Pačioje 2004-ųjų pradžioje pasaulį sudrebino žinia apie marsamobilio „Spirit“ nusileidimą Marse, tačiau į mūsų atmintį šie metai bene giliausiai bus įsirėžę Lietuvai tapus pilnateise NATO ir Europos Sąjungos nare.

 

O šalies automobilių sportą 2004-aisiais ir vėl labiausiai garsino tradicinės, liepos 28-31 dienomis Palangoje surengtos jau penktosios „Horn Grand Prix 1003 km lenktynės“.

Pirmoji „Audi“ pergalė

Dar gerokai prieš liepą vykusias, „Promosporto“ organizuotas penktąsias „Horn Grand Prix 1003 km lenktynes“ daugelis prognozavo, jog ir šįkart laimės komanda, kurios sportininkai vairuos „Porsche“ automobilį.

Mat taip buvo iki šiol, kai visus keturis kartus maratoninių lenktynių finišą pirmoji kirsdavo šokančio juodo žirgo emblema paženklinta mašina.

Tačiau penktas kartas nemelavo. 2004 metų lenktynėse triumfavo dar vieno Vokietijos automobilių gamintojo – „Audi“ – gerbėjai, kurių džiaugsmui puikią pergalę padovanojo „Audi RS4“ vairavę „Los Patrankos-Printera“ komandos lenktynininkai Vygandas Simuntis, Vytautas Venskūnas, Linas Karlavičius ir Aivaras Pyragius.

1003 km (335 ratų) distanciją jie įveikė per 9.20 val.

Taip V. Venskūnas tapo pirmuoju Lietuvos sportininku, keturiskart iškovojusiu pergalę šiose varžybose. Jis triumfavo 2000, 2001 ir 2003 metais, o komandos draugams tai buvo pirmasis laimėjimas Palangos maratone.

„Audi“ pergalė – tai naujas įrašas šio renginio istorijoje, o kartu ir įrodymas, kad ilgų nuotolių lenktynes galima laimėti jas pradėjus nebūtinai iš pirmosios pozicijos bei ir kitų gamintojų, nei buvome įpratę, automobiliais“, – sveikindamas ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio užkopusį sportininkų ketvertuką kalbėjo pagrindinis renginio organizatorius, „Promosporto“ vadovas Darius Jonušis.

 

Tik 10 sek. deficitas

Kiekviena komanda prieš varžybas antrąją bendrosios įskaitos vietą laikytų itin garbingu pasiekimu. Tačiau kai jį pelnai sukoręs 1003 km po daugiau nei 9 val. užsitęsusios, kupinos netikėtumų kovos atsilikęs vos 10 sek., džiaugtis antrąja pozicija lyg ir apmaudu.

Ko gero toks kartėlis buvo juntamas ir „Baltic Optical Disc“ stovykloje, kai likus tik 21 ratui iki distancijos pabaigos būsimieji lenktynių laimėtojai aplenkė iki tol pirmoje pozicijoje važiavusius šios ekipos lenktynininkus Vidmantą Janulevičių, Alvydą Albrechtą, Mantą Grinkevičių ir Renaldą Gabartą.

„Baltic Optical Disc“ atstovai su „BMW M3“ finišavo antri ir juos nuo nugalėtojų skyrė vos 10,284 sek. deficitas.

Tai neįtikėtinai maža akimirka, ypač turint omenyje, jog varžytasi net 1003 km distancijoje.

Netenka stebėtis, jog azartiška dviejų bemaž vienodą spartą diktavusių dviejų ekipažų kova laikė prikausčiusi daugiatūkstantinės žiūrovų auditorijos dėmesį iki pat varžybų pabaigos.

Atsilikę šešiais ratais treti finišavo „Audi TT“ automobilį vairavę „Juta“ pirmosios komandos nariai Audrius Gelžinis, Kastytis Stankaitis ir Vytautas Švedas.

Geriausia vieta stebėti lenktynes

Kokį įspūdį 1003 km maratonas palieka pačiam lenktynininkui, kaip ruošiamasi šioms batalijoms ir kokios emocijos užplūsta kirtus finišo liniją? Apie tai pasakoja antrąją vietą iškovojusios „Baltic Optical Disc“ ekipos narys R. Gabartas:

„2004-ųjų maratonas visų pirma įsiminė dėl neįtikėtinai palankiai susiklosčiusių aplinkybių, kai iki dalyvių registracijos pabaigos likus vos kelioms dienoms dalykinis pokalbis su „Baltic Optical Disc“ vadovu V. Janulevičium netyčia pakrypo apie artėjančias „Horn Grand Prix 1003 km lenktynes“. Padūsavus, kad vienintelė tikrai įdomi vieta veiksmui Palangos trasoje stebėti yra priekinis „kovinio“ automobilio langas, atsisveikinau davęs pažadą sužinoti, ar yra galimybė jungtis prie kokios nors komandos, – prisimena Renaldas.

