Nuo praėjusiųjų metų balandžio mėginanti gauti teisę gabenti krovinius geležinkeliu Lietuvos teritorijoje bendrovė „LGC Cargo“ susidūrė su didžiuliu biurokratiniu pasipriešinimu. Todėl buvo priimtas sprendimas kreiptis į Europos Komisiją (EK), kuriai jau pateiktas skundas.

„Mūsų nuomone, tokiais Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiksmais yra ribojama konkurencija. Kadangi jau tiek laiko viena bendrovė negali imtis krovinių gabenimo veiklos Lietuvoje, nors tai nėra draudžiama ar ribojama įstatymais, esame priversti prašyti pagalbos EK“, – apgailestauja Geležinkelių įmonių asociacijos direktorius Tomas Keršis.

Lietuvos geležinkelio paslaugų bendrovė „LGC Cargo“ dar 2017 metų pabaigoje gavo licenciją gabenti krovinius mūsų šalyje.

„LGC Cargo“ planuose yra krovinių vežimas iš NVS į Europos Sąjungos šalis, importas, eksportas ir vietiniai vežimai Lietuvoje.

Tačiau kai bendrovė kreipėsi dėl pajėgumų gabenti krovinius planuojamais maršrutais, leidimo nesulaukė. Susisiekimo ministerijai pavaldi Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) jo taip ir nesuteikė.

„Visi pajėgumai Klaipėdos ir kitomis pagrindinėmis kryptimis oficialiai paskelbti perpildytais, pirmenybę turi tas, kas veža daugiau. Kitaip tariant, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“.

Kai bendrovė „LGC Cargo“ paprašė kitų maršrutų, įmonės buvo pareikalauta pateikti papildomų dokumentų, kuriais įrodytų, kad kroviniai nebus gabenami tranzitu. Tai turėjo būti sutartys su kitose šalyse veikiančiomis pakrovimo ar iškrovimo kompanijomis. Pirmiausia pats toks reikalavimas yra perteklinis, nereglamentuotas jokiais teisės aktais. Tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ turi išimtinę teisę gabenti krovinius tranzitu į Kaliningrado sritį. Dėl to mes tikrai nesiginčijame.

Antra, „LGC Cargo“ yra Lietuvos vežėjas, ji ketina gabenti krovinius tik Lietuvos teritorija – nuo sienos iki sienos – pavyzdžiui, nuo Baltarusijos, Rusijos ar Latvijos iki Lenkijos. Krovinių vežimas kitų valstybių teritorija yra tų šalių vežėjų atsakomybėje“, – tvirtina T.Keršis.

Geležinkelių infrastruktūra yra valstybės turtas, kuris turi būti valdomas efektyviai ir duoti naudos valstybei. Valstybės kontrolė savo ataskaitoje oficialiai paskelbė, kad net 39 proc. užsakytų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nepanaudojama. Tai reiškia, jog valstybės valdomas vežėjas, naudodamasis savo dominuojančia padėtimi, užsisako jų tiek, kad neliktų kitiems, tačiau po to užsakytų pajėgumų nepanaudoja ir už juos neapmoka, tai yra valstybė negauna pajamų.

Bendrovė „LGC Cargo“ dar praėjusiųjų metų balandį pradėjo derybas dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra su AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau jos vyko vangiai, sutartis buvo pasirašyta tik gruodį.

Panašiu tempu vyko ir susirašinėjimas su LTSA. Be to, „LGC Cargo“ savo iniciatyva buvo priversta pateikti prašymą sustabdyti jai priklausančią krovinių gabenimo licenciją, nes per pusę metų nuo jos gavimo, kaip numatyta teisės aktuose, neturėjo galimybės pradėti veiklos.

„Rinką prižiūrinčiai Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) buvo surašyti net trys skundai, tačiau reakcija buvo labai vangi, nuo 2018 metų rugpjūčio išnagrinėtas tik vienas. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos geležinkelio sektoriuje vengiama visiems įprastos konkurencijos.

Susidaro įspūdis, kad naujokams galima gabenti krovinius tik ten, kur jų iš viso nėra. Todėl mūsų asociacijos įmonei „LGC Cargo“ dėl to liko tik viena išeitis – pateikti skundą EK.

Europos Sąjungos pamatinis veiklos principas yra konkurencijos skatinimas, todėl tikimės, kad Komisija išsamiai įvertins monopolinę padėtį Lietuvos geležinkelių rinkoje“, – teigia Geležinkelių įmonių asociacijos direktorius T.Keršis.