Prim.lt ir Pocių šeimyna, pamažėl, bet artėja prie savo paieškų finalo. Šį kartą skaitytojams pristatomas dar vienas vokiečių gamintojo Volkswagen modelis – autobusiukas Mulltivan.
Modelio Mulltivan pirmtaku buvo dar 1950 m. pradėtas gaminti Volkswagen Type 2 modelis, taip pat žinomas kaip Transporter, Kombi ar Bus. Ganėtinai savito modelio gamybai buvo pasirinkta Volkswagen Group T platforma su gale montuojamu varikliu.
1962 m. pirkėjams buvo pasiūlytas net vieną toną galinti pervežti Transporter versija. Beje, klientai galėjo rinktis vieną iš keturių kėbulo versijų – vienatūrį su trimis arba keturiomis durimis ir pikapą su vienguba arba dviguba kabina. Vokietijoje modelio Type 2 gamyba buvo nutraukta 1967 m. Tuo metu nuo konvejerio nuriedėjo 1,8 mln. tokių automobilių.
Tolimojoje Brazilijoje modelio gamyba tęsėsi iki 1975 m.
Antros kartos mikroautobusas Type 2, rinkoje pasirodęs 1967 m., tiek išoriškai, tiek ir techniškai buvo labai artimas pirmtakui. Netgi varikliai buvo montuojami už galinės varančiosios ašies. Ties, tam tikrų naujovių buvo įdiegta – modelis gavo ne tik 4 pavarų MPD, bet ir 3 pavarų APD.
Automobilio istorijai einant į pabaigą, apie 1979 m., vokiečių inžinieriai sukūrė ir visus keturis varančius ratus turinčią versiją, tačiau serijinės gamybos ji taip ir nespėjo pasiekti. Vokietijoje per 12 metų buvo surinkta 2,5 mln. tokių automobilių. Ilgą laiką jų gamyba buvo tęsiama Meksikoje, Argentinoje ir Brazilijoje.
Trečiosios kartos – T3 – autobusiukas taip pat turi ilgą istoriją. Vokietijoje jis buvo gaminamas nuo 1979 iki 1990 m., PAR – nuo 1990 iki 2003 m. Skirtingose šalyse tas pats modelis gavo ir skirtingą pavadinimą. Europoje jis buvo žinomas kaip Transporter arba Caravelle, Jungtinėje Karalystėje – kaip T25, PAR — Microbus, Šiaurės ir Pietų Amerikose — Vanagon. Trečiosios kartos autobusiukas – paskutinis galu varomas Volkswagen modelis. Pats automobilis tapo kampuotas, nuo 2 400 iki 2 461 mm pailgėjo ratų bazė. 1985 m. pasirodė ir visais keturiais ratais varoma versija Syncro.
Trečios kartos modelis galėjo turėti 4 arba 5 pavarų MPD arba 3 pavarų APD. Pirkėjai, už papildomą kainą, galėjo įsigyti vairo stiprintuvą, kondicionierių, elektros paketą ir šildomus veidrodėlius. Porsche gamykloje net buvo surinkta 11 Volkswagen Transporter B32, su 3,2 l darbinio tūrio sportiniu Porsche 911 varikliu.
Visiškai naujas T4 modelis su vieningu pavadinimu – Transporter – visuomenei buvo pristatytas 1990 m. Automobilis gavo visiškai naują kėbulą. Pirkėjai galėjo rinktis kelis galimus ilgius, priekinius arba visus keturis varančius ratus. Buvo praplėstas ir papildomos įrangos sąrašas. Dabar pirkėjai galėjo užsisakyti stabilizacijos sistemą ir klimato kontrolę. Automobilis buvo gaminamas iki 2003 m.
Penktos kartos Volkswagen Transporter (Multivan, Caravelle) pasirodė 2003 m. pavasarį. Autobusiuko ilgis padidėjo iki 5 290 mm. Pirkėjams buvo siūloma net dešimt skirtingų variantų, įskaitant pikapus, devyviečius autobusus ir versijas su „Sportline“ paketais.
