Po eilinės rokiruotės automobilių pramonėje, vokiečių automobilių gamintojas Opel tapo prancūzų koncerno PSA dalimi. Panašios dalybos auto pramonėje vyksta nuolat, tačiau kartais tai duoda akivaizdžios naudos, kartais… Kaip tik tokios mintys sukosi galvoje sėdus prie pirmojo „prancūziško“ Opel varianto – Crossland X – vairo.

Pats automobilis buvo kurtas kaip tiesioginis Nissan Juke, Renault Captur, Citroen C4 Cactus konkurentas, tad jis, mažų mažiausiai, turi būti pigus, pasižymėti geromis degalų sąnaudomis ir išskirtiniu charakteriu. Ką iš šitų savybių naujasis Opel SUV, kurio gamybai buvo panaudota Peugeot 2008 platforma ir kuriame montuojami Peugeot varikliai, turi?

Pradėti būtų galima nuo išvaizdos. Nors dviejų spalvų kėbulas nebėra karšta naujiena, jis vis dar, ypač – kalbant apie SUV segmentą – atrodo žavingai ir tikrai suteikia automobiliui tam tikro žaismingumo. Nepaisant rokiruotės, automobilio išvaizdoje nesunku atpažinti pastarųjų metų Opel dizaino akcentus, tokius, kaip radiatoriaus groteles puošiančią emblemą su išskėstais „sparnais“. Efektyviai atrodo priekiniai žibintai, kuriems papildomo išraiškingumo suteikia dienos šviesų LED „bumerangai“. Priekinis bamperis – griežtas, su apačioje esančiomis oro įsiurbimo angomis, kurias įrėmina šonuose sumontuoti rūko žibintai. Žvelgiant iš galo, aukštai esantys žibintai ir plastiku apsaugotas galinis bamperis sukelia minčių apie visureiginę naujovės „prigimtį“. Deja, šios vizijos – apgaulingos. Opel Crossland X gali turėti ir benzininį, ir dyzelinį variklį, veikiančius poroje tiek su APD, tiek su MPD, tačiau visų keturių varančių ratų sistemos, bent kol kas, modelis neturi ir neturės. Tiesiog dabar madingi aukštesni automobiliai, jų yra daug ir toliau daugėja. Tačiau „aukštas“, tiek kalbant apie Crossland X, tiek apie kitus SUV segmento atstovus, jau seniai nebereiškia „visureigis“. Tokios realijos ir su jomis tenka taikytis.

            Po gan originalaus dviejų spalvų eksterjero ir „plevenančio“ stogo, interjeras gali nuvilti savo paprastumu. Kita vertus, visi vokiški modeliai niekada nepasižymėjo rėksmingomis spalvomis ar apdailos detalėmis. Čia visada vyravo konservatyvumas ir įprasta tvarka. Tiesa, šiuo atveju „įprastos tvarkos“ galima ir pasigesti. Ankstesni naujausi Opel modeliai informacinio ekranėlio bloke visada turėjo mygtuką „namai“, grąžinantį į pradinį langą. Naujajame Crossland X tokio mygtuko nebeliko. Prancūzai nusprendė sumažinti gamybos išlaidas?

            Liūdnokai atrodo ir prietaisų skydelio centre, tarp spidometro ir tachometro esantis ekranėlis. Žvelgiant į jį, susidaro įspūdis, kad laikas šioje vietoje sustojo – ekranėlis rodo tik informaciją apie degalų sąnaudas ir nuvažiuotą atstumą, o reguliuojama ji ant kairės svirtelės sumontuotu pasisukančiu žiedu. Iš automobilio, kuriame yra iškylantis, greitį ir navigacijos patarimus rodantis, projekcijų ekranas, GPS navigacija ir belaidė telefono pakrovimo sistema norėtųsi daugiau…

            Apdailos plastikas, kaip ir daugumoje kitų šios klasės modelių, kietas. Tiek priekyje, tiek ir gale. Užtat automobilis džiugina ne tik erdve, bet ir funkcionalumu – antros eilės automobilio sėdynes galima stumdyti pirmyn atgal, taip padidinat bagažinės tūri nuo 410 iki 520 l. be sėdynių lankstymo. Opcija, kurią gali pasigirti ne visi segmento modeliai. Pati bagažinė turi dvigubą dugną, tad brangesnius ar rečiau naudojamus daiktus galima ramiai laikyti „minusiniame“ aukšte. Patogu ir tai, kad nulenkus nugarėles, jos, su „pirmo“ aukšto bagažinės grindimis sudaro beveik horizontalų paviršių.

