Buvo laikas, kai papildoma antikorozinė danga buvo neatsiejama automobilio „dalimi“. Laikai keitėsi, tačiau klausimas – reikia papildomos antikorozinės apsaugos ar ne – vis dar lieka atviras. Ypač daug informacijos apie antikorozinę dangą galima rasti internete. Tik ar visada ji yra teisinga?

Bendro pobūdžio pastebėjimai

Antikorozinės dangos esmė – papildomai apsaugoti „didžiausios rizikos zonas“ – automobilio dugną, arkas, slenksčius, durelių statramsčius ir kitas profiliuotas kėbulo dalis. Įprastai automobilis, prieš purškiant tokią dangą, yra gerai nuplaunamas ir išdžiovinamas. Tada nuvalomi senos dangos, jeigu tokia buvo, likučiai, gamyklinė apsauga ir rūdys. Iki metalo, kaip kad transporto priemonę dažant, niekas nevalo. Paruošus paviršius, jie nupurškiami antikoroziniu preparatu. Jeigu daromas „pilnas“ antikorozinis padengimas, išpurškiamos ir vidinės tūrinių detalių ertmės. Pilnai apdorotas automobilis vėl džiovinamas. Dar porą parų rekomenduojama automobilį pasaugoti ir draudžiama plauti – per šį laiką antikorozinė danga galutinai susitingsta ir prikimba prie paviršiaus.

Rinkoje yra apstu antikorozinių priemonių, kurios skirstomos į dvi pagrindines grupes – bitumines mastikas ir vaškines sintetines dervas. Kiekvieną preparatą gamintojas papildo savais „priedais“ – cinku, bronza, polimerais, kaučiuku. Atvirų kėbulo dalių apdorojimui naudojamos stingstančios mastikos, uždaroms ertmėms – „neišdžiūvantys“ preparatai.

Antikorozinės dangos efektyvumą lemia tai ar teisingai buvo paruoštas paviršius, ir tai, ar purškiant buvo laikomasi technologinių reikalavimų. Būtent todėl savarankiškas bandymas apsaugoti automobilį, dažniausiai, baigiasi tuščiai išeikvotu laiku ir papildomomis išlaidomis. Reikalas tas, kad neturint sauso bokso, keltuvo ir purkštuvo, „žaidžiant“ vien teptuku, sunku tolygiai padegti visą apdorojamą paviršių. Neužtikrinus kokybiško padengimo naivu tikėtis, kad danga tinkamai atliks savo funkcijas. Tokiu atveju net ir po keliais brangiausios mastikos sluoksniais sėkmingai „veisis“ rūdys ir kitos automobilinės problemos.

Tiesa, ir antikorozine danga automobilius dengiantys servisai neduoda šimtaprocentinės garantijos, kad detalės nepradės rudyti. Jie tik žada, kad mastika laikys dvejus – trejus metus. Paprastai antikorozinė danga, kurią veikia ir smėlis, ir dulkės, ir kelio druskos, ir temperatūros kokyčiai, tiek ir laiko. Vientisas dangos sluoksnis ima skeldėti, atverdamas „kelius“ korozijai ir po poros metų antikorozinio padengimo procedūrą reikia kartoti.

Ar tai naudinga?

Tiems, kam gyvenimas leidžia keisti automobilį kas kelis metus, papildoma antikorozinė danga kaip ir nėra būtina, teigiama internete. Visi gamintojai dengia savo modelių dugnus pramoniniu būdu. Be to, kėbulo metalas dar būna „naujas“, tad papildoma apsauga jam nereikalinga. Kiek kitaip viskas atrodo, kai kalba pasisuka apie keliolikos metų ir senesnius automobilius, nes būtent tokie sudaro didžiąją Lietuvos automobilių parko dalį. Iki to laiko gamyklinė antikorozinė danga, veikiama akmenukų ir kelio druskų, jau gali būti pradėjus eižėti, „sensta“ ir kėbulo metalas. Tad jeigu įsigijote naudotą automobilį, kurio artimiausiu metu neplanuojate parduoti, antikorozine danga reiktų pasirūpinti. Bent jau dugno ir ratų arkų, teigiama interneto forumuose. Taip pat, nepriklausomai nuo automobilio amžiaus, antikorozine danga reiktų pasirūpinti po kėbulo remonto, kurio metu virinamos siūlės ar tiesinama automobilio geometrija. Atliekant tokius darbus pažeidžiamas gamyklinės antikorozinės dangos sluoksnis, metalas silpnėja, greitėja jo irimas.

