Visi gamintojai savo automobilių gamoje stengiasi turėti bent vieną du sportiškesnius modelius. Pirmasis ir, ilgą laiką, sėkmingiausias „Peugeot“ modelis buvo „205 GTI“. Tiesa, vėliau koncerno požiūris pasikeitė. Prancūzų inžinieriai nusprendė, kad automobiliai auga ir bręsta katu su savo savininkais, tad tokių „nenuoramų“ kaip „GTI“ galima atsisakyti, vietą užleidžiant „rimties ir solidiems“ modeliams.
Turbūt niekada nesužinosime, kas nulėmė tokį požiūrį, tačiau labai greitai tapo aišku, kad jis – klaidingas. „Linksmų“, greitų, dinamiškų automobilių poreikis niekur nedingo. Tiesiog nebelikus rinkoje atitinkamų „Peugeot“, jų vietą užėmė konkurentų modeliai.
Laimei, prancūzai ganėtinai greitai suprato savo klaidą ir liūto emblema vėl pradėjo puošti ne tik „rimtus ir solidžius“ modelius, bet ir tokius gatvių „nenuoramas“ kaip jubiliejinė „208 GTi“ versija ar 2014 m. Europos „Metų automobiliu“ tapusį „Peugeot 308“ ir labai greitai rinkoje pasirodžiusią „308 GT“ versiją.
Išskirtiniu „308 GT“ versijos bruožu yra jos aerodinaminis dizainas. Automobilis atrodo ne tik dailiai, bet ir sportiškai. Automobilio sportišką charakterį pabrėžia ir juodas difuzorius bei puikiai šiam modeliui deranti sudvigubinta išmetimo sistema. „Magnetic Blue“ spalva nudažytas automobilis primena tuos laikus, kai prancūzų komanda dalyvaudavo lenktynėse su mėlynos spalvos automobiliais.
Dideli, 18 colių ratai ir masyvūs slenksčiai vizualiai pažemina automobilį, nors iš tikro, lyginant su „308“ modeliu, „GT“ versija tapo tik 10 mm žemesnė gale ir 7 mm žemesnė priekyje. Taip padaryta siekiant apsaugoti didelius ratus nuo galimo kontakto su ratų arkomis.
Radikaliai buvo pakeistas ir automobilio salonas. Jis tapo… juodas. Juodas pagrindines apdailos detales puikiai papildo metaliniai intarpai, savitumo automobilio vidaus dizainui suteikia raudonos, aiškiai matomos siūlės.
Kaip ir priklauso „GT“ versijai, „308“ gavo metalinius paminų antdėklus, masyvia metaline „galvute“ buvo papuošta ir pavarų perjungimo svirtis. Deja, šis dizaino elementas nuvylė –vėsų pavasario rytą pavarų perjungimo svirtis buvo labai šalta, tad tas keliolika minučių, kol salonas įšilo, pavaras stengiausi perjungti kaip galima greičiau, nes liesti įšalusį metalą nebuvo labai malonu.
Daugiau panašių pojūčių automobilyje neteko pajusti, o kai kurios detalės, tarkim – judantis centrinio ranktūrio – daiktadežės viršus, netgi pradžiugino. Patogūs ranktūriai mažuose automobiliuose – vis dar retenybė, tad šiuo atveju „GT 308“ turi akivaizdų privalumą. Dar vienas pliusas – patogi ir gerą šoninį palaikymą užtikrinanti vairuotojo sėdynė.
Automobilyje lengvai gali tilpti keturi suaugę žmonės. Pasispaudus galinėje sėdynėje galima sutalpinti ir tris keleivius, o 470 l bagažinėje – jų daiktus.
Kurdami „308 GT“ versiją inžinieriai pasirinkto ne tik naujas apdailos medžiagas, bet ir iš esmės pakeitė prietaisų panelį. Dabar spidometras ir tachometras „įkurti“ akių lygyje. Sprendimas įdomus, tačiau teko ilgokai pavargti kol patogiai įsikūręs vairuotojo vietoje vairą susireguliavau taip, kad jis neužstotų spidometro ir tachometro. Beje, pastarasis „Peugeot 308 GT“ versijoje sukasi iš dešinės į kairę.
Gamintojų teigimu, taip padaryta tam, kad nebūtų blaškomas vairuotojo dėmesys. Kai įpranti, į priešingą pusę besisukanti tachometro rodyklė nebetrukdo, tačiau tam irgi reikia laiko.
Visas priekinis panelis su multimedine sistema „i-Cockpit“ pasuktas į vairuotojo pusę. Tai nėra kažkas ypatingai naujo, tačiau vairuotojui taip „dirbti“ tikrai patogiau.
