2022 metų pabaigoje Pietų Korėjos automobilių gamintojas „Hyundai“ švęs savo 55-ąjį jubiliejų. Per penkis su puse dešimtmečio Azijos regiono išsišokėliai tapo vienais iš elektrifikuoto transporto technologijų lyderių. Greta to bendrovė ėmė diktuoti madas ir kitose automobilių pramonės srityse.

Įkūrimo planus pakoregavo karai

Automobiliai taip giliai persmelkę europiečių kasdienybę, kad kone kiekvienas šio regiono vartotojas bent kažką apie juos išmano. Dauguma Europos gyventojų yra suskirstę prekių ženklus ir modelius pagal savus vertinimo kriterijus.

Išankstinį nusistatymą daugiausia lemia gamintojo istorija, tradicijos ir įvaizdis. Netgi žmonės, kurie ne itin domisi transporto industrija, paprastai žino, kad pirmąjį automobilį sukonstravo Karlas Benzas, o „Bentley“, „Citroën“, „Porsche“ ar „Peugeot“ nėra vien tik atsitiktiniai raidžių deriniai. Visi šie pavadinimai – tai įmonių įkūrėjų pavardės.

Viskas yra kiek kitaip kalbant apie kitų regionų prekių ženklus, o ypač – kilusius iš Azijos. Tokiuose atokiuose kraštuose veikiančių bendrovių vertinimui įtakos turi ribotos istorinės žinios ir natūraliai mažesnis susidomėjimas.

Neretai nutinka ir taip, kad pasauliniu mastu įtakingi prekių ženklai europiečiams atrodo nauji ir nepažįstami. Net ir tokio pramonės giganto kaip „Hyundai“ istorija prasidėjo nuo vieno žmogaus ir jo svajonės.

1915 metais Tongčone, Šiaurės Korėjoje, gimęs Chung Ju-Yungas buvo vyriausias sūnus vargingoje šeimoje. Spalvinga ir neįtikėtinų nutikimų kupina jo gyvenimo istorija primena pasaką. Tiesa, įvertinus, ką jam pavyko nuveikti, šie pasiekimai laikomi ne žygdarbiu, o atkaklaus triūso rezultatu.

Chung Ju-Yungas buvo aktyviai įsitraukęs į keletą skirtingų veiklos barų: darbavosi automobilių pramonėje, taip pat statė laivus. Jis tapo neatsiejama stebuklingos Pietų Korėjos ekonominės plėtros dalimi. Dabar ši šalis laikoma viena didžiausių pasaulinės ekonomikos jėgų.

Chung Ju-Yungas nuo vaikystės sukosi tėvų ūkyje, o vėliau išbandė įvairius amatus. Jis ganėtinai anksti suprato turintis verslininko gyslelę. Iš pradžių prekiavo ryžiais, o 1940-aisiais įkūrė automobilių dirbtuves ir visa galva nėrė į transporto sritį. Antrasis pasaulinis ir Korėjos karai pakoregavo jaunojo Chung Ju-Yungo planus, todėl „Hyundai Motor Company“ įkūrimo teko palaukti iki 1967 metų gruodžio 29 dienos.

„Hyundai Cortina“ – pirmasis naujojo gamintojo pristatytas automobilis. Jei pavadinimas atrodo kažkur girdėtas, taip yra todėl, kad šis modelis buvo gaminamas bendradarbiaujant su „Ford“.

Pirmuoju savarankiškai suprojektuotu automobiliu tapo 1974-aisiais Turino parodoje pristatytas, po dvejų metų rinkoje debiutavęs „Pony“. Chung Ju-Yungas nebandė iš naujo išrasti dviračio, tad automobiliui tobulinti pasitelkė britų inžinierius, dizainą sukūrė italų legenda Giorgetto Giugiaro, o variklius tiekė Japonijos gamintojas „Mitsubishi“.

Pirmieji žingsniai tarptautinėje rinkoje

Korėjos verslininko mąstymo būdą ir gebėjimą planuoti gerai iliustruoja faktas, kad, siekiant užimti tarptautinę rinką, nedelsiant buvo pradėtas automobilių eksportas. Jau pirmaisiais gamybos metais „Pony“ modelis buvo siūlomas Ekvadore, o devintajame dešimtmetyje „Hyundai“ pavadinimas buvo žinomas ir Europoje bei Šiaurės Amerikoje. 1985 metais įmonė jau buvo pagaminusi pirmąjį milijoną savo prekių ženklu pažymėtų automobilių.

