Prieš 15 metų rinkoje pasirodęs hibridinis „Toyota Prius“ tapo ne tik pirmuoju serijiniu hibridiniu modeliu, bet ir sensacija. Iki pat šios dienos „Prius“, bent jau pasaulyje, išlieka perkamiausiu hibridiniu automobiliu. Po pirmojo modelio sėkmės, japonai nusprendė neužmigti ant laurų ir judėti toliau. Šiandien mūsų rinkoje be „Prius“, jau galima rasti ir hibiridnių „Auris“ bei „Yaris“ modelių. Prie pastarojo vairo kaip tik ir praleidau kelias dienas.
Išvaizda hibridinis „Yaris“ mažai kuo skiriasi nuo įprasto „Yaris“, tačiau tam tikrų skirtumų visgi yra. Hibridinė versija turi užrašą „Hybrid“ ant bagažinės durelių bei tokias detales, kaip kitoks bamperių apipavidalinimas, atnaujintus priekinius žibintus bei naujas užpakalines gabaritines šviesas. Priekiniai hibridinės versijos žibintai gavo šviesos diodus, lašus primenantys ir labai stilingai atrodantys rūko žibintai iškeliavo į bamperio kraštus.
Dėmesį traukia ir užpakaliniai automobiliai žibintai. Šviesos diodai atkartoja kampuotas žibintų formas ir leidžia „Yaris“ išsikirti bendrame transporto sraute.
Būtent tokios detalės hibridinę „Yaris“ versiją, lyginant su baziniu variantu, padarė harmoningesne ir patrauklesne. Automobilis priskiriamas „B“ klasei. Jo ilgis – 3 905 mm, plotis – 1 695 mm, aukštis – 1 520 mm, ratų bazė – 2 510 mm, prošvaisa – 145 mm. Aerodinaminis pasipriešinimo koeficientas – Cd 0,286
Beje, lyginant „Yaris“ su hibridinių serijinių modelių pradininku „Prius“, „Yaris“ turi gerokai didesnį potencialą už savo pirmtaką. Jis mažesnis, švaresnis ir pigesnis. Tad visai nenuostabu, kad, pasak „Toyota“ atstovų, hibridinių modelių paklausa mūsų krašte auga ir „Yaris“ žmonės domisi gerokai daugiau negu domėjosi „Prius“.
Viena iš „Yaris“ pigumo priežasčių – nemažai modelio mechaninių dalių buvo pagamina iš perdirbto „XW20“ antros kartos „Prius“. Tikslas buvo pasiektas ir „Yaris“ tapo vienu pigiausiu hibridu rinkoje.
„Hybrid Synergy Drive“ pagamintas iš sumažinto „E-CVT“ ir sumažinto elektros variklio, o naujasis automobilio akumuliatorius turi 120 atskirų sekcijų (anksčiau buvo 160). „Yaris“ akumuliatorius, lyginant jį tarkim su montuojamais „Auris“ modeliuose, 20 proc. mažesnės talpos ir 11 kg lengvesnis. Jis sumontuotas po užpakalinėmis sėdynėmis, tad visai neužima keleiviams ir kroviniui skirtų vietų.
Automobilio vidaus erdvė – vienas iš rimtesnių modelio argumentų, nes vietos jame užtenka ne tik vairuotojui ir priekiniam keleiviui, bet ir sėdintiems gale. Daiktai lengvai telpa nuimamą dugną turinčioje bagažinėje.
Žavesio automobiliui suteikia stiklinis, panoraminis stogas, kurį tiek priekiniai keleiviai, tiek ir sėdintys gale, gali užsitraukti savo nuožiūra. Stogas turi dvi atskiras, tik viduryje susitinkančias, užuolaidėles.
Kita vertus, kurdami modernias technologijas, „Toyota“ tarsi kiek pamiršo apie vidaus dizainą, tad šiuo atveju „Yaris“ nelabai turi kuo pasigirti. Viskas funkcionalu, bet kiek blankoka. Skirtumų, kalbant apie automobilio vidų, tarp hibridinės ir įprastos versijos, visai nedaug. Hibridins „Yaris“ turi kiek kitokį prietaisų skydelį, rodantį, kaip naudojama akumuliatorių energija ir informuojantį, kada įsijungia elektros variklis. Ir tai beveik viskas.
Vairuotojo vieta taip pat kelia tam tikrų klausimų. Matomumas neblogas, tačiau, tarkim, ranktūris ant vairuotojo sėdynės – trumpas ir ganėtinai siauras, tad, tikėtina, didesnę kelionės dalį jis bus nenaudojamas, nors pati sėdynė – patogi ir tinka skirtingo sudėjimo žmonėms.
Po rankinio stabdžio rankenėle sumontuoti „ECO“, „EV“ ir sėdynių šildymo mygtukai, bent man, buvo sunkiai pasiekiami. Gal pripratus juos paspausti bus paprasčiau, bet dabar, norint pataikyti į reikią, kaskart tekdavo nusukti akis nuo kelio.