Tikrai nėra prasmės antikorozine danga mėginti išgelbėti supuvusio automobilio. Nors normalūs servisai tokio darbo ir nesiimtų. Tokiu atveju, jeigu metalo būklė dar leidžia, reikia pirma pakeisti prarūdijusias dalias, o jau tada jas nupurkšti antikorozine danga. Jeigu korozija dar neišplitus ir aplinkinės dalys yra sveikos, antikorozinė danga pailgins automobilio amžių. Kalbant apie senovinius automobilius, tai – ypač aktualu. Ir dar, nereikia tikėtis, kad antikorozinė danga padės paslėpti parduodamo automobilio defektus. Nereiktų susigundyti ir abejotinos išvaizdos, tačiau nauja antikorozine danga „pasipuošusia“ transporto priemone. Antikorozinė danga tvirtumo metalui nesuteiks ir nuo tolesnės jo korozijos neišgelbės.

Komentaras

Siekdamas skaitytojams pateikti kaip galima objektyvesnę informaciją, trucker.lt paprašė interneto platybėse sklandančius patarimus įvertinti UAB Sostena serviso vadovo Teodoro Mažeikos. Visų pirma daugiau negu 20 metų serviso vadovu dirbantis vyras atkreipė dėmesį į internete nurodomą automobilio, kuriam esą būtina papildoma antikorozinė apsauga amžių. „Jeigu automobilis eksploatuojamas tvarkingai ir nėra patekęs į avariją, gamyklinė antikorozinė danga laikosi labai ilgai. Nuo 2001 m gamintiems Renault Laguna II modeliams pradėta taikyti 12 os metų garantija nuo prarūdijimo, ir net dabar į mūsų servisą patikrai užsuka egzemplioriai, kurių gamyklinė antikorozinė danga puikiai išsilaikiusi, matosi išorinis dažymas vis dar gamyklinis ir be korozijos židinių. Tą patį galima pasakyti ir apie nuo 2002m pradėtus gaminti Volvo XC 90, – pastebėjo pašnekovas. „Automobilio apžiūrą patikint oficialiam atstovui, visada bus patikrinama ir kėbulo būklė, bet tik esant reikalui jis bus tvarkomas. Kai kėbulai remontuojami oficialiuose servisuose, priklausomai nuo situacijos, jie yra gruntuojami, dažomi, lakuojami. Esant poreikiui, antikorozinė danga purškiama ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, tad papildomo apdorojimo nebereikia. Jeigu automobilis tvarkomas „garažiukuose“, situacija gali būti neprognozuojama, todėl tokiu atveju atskirai užpurškiama antikorozinė danga gal ir praverstų. Visgi reikia atminti, kad kiekvienas atvejis yra unikalus. Viską lemia sąlygos, kuriomis transporto priemonė eksploatuojama ir savininko požiūris.“ – toliau pastebėjimais dalinosi „Sostena“ serviso vadovas. – „Naujiems automobiliams papildoma antikorozinė danga nėra būtina. Tuo atveju, kai dažų ar antikorozinės dangos pažeidimai yra akivaizdūs, arba savininkui vis tiek norisi „papildomos apsaugos“, darbai turi būti atliekami kokybiškai, laikantis technologijų. Yra tekę matyti atvejų, kai purškiant antikorozinę dangą, būdavo užkemšamas drenažas. Tokiu atveju uždarose detalių ertmėse kaupiasi vanduo, prasideda korozija ir automobilis yra iš vidaus. Papildomas antikorozinis padengimas nėra blogai, tačiau visada pravartu pagalvoti – ar tikrai jo reikia? Praktika rodo, kad kartais norint automobilį papildomai apsaugoti, jis gali būti sugadintas ar net prarasti garantiją, tad prieš imantis saviveiklos visada pravartu pasitarti su specialistais,“ – reziumuoja T. Mažeika.