Greta eksporto „Hyundai“ bendrovė svarbiausiose rinkose ėmė plėsti inžinerinių tyrimų ir gamybos kompleksus. Šiuo metu korėjietiški automobiliai surenkami dešimtyje šalių.

Taigi, pavyzdžiui, 1994 metais Frankfurte, Vokietijoje, pradėjo veikti „Hyundai“ įkurtas europietiškojo padalinio mokslinių tyrimų ir plėtros centras. 2003 metais Riuselsheime, Vokietijoje, duris atvėrė naujas Europos filialo centrinis biuras, o nuo 2008-ųjų „Hyundai“ automobiliai jau buvo surenkami ir Nošovice, Čekijoje, pastatytoje naujoje gamykloje.

„Lietuvos metų automobilio 2023“ rinkimų komisijos nario Justo Lengvino vertinimu, aukštesnio lygio kokybės ir patikimumo slenkstį „Hyundai“ užtikrintai peržengė maždaug prieš dešimtmetį. Anot žurnalisto, maždaug nuo tada rinkoje pristatomus modelius buvo galima drąsiai rekomenduoti bet kuriam naujos transporto priemonės ieškančiam pirkėjui.

„Galbūt ne visi šio gamintojo modeliai stebina apdailos kokybe, tačiau iš mažiausių miesto mašinų to tikėtis ir neverta. Visgi, vertinant visą „Hyundai“ gamą, šis gamintojas pasaulinėje rinkoje šiuo metu užima labai tvirtas pozicijas“, – pastebi žurnalistas.

Kokybinis šuolis ir naujas įvaizdis

„Hyundai“ į tarptautines rinkas įsiveržė staigiai ir ryžtingai, tačiau iš pradžių bendrovei ne viskas klostėsi sklandžiai. Jai teko atlaikyti ne vieną išbandymą ir neretai tai buvo susiję su automobilių kokybe.

Dėl šio priežasties devintojo dešimtmečio pabaigoje įmonė nusprendė iš pagrindų pakeisti strategiją. Pagrindinis tikslas buvo atsikratyti su prekių ženklu iki tol sieto įvaizdžio ir pakylėti „Hyundai“ markę iki tokio lygio, kad ji pelnytų tarptautinį pripažinimą.

„Apžiūrinėjant įvairių Kinijos gamintojų automobilius, iškart galima suprasti, jog toje šalyje kokybės reikalavimai yra gerokai menkesni, nei mums įprasta. Jei ten ir atliekama kokybės kontrolė, tai jos standartai yra labai žemi.

Norint tapti rimtu rinkos žaidėju, tiesiog būtina išlaikyti aukštą kokybę, ypač siekiant, kad automobilius rimtai vertintų europiečiai. „Hyundai“ vadovai gerai suprato, kaip tai svarbu“, – dėsto J. Lengvinas.

Pasaulio čempionai

Viena iš galimybių mažiau žinomam gamintojui pademonstruoti, kad jis priklauso elitiniam klubui, – automobilių sportas. Šios šakos karaliene laikomos „Formulės 1“ lenktynės, o kita nuožmių kovų arena – pasaulio ralio čempionatas (WRC).

„Hyundai“ bendrovė šiose lenktynėse dalyvavo ir ankstesniu  periodu, nuo 1998 iki 2003 metų, tačiau aukštesnis lygis buvo pasiektas maždaug prie dešimtmetį. Ši sėkmė siejama su Vokietijoje įkurta „Hyundai Motorsport“ įmone. Padalinys buvo atsakingas už visus „Hyundai“ startus bet kokiose lenktynėse.

2014 metais WRC startavo pirmieji i20 ralio automobilius vairavę ekipažai. Pasibaigus debiutiniam sezonui, „Hyundai Shell“ ralio komanda bendrojoje įskaitoje užėmė ketvirtąją vietą. Greičiausias gamyklinės komandos vairuotojas Thierry Neuville’is tais metais laimėjo vieną etapą, du kartus finišavo trečias ir pilotų įskaitoje įsitvirtino šeštoje vietoje.

