Didelė dalis pirkėjų keturratį renkasi dažniausiai galvodami apie vasaros sezoną, kai jį galima naudoti ūkio darbuose ar pramogai. Vis tik, priešingai nei kitos atviros transporto priemonės, keturratis nėra sezoninis daiktas – jį galima naudoti visus metus. Ekspertai sako, kad kaip tik žiemą juo važiuoti būna netgi smagiausia. Tik ar reikia tam specialiai pasiruošti ir į ką atkreipti dėmesį?

Žiema – mėgstamiausias laikotarpis

„Žiema iš tiesų yra pats mėgstamiausias keturratininkų laikotarpis, nes jį vairuoti smagu, nekaršta ir dulkių nėra. Su juo galima važiuoti per bet kokias pusnis, galima ir sniegą nuo kiemo ar kelio nuvalyti“, – sako patyręs keturratininkas, šiomis transporto priemonėmis prekiaujančios įmonės „Motorider“ specialistas Adomas Gančierius.

Pravažumu išsiskiriantys keturračiai iš tiesų gali bristi per bet kokias pusnis, su jais patyrusiems vairuotojams smagu slysti šonu, važiuoti apšalusiuose keliuose. Tačiau naujokams, anot pašnekovo, slidi kelio danga gali būti rizikinga.

„Specifinių valdymo įgūdžių, norint važinėti keturračiu žiemą, nereikia – važiuojama taip pat kaip ir vasarą. Tiesa, jei žiema tikra, balta, reikia įvertinti, kiek slidus yra kelias. Žiemą į posūkius reikia įvažiuoti gerokai ramiau, mat keturratis gali pradėti slysti. Slystant šonu didesniu greičiu ir atsirėmus į pusnį ar kelio kraštą, jis gali virsti. Virtimų žiemą tikrai padaugėja“, – pagrindinius pavojus įvardija A. Gančierius.

Svarbu įsivertinti gebėjimus

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad žiemą keturračiai įprastai važiuoja tomis pačiomis bekelės ir purvo padangomis kaip ir vasarą, o jų sukibimas ant slidaus ir kieto paviršiaus nėra itin geras.

„Sniegu ir pusnimis keturratis kapstosi didvyriškai, tačiau ant kietesnio, slidaus paviršiaus, tarkime, apsnigto ar apledėjusio kelio, jis į vairo ar kūno judesius reaguoja flegmatiškai. Tuo tarpu agresyvesnis akceleratoriaus paspaudimas su pasuktu vairu greitai jį gali pastatyti skersą“, – aiškina A. Gančierius.

Nors slydimas dažniausiai būna lėtas ir kontroliuojamas, o tuo entuziastai labai mėgaujasi, tačiau, pasak eksperto, svarbu įsivertinti savo gebėjimus ir pramokti šią techniką iki tokio lygio, kai vairuotojo veiksmai tampa automatiniai. Taip pat reikia įvertinti ir stabdymo kelią. Žiemą su purvo padangomis ant kieto ir slidaus paviršiaus jis būna itin ilgas.

„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į oro slėgį padangose, žiemą rekomenduojama jį palaikyti mažesnį nei vasarą“, – patarimu geresniam sukibimui dalijasi A. Gančierius ir pratęsia: „Taip pat reikėtų atsižvelgti į stabdymą, nes nemaža dalis keturračių neturi ABS, o be jo, stipriai nuspaudus stabdžius, ratai užsiblokuoja ir keturratis ima nekontroliuojamai čiuožti. Tuomet stabdyti reikėtų impulsais.“

Sprendimai geram sukibimui

Žinoma, jeigu važiuojama giliu sniegu, po kuriuo slepiasi ledas, net ir keturratis gali „paprakaituoti“, ypač jei jam reikia tempti krovinį. Tuomet vertėtų pasirūpinti ant ratų montuojamomis sniego grandinėmis. Jų pasirinkimas – didelis: vien „Motorider“ parduotuvėje galima suskaičiuoti bent šešis skirtingus tipus, kurie kainuoja nuo 58 eurų už dviejų grandinių komplektą iki 150 eurų už grandinę vienam ratui.

Važinėjant ledu, į padangas galima įsukti specialius varžtus, kurie veikia kaip dygliai. Jų komplektai, į kuriuos įtraukiama 250–1 000 varžtų, kainuoja 40–100 eurų. Nebrangūs, tačiau garaže teks pasėdėti ilgiau.

Keturratį galima paversti tikru sniego motociklu – vietoj ratų sumontuoti vikšrus, bet tai atsieis pastebimai brangiau – 4–5 tūkst. eurų. Tokios technologijos populiaresnės šiaurės šalyse – arčiau ar net už poliarinio rato. Tuo metu Lietuvoje keturratis savo funkciją beveik visais atvejais atliks ir su standartinėmis padangomis.

Lietuviai renkasi komfortą

Kadangi žiemą didesnę paros dalį būna tamsu, populiaru keturračiui sumontuoti papildomus žibintus. Jų taip pat yra įvairiausių tipų: kainuoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų, o kai kurie artėja prie 1 000 eurų. Visgi specialistai rekomenduoja nepabijoti konsultantų pagalbos, nes komfortą ir aukšto lygio saugumą galima užtikrinti ir 100–200 eurų kainuojančiais šviesos šaltiniais.

Savo ruožtu rankenėlių šildymo komplektas ar pačios šildomos rankenėlės kainuoja 80–130, o akceleratoriaus, kuris keturračiuose spaudžiamas nykščiu, šildymas – nuo 30 iki 60 eurų. Parduotuvėse populiarus „Shark“ sėdynės šildymo elementas kainuoja 50 eurų.

„Pas mus 90 proc. keturračių pirkėjų ir naudotojų montuoja šildomas rankenėles su šildomu akceleratoriumi, o dabar ypač pradėjo populiarėti šildomos sėdynės“, – priduria A. Gančierius.

Taigi keturratį žiemai iš tiesų galima paversti tikru monstru už kelis tūkstančius eurų, bet Lietuvos klimato sąlygomis vos kelis šimtus eurų kainuojantys aksesuarai ne tik patenkins lūkesčius, bet ir užtikrins gerą patirtį eksploatuojant šią transporto priemonę atšiauriu oru. Tuo tarpu saugumą geriausiai užtikrins vairuotojo patirtis ir blaivus situacijos bei gebėjimų įvertinimas.