-Po vėlesnių dviejų-trijų telefoninių pokalbių gimė visiškai naujo projekto eskizas: sužinojau apie galimybes išsinuomoti varžyboms paruoštą BMW, iš Jono Dereškevičiaus gavau pažadą mus pagloboti, o profesionalūs pilotai A. Albrechtas ir M. Grinkevičius patvirtino mielai prisijungsią prie dviejų lenktynių virusu infekuotų mėgėjų.  

2004-aisiais jau buvo juntamas „Porsche“ dominavimas 1000 km maratone, todėl prieš startą mūsų komanda optimizmo priepuolių (keletas jų buvo ištikę po treniruočių „Nemuno žiede“ ir jau atvykus į Palangą) nerodė. Svajojom tik apie neblogas galimybes kautis dėl aukštų pozicijų savo klasėje.

Mūsų koziriai buvo du. Automobilis iš esmės nuo standartinio skyrėsi tik sumontuotais saugos lankais ir iš dyzelinio BMW modelio transplantuotais šiek tiek didesnio skersmens stabdžių diskais, todėl „kovinio“ automobilio valdymas nesiskyrė nuo standartinio ir buvo itin patikimas. Šie dalykai lėmė, kad mes su V. Janulevičiumi kiekviename rate viso labo tik 2-3 sek. nusileisdavom Alvydui ir Mantui, todėl per savo „pamainą“ sugebėdavom išlaikyti tas pačias pozicijas.

Didžioji intriga prasidėjo lenktynėms persiritus į antrąją pusę, kai dėl klaidų, avarijų ir technikos gedimų vienas po kito techninio aptarnavimo zonoje sustojo kvalifikaciją laimėję lyderiai su „bombomis“.

Pagrindiniais varžovais dėl pergalės absoliučioje įskaitoje tapę profai iš „Los Patrankų-Printeros“ su „Audi RS4“ taip pat pradėjo akivaizdžiai lėtėti dėl visiškai sudilusių stabdžių trinkelių. Todėl artėdami prie finišo mes jiems kvėpavom į nugarą ir jei veiksmas būtų užtrukęs dar bent pora ratų, 2004-ųjų lenktynių protokoluose greičiausia būtų likę kiek kitokie įrašai.

O po finišo užplūdęs emocijų cunamis buvo vienas didžiausių, kokius tik yra tekę patirti. Padarėm absoliutų įmanomą maksimumą“, – prisimena R. Gabartas.

Taurėse – ir čekiai degalams

Rengdamiesi penktosioms paeiliui maratoninėms lenktynėms, ženklinančioms savotišką renginio rubikoną, itin produktyviai padirbėjo jas organizuojančio „Promosporto“ kolektyvas.

Pastangos buvo juntamos. Pirmą kartą varžybų istorijoje dalyvaujančių komandų skaičius perkopė tris dešimtis – dalyvavo 34 ekipos iš visų trijų Baltijos šalių.  

Pirmą kartą renginio istorijoje be pagrindinių Susisiekimo ministerijos, Palangos ir Kretingos merų, LASF ir kitų organizacijų įsteigtų taurių varžybų laimėtojai džiaugėsi gavę 1003 litrų degalų, o klasių nugalėtojai – po 500 litrų degalų čekius.

Lenktynės sutraukė didžiulę žiūrovų auditoriją. Dar daugiau jų stebėjo TV3 transliacijas iš Palangos.

Pirmą kartą lenktynes TV žiūrovams komentavo dailininkė ir TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaite, prieš metus pati dalyvavusi Palangos maratone ir ne iš nuogirdų žinanti jų specifiką ir visas plonybes.

Beje, ir šiose lenktynėse nestigo žurnalistų, panorusių geriau jas suprasti atsisėdus prie sportinio automobilio vairo.

Valdas Juozas Vilūnas papildė „Autoverslo“ komandą, Edmundas Jakilaitis – „Padvaiskas ir Ko“, Valdas Valiukevičius – „Uniroyal Race Team 1“, o Vitoldas Milius varžėsi net dvejais frontais, atstovaudamas pirmajai ir antrajai „Uniroyal Race Team“ ekipoms.

O didžiausia sėkmė lydėjo R. Gabartą, kartu su „Baltic Optical Disc“ sportininkais iškovojusį antrąją bendrosios įskaitos vietą. Tai iki šiol nepagerintas žiniasklaidos atstovų laimėjimas.

2004-aisiais vienoje komandoje – „Padvaiskas ir Ko“ – važiavo ir Aurelijus Petraitis su Antanu Juknevičiumi, įrašę deramą puslapį į Dakaro dykumų maratono metraštį.