Patogiau, kalbant apie prietaisų išdėstymą, tačiau su pačia sistema, pradžioje, tenka pavargti. Tiems, kas įpratę naudotis planšetiniais kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais, perprasti naująją „Peugeot 308 GT“ multimedinę sistemą turėtų būti paprasta, tačiau vairuotojams, pratusiems prie rankenėlių ir mygtukų reiks „pažinčiai“ kiek daugiau laiko, kol, tarkim, klimato kontrolės reguliavimas iš naršymo po papildomus meniu taps automatiniu procesu.
Tiems, kas nuolat važinėja „Peugeot“ automobiliais, nuolatinio greičio palaikymo sistema, kurios reguliavimas „paslėptas“ po vairu, kairėje vairo kolonėlės pusėje – įprastas dalykas. Man, prisėdant prie „Peugeot“ kartą per pusmetį ir tik dienai dviem su šia nuolatinio greičio palaikymo sistema kaskart tenka „pažindintis“ iš naujo, klaidų ir bandymų metodu mėginant prisiminti, kaip visgi ji veikia. Tokiomis akimirkomis su nostalgija prisimeni sistemas, kurių valdymas aiškiai išdėstytas ant vairo ir įjungti sistemą ar nustatyti norimą greitį galima vienu mygtuko paspaudimu…
Kalbant apie greitį, bandytas modelis turėjo 1,6 l turbininį 208 AG benzininį variklį ir 6 pavarų MPD. Gamintojų teigimu, 100 km/val. greitį „308 GT“ pasiekia per 7,5 s. Ne pats geriausias rezultatas, lyginant su konkurentais, bet ir ne pats prasčiausias. Tikėtina, kad šiuo atveju galios ir greičio santykis tapo griežtėjančių ekologinių normų auka.
Inžinieriai „308 GT“ modelyje panaudojo kietesnes negu paprastame „308“ spyruokles, kiek kitokio tipo amortizatorius ir masyvų skersinio stabilumo stabilizatorių. Norėdami užtikrinti reikiamą manevringumą, jie pakeitė ir galines spyruokles.
Kas iš to išėjo? „Peugeot 308 GT“ ganėtinai aiškiai atkartoja smulkius kelio nelygumus, tačiau minkštai sugeria didesnes duobutes, išsaugodamas puikų sukibimą su kelio danga. Tai sunkiau bus pastebėti važiuojant kokybiška kelio danga, bet greitai pasijaus išsukus į rečiau tvarkomus regioninius keliukus.
Mažas vairas puikiai klauso visų komandų ir lengvai sukasi, tad artėjant prie posūkio toli gražu ne visada būtina mažinti greitį. Esant sausai kelio dangai ir geram matomumui, tokios automobilio savybės net ir paprastame kelyje leidžia pasijusti kaip lenktynių trasoje. Juolab, kad „308 GT“ turi ir sportinį režimą. Tiesa, skirtingai nuo kai kurių kitų modelių, kur užtenka tik paspausti mygtuką „Sport“, „308 GT“ jį dar reikia ir palaikyti. Bet tai – smulkmena. Įsijungus sportiniam režimui prietaisų skydelio apšvietimas tampa raudonas, tarp spidometro ir tachometro esančiame ekranėlyje atsiranda apkrovų diagrama, pasunkėja automobilio vairas, jautresnė tampa akceleratoriaus pamina ir iš kolonėlių „užriaumoja“ variklis. Tikėtina, kad ekologinėms normoms griežtėjant, varikliai vis dažniau riaumos ne po dangčiu, o būtent iš garso kolonėlių. Gaila, bet…
Varikliui dirbant įprastu režimu, jo beveik nesigirdi – inžinieriai jį „paslėpė“ po puikia garso izoliacija. Beje, jos nepagailėta ir visam automobiliui, tad net viršijus 100 km/val. greitį aerodinaminiai triukšmai į saloną neprasiskverbia. Tai irgi pliusas.
Panašu, kad kurdami „Peugeot 308 GT“ automobilį, prancūzų inžinieriai siekė ganėtinai paprastų, žmogiškų tikslų – sukurti penkiadurį, ganėtinai erdvų modelį, kuris turėtų patikimą variklį, bei būtų išlaikytas balansas tarp valdymo ir patogumo. Juolab, kad „GT“ – tai ne sportinis automobilis. „Peugeot 308 GT“ – galingas „308“ modelis, skirtas smagioms ir malonioms kelionėms, o ne lenktynių trasoms. Vertinant automobilį būtent taip, tenka pripažinti, kad „Peugeot“ inžinieriai savo darbą atliko ir, nepaisant keleto smulkmenų, „308 GT“ yra toks automobilius, kuriuo jo savininkai tikrai norės pasigirti.