Priekinės sėdynės sukurtos benudarbiaujant su ortopedais, todėl vairuotojo vieta – ergonomiška, tad net pirmą kartą sėdus prie naujo automobilio vairo, gan greitai galima patogiai įsikurti ir leistis į kelią. Juolab, kad labai smarkiai tyrinėti Crossland X nėra ką – visos esamos funkcijos ir jų valdymas – suprantamos ir aiškiai matomos.

Be to, matomumas iš vairuotojo vietos – puikus. Tai praverčia, ypač važiuojant atbuline eiga, nes, nors bandytame automobilyje ir buvo sumontuota galinio vaizdo kamera, priartėjus prie kliūtis nepasigirdo jokio perspėjamojo signalo. Opel atstovai taip pat negalėjo paaiškinti, kas tai – konkretaus modelio problema ar dar vienas prancūzų bandymas sumažinti automobilio kaina. Tiems, kas savo automobilisto karjerą pradės nuo šio modelio, tai neturėtų trukdyti, bet tiems, kurie įpratę, kad automobilyje apie kliūtį praneša garsinis signalas, toks „taupymas“ gali ir užkliūti.

            Automobilyje, prie kurio vairo praleidau kelias dienas, buvo jau įprasta tapusia „aklųjų zonų“ stebėjimo sistema bei sistema, stebinti kelio juostas. Tiesa, pastaroji, skirtingai nuo dabar madingų tendencijų, nesistengė grąžinti automobilį atgal į kelio vidurį. Užvažiavus ant skiriamosios juostos be posūkio signalo, sistema delikačiai cypteldavo. Ir tiek.

            Bandyta versija turėjo 1,6 l 118 AG dyzelinį variklį, veikusį poroje su 6 pavarų MPD. Variklis – tylus ir ekonomiškas. Per kelias važinėjimų dienas, vidutinės degalų sąnaudos 100 km kelio siekė tik 4,8 l., kas su vienu pilnu baku leidžia įveikti apie 1 000 km. Lietuvos atstumais tai yra daug.

Pavarų dėžė veikia tiksliai, pavaros jungiasi tvarkingai, tik pavarų svirties galvutė galėtų būti kiek smulkesnė. Tikėtina, ją vienodą gauna tiek versijos su APD, tiek ir su MPD, tačiau pastaruoju atveju tai nelabai patogu.

            Maksimalių automobilio galimybių bendro naudojimo keliuose bandyti nesinorėjo, tačiau važiavo jis, kaip ir buvo galima tikėtis – ramiai ir tvarkingai. Tiesa, jau ne pirmame Opel modelyje pastebiu, kad viršijus 110 km greitį, automobilį tenka „gaudyti“. Kai oras geras ir kelias sausas, tai labai netrukdo, tačiau esant prastesnėms oro sąlygoms tai pradeda varginti.

            Naujasis Opel SUV nustebino savo garso izoliacija. Ir ne tik variklio. Pakeliui nesigirdėjo nei pro grindis, nei pro ratų arkas besiveržiančių triukšmų, kas būdinga dažna europiniam automobiliui. Panašu, kad atmetus kai kurias smulkmenas, tokias, kaip „namų“ mygtukas ar nepypsinti galinio vaizdo kamera, „šeimininkų“ pakeitimas Opel buvo naudingas.

            Bene esminis klausimas šiai dienai – kaip pirkėjai priims „prancūzišką“ Opel versiją. Reikalas tas, kad Lietuvoje vis dar gyvas „vokiškų automobilių“ kultas, o į „prancūzus“ ar „italus“ žiūrima skersai. Dabar, kai Opel tapo „prancūzu“, o raidė X pavadinime, skirtingai nuo, tarkim, Mokka modelio, nebežymi visų keturių varančių ratų, požiūris gali pradėti keistis. Nors gal tokiu būdu Opel pritrauks prancūziškų modelių gerbėjus, kadangi Peugeot 2008, kurio platformą ir gavo naujovė – laiko patikrintas ir ganėtinai populiarus automobilis, o jame montuojami varikliai ne kartą skynė laurus įvairiuose konkursuose. Be to, ir pradinė Opel kaina yra mažesnė. Tikėtina, pirmuosius atsakymus į šiuos klausimus gausime per ketvirtinį autoplius.lt Barometrą, tad kantrybės.

V. Misevičius