Kitąmet „Hyundai“ komanda palypėjo iki trečiosios vietos, o vėlesnius trejus metus kiekvieną kartą būdavo antra (Th. Neuville’is kiekvieną sezoną taip pat buvo antras). 2019 metais „Hyundai“ pagaliau įrodė pranašumą, nors greičiausias lenktynininkas ir vėl tenkinosi sidabru.

Komandinį pasiekimą „Hyundai“ pakartojo ir 2020-aisiais, kuomet estas Otas Tanakas vairuotojų įskaitoje užėmė trečiąją vietą. Pernai geriausios komandos vardą iš „Hyundai“ perėmė „Toyota“.

„Manau, kad pasakymas „Win on Sunday – sell on Monday“ (liet. sekmadienį laimėjęs lenktynes pirmadienį parduosi automobilius) yra aktualus iki šiol. Nors lenktyniniai modeliai turi mažai ką bendro su standartiniais, automobilių sportas gamintojams suteikia puikias galimybes išbandyti naujas technologijas.

Galiausiai gal kiek kitu pavidalu jos pritaikomos ir serijinėje gamyboje. Apskritai bet koks dalyvavimas aukščiausio lygio varžybose didina pirkėjų pasitikėjimą prekių ženklu, nes visi žino, kad ten dirba geriausi inžinieriai“, – dėsto J. Lengvinas.

Greta ralio „Hyundai“ taip pat aktyviai dalyvauja pasaulio kėbulinių automobilių (angl. World Touring Car Cup, arba TCR) lenktynėse. Taip pat išbando jėgas ir naujame elektromobilių čempionate ETRC. Įvairiose varžybose pasiektos pergalės leido užpildyti apdovanojimų lentynas, o įgyta patirtis buvo pritaikyta ir kuriant gatvėms skirtus automobilius.

„N padalinio specialistų paruošti automobiliai – tiesiog fantastiški. Šiuo metu tai vieni geriausių modelių dinamiško vairavimo mėgėjams. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad, neskaitant 500 AG ar galingesnius variklius turinčių brangesnių automobilių, šie modeliai suteikia bene didžiausią vairavimo malonumą“, – pagyrų iš BMW į „Hyundai“ perėjusio Alberto Biermanno ir jo vadovaujamų inžinierių atliekamam darbui nešykšti J. Lengvinas.

Pažangiausi elektrinio mobilumo sprendimai

Žvelgiant į praėjusį dešimtmetį, svarbiausiu „Hyundai“ alternatyviąja energija varomo transporto  projektu galima laikyti 2016-aisiais debiutavusį „Ioniq“ modelį. Tai buvo pirmasis gamintojo automobilis, kuriame buvo montuojamos hibridinės ar iš išorės įkraunamos hibridinės jėgainės arba elektros motoras. Nebuvo siūloma jokia vien vidaus degimo varikliu varoma versija.

Vis dėlto tikrieji „Hyundai“ planai paaiškėjo tik 2020 metais, kai bendrovė oficialiai paskelbė apie kuriamą naująją tik elektromobiliams skirtą platformą (angl. Electric Global Modular Platform, arba E-GMP).  Dar po metų pasirodė ir pirmasis ant šios platformos sukurtas elektromobilis – „Ioniq 5“.

Naujasis automobilis išsiskyrė originaliu dizainu, mat jame sėkmingai derėjo futuristiniai bruožai ir klasikinio stiliaus detalės. Taip pat šiame modelyje buvo įdiegtos neeilinės technologijos: 800 V sistema leido krauti jo bateriją iki 350 kW galia. Pagal šiuos rodiklius „Ioniq 5“ ir dabar yra vienas geriausių elektromobilių pasaulyje.

„Visų pirma, „Ioniq 5“ išsiskyrė drąsiu dizainu. Šį modelį puikiai įvertino elektromobilius gerai pažįstantys ir juos ne vienus metus nagrinėjantys viso pasaulio ekspertai. Lietuvos žurnalistai apie „Ioniq 5“ taip pat atsiliepia labai gerai – ne veltui prieš metus vykusiuose geriausio šalies automobilio rinkimuose šis modelis buvo paskelbtas geriausiu elektromobiliu. Taip pat jis pelnė aukščiausius apdovanojimus už inovacijas ir dizainą“, – prisimena J. Lengvinas.