2009 m. modelis buvo modernizuotas. Atsinaujino ne tik išorė, bet ir variklių gama. Be įprastų MPD arba APD, pirkėjai galėjo rinktis ir 7 pavarų robotizuotą DSG pavarų dėžę. Gerokai pasipildė ir įvairių elektroninių pagalbininkų sąrašas. Čia atsirado pajudėti į kalną padedanti sistema, „aklųjų zonų“ stebėjimo sistema, padangų slėgio davikliai, multimedinis kompleksas su navigacija ir t.t. Buvo sukurtas beveik idealus mikro autobusas, todėl jau 2009 m. vasarą nuo konvejerio nuriedėjo milijoninis automobilis.
Šiandien mūsų keliais važinėja jau šeštoji T serijos karta, pavadinta „Generation SIX“. Būtent šeštosios kartos atstovą, ieškodami talpiausio automobilio, ir išbandė nepamainomi mūsų pagalbininkai – Pocių šeimyna.
Automobilis daugiavaikę šeimą pradžiugino erdviu ir ypatingai lengvai transformuojamu salonu bei labai patogia vairuotojo „darbo vieta“. Sėdynių ir vairo kolonėlės reguliavimo galimybės leidžia čia nesunkiai įsikurti toli gražu ne visur telpančiam Mindaugui.
Šalia jo galėjo atsisėsti tik mama Jurgita, tiek vyriausioji iš Pocių šeimos mergaičių. Pastarajai ši vieta gal net tinka labiau, nes salone įsikūrusi mama galėjo pasirūpinti likusiomis keturiomis atžalomis.
Minkštas, švelnus salonas buvo tai, kas nudžiugino mažuosius keliautojus, o galimybė pasukti antros eilės sėdynes norimu kampu ar perstumti į kitą vietą, leido mamai nuolat bendrauti su daugiausia dėmesio reikalaujančiu mažiausiu šeimos nariu.
Deja, sėdynių transformacijos galimybės atskleidė ir kai kuriuos konstrukcijos trūkumus. Tarkim antros eilės sėdynes atsukus nugarėlėmis į priekį, savo sėdynių daugiau nebegalėjo atlošti vairuotojas ir pirmoje eilėje sėdintis keleivis.
Dar su viena problema buvo susidurta pažvelgus į bagažinę.
Kadangi tai buvo ne pati ilgiausia iš galimų Mulltivan versijų, bagažinė, nors ir aukšta, buvo ganėtinai maža. Tai yra, visų atostogauti susiruošusių daugiavaikės šeimos narių daiktų, įskaitant ir vežimėlį, joje nepavyktų sutalpinti. Vertinant visus kitus automobilio pliusus – gausi pagalbinė įranga ir sistemos, elektra valdomos durelės, galimybė pagal poreikius transformuoti saloną – 7 asmenų šeimai per maža bagažinė yra rimtas trūkumas. Šiuo atveju belieka tik keleivių patogumo sąskaita didinti bagažinės erdvę, kas nėra pati geriausia išeitis planuojant tolimas keliones be sustojimų. Be to, įvairiai transformuojamos sėdynės kainuoja papildomai ir jų neturi bazinė Mulltivan versija, kainuojanti 35 000 eurų.
Nors modeliui ir suteikiama ketverių metų garantija, įvertinus galimą automobilio kainos augimą kuriant „šeimos svajonių automobilį“, tampa aišku, kad patogus ir modernus VW Mulltivan šiandien įperkamas toli gražu ne visiems. Būtų smagu, jeigu atsirastų keletą vaikučių auginančių ir tokius automobilius sau galinčių leisti šeimų, tačiau, įvertinus Lietuvos realijas, panašu, kad absoliučiai daugumai daugiavaikių šeimų teks pasidairyti, gal ir ne tokių patogių, tačiau pigesnių modelių.