas važiuojant ta pačia dvirate transporto priemone. Reikia pastebėti, kad tokiose rungtyse daug lemia ne tik vairuotojo sugebėjimas valdyti savo „plieninį žirgą“, bet ir keleivio, tiksliau – keleivės – lankstumas ir miklumas, tad stebint buvo galima nesunkiai nuspėti, kas žiemą praleido prie televizoriaus, o kas įtemptai ruošėsi vasaros sezonui.

Kiek kitokių savybių pareikalavo dar viena, sėkmingai prisiminta, rungtis – šaukšte, kurį vairuotojas laiko įsikandęs dantimis, vežimas. Čia geriausiai sekėsi ne greičiausiems, o sumaniausiems, kurie laiku suprato, kad svarbu ne tik įveikti atstumą, bet ir išsaugoti vežamą „krovinį“.

Varžyboms pasibaigus buvo persikelta arčiau scenos, kur pirmieji pasirodė „medinio roko“, pasak Šarūno Mačiulio, veteranai – „Poliarizuoti stiklai“. Jau ne per pirmą renginį turėjau progos įsitikinti, kad yra muzika ir yra muzika, kuri nesensta. „Poliarizuotų stiklų“ dainas drąsiai galima priskirti prie pastarųjų, nes kartu su grupe dainavo ir visi susirinkusieji.

Į Trakus išskubėjusius veteranus scenoje netruko pakeisti ne tik savita muzika, bet ir savitu stiliumi pasižymintis „Sepa&Asorti. Sakykite, ką norite, bet smuikas, ypač kai juo groja patyręs muzikantas, gerai skamba ne tik kamerinėje aplinkoje, bet ir moto klubo renginyje. Pastaroji šeimyninė grupė tą dar kartą įrodė.

Kol keisdami vienus muzikantus, kiti derino instrumentus, greta scenos savo sugebėjimus greitai gerti alų iš labai specifinių indų demonstravo merginos. Dar vienas pastebėjimas – rungtys, kuriose dalyvauja merginos, visada sulaukia didelio susidomėjimo, tad šią aplinkybę turėtų įvertinti ir plačiau išnaudoti tiek „Bike fiestos“ tiek ir kitų panašių renginių organizatoriai.

Charizmatišką vokalistę turinčios grupės „Id Band“ pasirodymas tapo savotišku poilsiu prieš dar kelis vakarinės dalies akcentus – aukcioną, kurio metu vienas laimingasis įsigijo ne tik aukoti paruošto motociklo „Jawa“ dokumentus, bet ir teisę „numarinti“ šią auką, šlapių marškinėlių konkursą.

Visgi poilsis nebuvo ilgas, nes scenoje pasirodžius grupei „Išjunk šviesą“ šventė vėl įgavo pagreitį. Ir tai suprantama, nes tiek grupės vokalistas Valdas yra kilęs iš tų kraštų, tiek ir tokios grupės dainos kaip „Mes šiandien geriam“ ar „Nusirenk, mergaite“, jau labai seniai yra tapusios hitais ir daugelio mokamos atminimai.

Po paskutinio tą vakarą lietuvių pasirodymo įvyko tai, ko visi laukė, bet kam, sprendžiant iš komentarų, pritarė ne visi – ant didžiulio laužo buvo užkelta ir moto dievams paaukota senutėlė „Jawa“. Beje, vakare sukrautas laužas buvo toks didelis, o motociklas degė taip pamažėl, kad dar ir ryte buvo galima stebėti liepsnojančią „Jawą“ – auką moto dievams.

Linksmąją gyvąją renginio dalį užbaigė specialiai iš Norvegijos atvykę grupės „Mirramaze“ muzikantai. Juk šiaip ar taip, bet buvo ne eilinė šventė, tad ir grupės buvo surinktos ne kasdienės.

Road Bears MC organizuota šventė pavyko puikiai, tad norisi tikėti, kad klubo vyrai, įvertinę visus niuansus, kitos „Bike Fiestos“, motociklo aukojimų ir kitų žemaitiškų linksmybių nebevers laukti taip ilgai ir visus sukvies jei ne kitąmet, tai vėliausiai po kokių poros metų.

V. Misevičius