„Hyundai“ yra vienas iš nedaugelio gamintojų, uoliai tęsiančių bandymus su vandenilio degalų elementais varomais automobiliais.

Ateities pranašai

„Hyundai“ bendrovė visuomet yra ant naujų atradimų slenksčio ir, kalbant iš automobilių entuziasto perspektyvos, geriausias įžvalgas apie gamintojo planus galima pateikti žvelgiant į pristatomus koncepcinius modelius. Naujausi „Hyundai“ viziją įkūnijantys automobiliai yra „N Vision 74“ ir RN22e.

RN22e išsiskiria neeiline dinamika. Jį kuriant buvo maksimaliai išnaudotos E-GMP platformos galimybės. Šiame modelyje suderintas funkcionalumas ir unikalus „Ioniq 6“ modelio dizainas.

Konstruojant RN22e ypatingas dėmesys buvo skiriamas sportiškumui. Iš tiesų RN22e galima laikyti sportiškiausias „Hyundai“ N versijos ruošiančio padalinio laboratorija. Bandant šį modelį, tikrinami įvairūs techniniai parametrai, įskaitant regeneracijos našumą.

Automobilio svorio centras yra itin žemai, o papildomą stabilumą užtikrina išmanioji sukimo momento paskirstymo sistema. Bendra dviejų elektros variklių išvystoma galia siekia 430 kW, o sukimo momentas – net 740 Nm. Efektingą stabdymą garantuoja 400 mm stabdžių diskai su vientisomis keturių stūmoklių apkabomis.

„Hyundai N Vision 74“ modelio išvaizdoje galima įžvelgti modernizuotų 1974 metais pristatytos koncepcinės „Pony Coupe“ kupė bruožų. Tai automobilis, demonstruojantis ateities technologijų galimybes ir tvarius transporto sprendimus. Pagrindinis šio modelio energijos šaltinis – baterija, tačiau įveikiamą atstumą prailgina sumontuota vandenilio degalų elementų sistema.

Prie efektingos „Vision 74“ išvaizdos labai dera įspūdinga dviejų elektros variklių suteikiama trauka. Maksimali išvystoma galia siekia 500 kW, o didžiausias sukimo momentas viršija 900 Nm. Numatomas nuvažiuojamas atstumas – didesnis nei 600 km.

„Manau, kad naujajame elektromobilių amžiuje „Hyundai“ išliks vienu iš rinkos lyderių. Elektromobilių rinka sparčiai keičiasi, o šis gamintojas jau įrodė, kad į vykstančias permainas gali reaguoti greičiau nei dauguma konkurentų.

Pirmasis „Ioniq“ modelis buvo labai geras – aerodinamiškas ir itin ekonomiškas. Tai buvo puikus pasiūlymas tuo laikotarpiu, tačiau, patobulėjus technologijoms ir elektromobiliams viena įkrova nuvažiuojant 500 ar daugiau kilometrų, „Hyundai“ vėl siūlo labai patrauklų modelį. Jei ši bendrovė išlaikys tokį pat ritmą ir toliau lenks visus vienu žingsneliu, savo pozicijos rinkoje ji neužleis“, – prognozuoja J. Lengvinas.

Išskirtiniais pasiekimais versle pagarsėjęs Chung Ju-Yungas buvo spalvinga asmenybė ir didžiulės šeimos galva. Jis mirė 2001-aisiais, sulaukęs 85 metų. „Hyundai Motor“ iki šiol valdo jo palikuonys.

Įmonės įkūrėjas buvo žmogus, kėlęs sau ir kitiems ypač aukštus reikalavimus. Iš visko sprendžiant, netgi jis turėtų būti patenkintas matydamas, kaip sėkmingai viskas klostosi.

Pažangos siekis užkoduotas netgi bendrovės pavadinime, kuris, išvertus iš korėjiečių kalbos, reiškia „modernumas“. 2021-aisiais „Hyundai Motor“ iš viso pardavė 3,89 mln. automobilių (4,4 mln. – per 2019 metus). Šiuo metu „Hyundai“ atstovybės veikia daugiau nei 200 šalių. Iš viso įmonių grupėje dirba apie 120 tūkst. žmonių.