1998-ieji metai Lietuvoje buvo įdomūs, smagūs ir kupini įvykių. Būtent tokios mintys kyla stebint, kaip vienas po kito Lietuvos klubai švenčia 20-uosius gimtadienius.
Atrodytų, tik savo 20-ąjį jubiliejų paminėjo žemaičiai Road Bears MC, o jau šį savaitgalį į tokią pat dvidešimtmečio šventę kvietė kauniečiai Moonlight Knights MC. Tiems, kas seka spaudą, pastarasis klubas turėtų būtų gerai pažįstamas. Kadais esu rašęs apie Moonlight Knights MC narių nuotykius Vietname, vėliau – pasakojęs apie ypatingai įdomioje vietoje –Kauno geležinkelio stotyje – įsikūrusį jų klubhauzą.
Pats klubas nėra didelis ir, pasak dabartinio, trečiojo klubo prezidento Mariaus, plėstis neskuba. Užtat jis mūsų besikeičiančiame pasaulyje išsaugo stabilumą. Prieš dvidešimt metų įkurto klubo spalvos, praktiškai, nesikeitė. Mariaus teigimu, įgyjant daugiau žinių, buvo pakeistos tik kelios klubo emblemos detalės, kad viskas atitiktų tarptautinius reikalavimus ir bendrus Lietuvos baikerių kongreso nustatytus standartus.
Taip pat, nepaisant įvairių peripetijų, klubas išsaugojo ir savo branduolį – šiandien pusę Moonlight Knights MC narių sudaro tie patys žmonės, kurie kadais ir kūrė klubą.
„Nematome tikslo smarkiai plėstis.“ – atvirauja Marius – „Verčiau jau klube bus nuolatiniai, laiko patikrinti ir patikimi žmonės, kuriais galėsi pasikliauti bet kurią akimirką, negu prisirinks tokių, kurie netrukus „nubyrės“.“
„Pastaroji savybė – pasitikėjimas – ypač svarbi kelionėse, kurias klubo nariai labai mėgsta. Važinėjant po Lietuvą ar vykstant į kaimynines šalis net ir keliaudamas su nepatikima kompanija, gedimo atveju visada sulauksi pagalbos. Gerokai kitaip viskas atrodo, kai keliauti tenka po tolimas, mažiau ar visai nepažįstamas, šalis. Būtent tada supranti, kaip svarbu, kas šalia būtų žmonės, kuriais galima pasitikėti.“ – pastebi pašnekovas.
Ir tokie pastebėjimai turi rimtą pagrindą, nes klubo nariai mėgsta keliauti. Be minėto Vietnamo, MK MC (taip sutrumpintai rašomas klubo pavadinimas), nariai lankėsi Amerikoje, suko ratus Maroko keliais ir ne visai keliais, keliavo po Ispaniją, Andorą ir Gibraltarą, o naujausia išvyka buvo į Etiopiją.
„Ir neplanuojame sustoti.“ – teigia Marius – „Aišku, visada reikia įvertinti keliones atstumus, išlaidas, galimus pavojus, bet, dažniausiai diskutuojant prie alaus bokalo kylančias mintis apie keliones stengiamės įgyvendinti. Juk šiaip ar taip – visas mūsų gyvenimas – tai ilgas kelias. Tad kodėl jo nepaįvairinus?“
Tikėtina, kad jau dvidešimt metų kartu per visas gyvenimo peripetijas „keliaujantys“ klubo nariai mus dar ne kartą kvies į didesnes ar mažesnes šventes arba dalinsis savo įspūdžiais apie keliones po tolimus, egzotiškus ir ne visiems matytus kraštus. To linkime ir jiems, ir mums. Tad, kaip sakoma, sekite spaudą ir iki naujų susitikimų.
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