Panašu, kad „Toyota“ inžinieriai nusprendė, jog vairuotojui užteks tik lietimui jautriame ekrane, sumontuotame centriniame panelyje, esančios informacijos. Jį galima valdyti tiek šonuose esančiais mygtukais, tiek tiesioginiais paspaudimais. Deja, bet spidometro ekranėlio informacija yra sunkiau pasiekiama – ji valdoma tik šalimais, ant to paties spidometro, sumontuotu mygtuku, kurį spaudyti saugu tik automobiliui stovint. Kaip kam, o man dar vieno, patogiai ant vairo ar po juo iškelto mygtuko šį kartą pritrūko.
Visa kita – klimato, magnetolos valdymas, greičio palaikymo sistema – savo vietose. Aišku, lengvai pasiekiama ir greit perprantama.
Hibridas, prie kurio vairo praleidau porą dienų, turėjo ir užpakalinio vaizdo kamera. Girdėjau įvairių atsiliepimų apie šį privalumą, tačiau mano įsitikinu, miestuose, kur srautas ir automobilių kiekis vis dar toks pat didelis kaip ir anksčiau, kamera yra būtina.
Bandytas hibridinis „Yaris“ turėjo 1,5 l 75 AG benzinį variklį ir elektro motorą. Hibridiniai varikliai buvo sukurti tam, kad padėtų vairuotojams mažinti kuro sąnaudas ir prisidėtų prie aplinkos taršos mažinimo. Teoriškai visa tai atrodo labai gražiai, kaip ir gamintojo deklaruojamos 3,3 l/100 km kelio kuro sąnaudos.
Deja, bet man, net ir ganėtinai ramiai porą dienų važinėjant su įjungtu „Eco Mode“ režimu, to pasiekti nepavyko. Grąžinant automobilį kuro sąnaudos siekė 5,2 l/ 100 km. Beveik dviem litrais daugiau negu deklaruojama. Kita vertus, galbūt tokias sąnaudas lėmė tai, kad važiuota buvo mišriu režimu ir maždaug pusė nuvažiuoto kelio buvo užmiestyje, kur elektromotoras dirbdavo ganėtinai retai. Galbūt, jeigu automobiliu būtų važinėjama tik mieste, kur akumuliatorius ypatingai greitai regeneruoja kintetinę energiją, greičiai mažesni ir sustojimai dažnesni, kuro sąnaudos būtų buvusios mažesnės. Galbūt, bet „Toyota“ inžinieriai turėjo įvertinti tai, kad „Yaris“ gali būti vienintelis šeimos automobilis (tam jis tinka), tad juo bus važinėjama ne tik mieste, bet ir keliaujama prie jūros ar į gamtą.
Be to automobilis išėjo palyginti lėtokas. Tai lėmė palyginti silpnas variklis, didelė priekinė dalis ir savita, ekonomiškam važiavimui paskaičiuota transmisija. Kita vertus, tai neturėjo įtakos važiavimo patogumui. Hibridinis modelis priekyje turi puikiai pažįstamą „McPherson“ pakabą, gale – torsioninę siję, tačiau važiuoklė sureguliuota taip, kad būtų kompensuotas išaugęs automobilio svoris.
Kelyje „Yaris“ elgiasi kaip „tvarkingas eismo dalyvis“ – juda patikimai, užtikrintai, vairo klauso be jokių atsikalbinėjamų, posūkių trajektorijos visada aiškiai nuspėjamos. Jis ganėtinai tvarkingai įveikia visus kelio defektus ir duobutes, stabilus ir lengvai valdomas išlieka ir žvyrkelyje. Svoris, kuris prisidėjo sumontavus akumuliatorius, teigiamai paveikė automobilio stabilumą – nors ir būdamas mažas, jis nebe taip jautriai reaguoja į įvairius kelio nelygumus.
„Toyota“ nemažai investavo mažindama automobilio važiuoklės keliamą triukšmą ir vibracijas. „Yaris“ modelyje tai puikiai jaučiasi – automobilis išėjo ganėtinai tylus, o dirbant elektros varikliui jis išvis tampa begarsis.
Visgi reiktų nepamiršti, kad daugumas hibridinio „Yaris“ privalumų, ir visų pirma – mažos kuro sąnaudos, atsiskleidžia tik mieste. Ekonomiškas jis bus tik lėtai važinėjant po miestą. Tikrai bus dalis vairuotojų, kurie beveik neišvažiuos už miesto arba „Yaris“ pirks kaip kasdienį darbinį arkliuką. Jiems toks pasirinkimas bus pats tas, nes už prieinamą kainą jie gaus ganėtinai erdvų, užtektinai manevringą ir dar kurą taupantį automobilį.
Kita vertus, tiek, kurie gali sau leisti tik vieną transporto priemonę šeimai arba žino, kad kelionės į užmiestį ir kitus miestus bus kasdienybė, turėtų pagalvoti apie kokį nors kitą modelį. Tokį, kuris gal ir naudos daugiau (arba panašiai) kuro, tačiau bus greitesnis ir dinamiškesnis. Juolab, kad „Toyota“ tokių modelių irgi turi ne vieną.
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
